Aplinkos ministerijai dėl Vyriausybės programos pateikti siūlymai, įvardyti ir ūkininkams aktualūs

Didžiausią susirūpinimą socialiniams partneriams kelia miškų politikos klausimai. Jiems svarbūs miškų grupių keitimo, plynųjų kirtimų apimties, miškingumo didinimo ir miškų apsaugos klausimai. Taip pat rūpi nemedieninė ekonomika, ūkinių miškų vystymas, žemės įsigijimas, miškų strategija ir Miškų įstatymo pataisos. Aktualūs ir miškų valdymo bei finansavimo aspektai. Miškų sektoriaus klausimus kėlė daugiau nei ketvirtadalis siūlymus teikusių partnerių.

Antra pagal aktualumą tema – atliekų sektoriaus klausimai, susiję su atskirų atliekų srautų (komunalinių, elektros ir elektroninės įrangos, padangų, pavojingų atliekų ir kt.) valdymo sistemos tobulinimu. Tai apima kontrolės stiprinimą, atliekų deginimo reguliavimą, gamintojų ir importuotojų atsakomybės klausimus bei Valstybinio atliekų prevencijos ir tvarkymo plano peržiūrą.

Trečia tema – gamtos apsauga. Siūlymai šioje srityje persipynė su miškų ir klimato kaitos politikos klausimais. Teikti pasiūlymai dėl biologinės įvairovės apsaugos ir išsaugojimo, saugomų teritorijų sistemos plėtros ir optimizavimo, urbanizuotų teritorijų žalinimo, gamtos elementų jose išsaugojimo, pelkių, durpžemių atkūrimo, gamtos atkūrimo plano parengimo ir kt.

Nemažai pasiūlymų buvo skirta klimato kaitos, renovacijos, statybų politikos, prisitaikymo prie klimato kaitos (ypač statybų sektoriuje ir urbanizuotose teritorijose) klausimams spręsti. Buvo teikti siūlymai ir dėl kitų sričių problemų sprendimo: žemės, duomenų valdymo, visuomenės įtraukimo, aplinkos apsaugos ir kt.

Pasiūlymai gauti iš įvairių sričių suinteresuotų partnerių. Tarp jų – piliečiai, vietos bendruomenės, nevyriausybinės organizacijos ir profesinės sąjungos. Įsitraukė miškininkai, statybos inžinieriai, statybininkai, kraštovaizdžio architektai, architektai, geografai ir pareigūnai. Taip pat dalyvavo mokslo, inovacijų, savivaldos ir verslo atstovai. Pasiūlymus teikė statybos, medienos, atliekų tvarkymo, energetikos, žemės ūkio, geologijos ir pramonės sektoriai. Prisidėjo ir viešojo intereso gynėjai.

Preliminariai numatoma, kad vasario 20 d. Teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS) bus paskelbtas Vyriausybės nutarimo projektas dėl XIX Vyriausybės programos įgyvendinimo veiksmų plano, o pats planas turėtų būti patvirtintas Vyriausybės posėdyje kovo 12 d.

Žemės ūkio sektoriaus iškelti klausimai ir AM komentarai

Dėl pieno fermų statybų procedūrų supaprastinimo

Statantiems karvių fermas būtina supaprastinti aplinkos vertinimo kriterijus bei pradėti praktikoje taikyti parengtus tipinius tvartų projektus. Svarbu sudaryti palankias sąlygas pieninio ūkio fermos projekto parengimui ir derinimui, kad procesas užtruktų ne ilgiau, nei 6 mėn.

AM: Atkreipiame dėmesį, kad Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planas (VPNĮP) rengiamas detaliau suplanuoti XIX Vyriausybės programos nuostatas pagal ministrų veiklos prioritetus, o ne įtraukti papildomus sektorinius spręstinus klausimus. Atsižvelgiant į tai, pieno sektoriaus atstovų keliami konkretūs klausimai bus sprendžiami darbo tvarka, o ne planuojant veiksmus VPNĮP. AM yra susipažinusi su keliamu klausimu, nes jis ne kartą teiktas Aplinkos ministerijai raštu.  

Vadovaujantis Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymu, kuriuo perkeliama PAV direktyva, planuojant intensyviai auginti statiniuose karves, privaloma atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, jeigu vietų joms laikyti yra 250 ar daugiau. Atrankos dėl PAV procedūros trunka 20-30 d. d. (institucinis laikas), lygiagrečiai vyksta derinimas su institucijomis, visuomene ir atsakingąja institucija, kuri priima sprendimą, todėl nematome galimybių trumpinti nustatytus terminus. Pažymėtina, kad PAV direktyvoje išvados priėmimui numatytas ne ilgesnis kaip 90 dienų laikotarpis nuo visos reikalingos informacijos pateikimo atsakingajai institucijai. Informuojame, kad Aplinkos ministerija planuoja peržiūrėti ir skaitmenizuoti poveikio aplinkai vertinimo (PAV), taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) bei taršos leidimų išdavimo procesus. Siekiama ne tik diegti skaitmenizavimo sprendimus, bet ir optimizuoti pačius procesus – atsisakyti perteklinių reikalavimų ir supaprastinti dokumentų teikimą. Nuo 2025 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo supaprastinta statybą leidžiančių dokumentų (SLD) išdavimo tvarka. Kadangi ji dar tik pradedama taikyti praktikoje, gali būti svarstomas atskirų atvejų peržiūrėjimas pagal pastatų paskirtį. Šiuo aspektu reikšmingas vaidmuo galėtų tekti ir Statybos kodeksui.

