Aplinkos ministerija už tai, kad ugdymo įstaigoms būtų tiekiamas ekologiškas maistas

„Ekologiškų ūkių konkurencingumas auga, o jų produkcija tampa vis lengviau prieinama. Matome teigiamas tendencijas, tačiau viešajam sektoriui vis dar trūksta aiškių praktinių priemonių, kaip šį augantį potencialą paversti kasdieniu sprendimu perkančiosioms organizacijoms. Todėl tobuliname teisinį reguliavimą ir šiemet ekologišką maistą išskiriame kaip prioritetinę sritį žaliuosiuose pirkimuose“, – sako Aplinkos ministerijos Darnaus vystymosi ir žaliosios transformacijos skyriaus vedėjas Karolis Kinčius. 

Pasak jo, tai turėtų paskatinti savivaldybes drąsiau kelti ekologinius reikalavimus pirkimų dokumentuose ir sudaryti palankesnes sąlygas, kad vietinė ekologiška produkcija pasiektų darželius, mokyklas, ligonines ir kitas viešąsias įstaigas. 

Ekologiškas maistas yra ne tik sveikesnis, bet ir tvaresnis sprendimas aplinkai. Trumpesnės tiekimo grandinės, mažesnės logistikos sąnaudos ir šviežesni produktai – visa tai prisideda prie mažesnio poveikio aplinkai, efektyvesnio išteklių naudojimo ir vietos ekonomikos stiprinimo. Be to, didesni ekologiškų produktų pirkimo mastai gali sumažinti jų kainas ar net priartinti jas prie įprastų produktų kainų. 

Tokią tendenciją jau rodo skaičiai – 2024 m. Lenkijoje atlikta analizė atskleidė, kad per septynerius metus ekologiškų kiaušinių kainų skirtumas sumažėjo daugiau nei tris kartus. Lietuvoje skirtumai tarp tam tikrų ekologiškų ir įprastų produktų taip pat nėra dideli – pavyzdžiui, pienas skiriasi vos 3 proc., o bulvės ir daržovės – apie 8–10 proc. 

Siekiama, kad bent trečdalį per viešuosius pirkimus įsigyjamų maisto produktų sudarytų ekologiška produkcija. Dalies Šiaulių, Panevėžio ir Ukmergės ikimokyklinių įstaigų vaikų jau dabar maitinami iš vietos ekologinių ūkių atkeliavusiu maistu. Tai galėtų tapti ne išimtimi, o taisykle. 

Danija – puikus pavyzdys, kurio verta siekti. Šioje šalyje net 99 proc. per viešuosius pirkimus įsigyjamo maisto – vietinės ekologinės kilmės. Toks rezultatas pasiektas ne tik taikant lengvatas, bet ir nuosekliai investuojant į švietimą. 

Tokią kryptį remia ir ES politika. Europos Komisijos strategijoje „Nuo ūkio iki stalo“ numatyta, kad iki 2030 m. ketvirtadalis žemės ūkio paskirties žemės Europos Sąjungoje turi būti naudojama ekologiniam ūkininkavimui. Žalieji pirkimai įvardijami kaip viena svarbiausių priemonių šiam tikslui pasiekti. 

Aplinkos ministerijos informacija