Dėl sureguliuotų upelių apsaugos juostų

Aplinkos ministro įsakymu išplėstos sureguliuotų upelių (melioracijos griovių) apsaugos juostos turi būti peržiūrėtos.

AM: 2024 m. sausį Aplinkos ministerijos priimti kompromisiniai teisės akto pakeitimai po diskusijų su Žemės ūkio ministerija, ūkininkų bendruomene ir kitomis juos vienijančiomis organizacijomis. Pagal naujus reikalavimus nustatytos pakrančių juostos (PJ) bendrai užima mažesnį plotą nei juostos, nustatytos pagal iki 2023 m. galiojusius reikalavimus. Juostų dydžių diferencijavimas įvestas atliepiant skirtingus aplinkosauginius aspektus – pasklidosios taršos poveikio vandens telkiniams mažinimas yra tik vienas iš aspektų.

Atsisakius šlaitų ir polinkių kampų matavimo, išliko poreikis užtikrinti, kad PJ užtikrintų reljefo apsaugą, ribotų pakrančių užstatymą. Taikant visoms upėms vienodą minimalų juostos dydį, kyla naujos rizikos, todėl Aplinkos ministerija nustatydama reglamentus dėl pakrančių apsaugos negali atsižvelgti tik į vienos suinteresuotos interesų grupės poreikius. Manome, kad rasti kompromisiniai sprendimai atliepia skirtingus interesus ir nesukelia didelių ekonominių pasekmių. Primename, kad žemės naudojimas pakrantės juostoje nėra visiškai apribotas – pakrantės apsaugos juostose pagal įstatymą negalima žemės arti, tačiau kitoks žemės naudojimas, pvz., gyvulių ganymui, pievų šienavimui, yra galimas. Už šiuos naudojamus PJ plotus mokamos ir ES tiesioginės išmokos. Į pakrantės juostą patenkanti žemė neapmokestinama žemės mokesčiu.

Dėl pakrančių apsaugos juostų

Peržiūrėti ir patikslinti Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašą, atsisakant perteklinių privalomų ribojimų.

AM: Dėl pakrančių juostų informuojame, kad šios apsauginės zonos yra įteisintos įstatymo lygiu (Saugomų teritorijų, Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų (SŽNS) įstatymai). Pagal SŽNS pakrančių juostos turi būti įregistruotos Nekilnojamojo turto registre iki 2027 m. Aplinkos ministerija bendradarbiaudama su įvairiomis organizacijomis derino pakrančių juostų nustatymo tvarkos pakeitimus, pagal kuriuos yra parengti ir paviešinti pakrančių juostų žemėlapiai ir juostų užimamas bendras plotas sumažėjo. Pažymime, kad šios specialiosios sąlygos nėra naujas apribojimas, jos galioja nuo 1992 m. ir yra svarbios siekiant apsaugoti vandens telkinius nuo taršos, kraštovaizdžio, reljefo pažeidimų, urbanistinės plėtros, todėl ministerija sieks įstatyme numatytais terminais patvirtinti žemėlapius ir pasiūlyti efektyvesnius žemės savininkų informavimo sprendimus.

Dėl mėšlų ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų

Turi būti peržiūrėtas mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašas. Turi būti leidžiamą mėšlą lauko rietuvėse laikyti iki 12 mėn. Paskleistas ant ariamosios žemės mėšlas ir (ar) srutos būtų įterptos į dirvožemį per 24 valandas nuo paskleidimo.

AM: Pasiūlymas dėl mėšlo laikymo termino ilginimo nesusijęs su Vyriausybės programos įgyvendinimo nuostatomis. Klausimas dėl lauko rietuvių reglamentavimo kyla periodiškai, tačiau problematika neaiški.

Mėšlo laikymo lauko rietuvėse terminas 2023 m. buvo prailgintas iki 8 mėn., radus susitarimą tarp Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijos. Jeigu kyla neaiškumų dėl reglamentavimo taikymo, galėsime svarstyti Aprašo redakcijos tikslinimą, kai bus keičiamas atitinkamas teisės aktas.

Dėl afrikinio kiaulių maro (AKM) suvaldymo

Tam, kad suvaldyti ir sunaikinti AKM virusą šernų populiacijoje, prašome pagaliau priimti koordinuotų veiksmų planą ir šio plano laikytis. Pastarąjį dešimtmetį AKM virusas nukeliavo nuo rytinio iki vakarinio valstybės krašto. 2023-2024 metais VMVT pastangomis buvo bandoma tokį planą (Nacionalinis afrikinio kiaulių maro valdymo veiksmų planas) parengti, tačiau pritrūko tarpinstitucinio bendradarbiavimo ir lyderystės, nebuvo sutarta, kuri institucija atsako už šernų populiacijos reguliavimą bei tam reikalingas priemones ir kaip pats planas turi būti priimtas, kontroliuojamas bei kokios atsakomybės, jei plane numatytos priemonės nebus įgyvendinamos. Remiantis medžioklės įstatymu, Aplinkos ministerija iš esmės reguliuoja medžioklę – nustato medžioklės reikalavimus, terminus, priemones ir įrankius, sumedžiojimo limitus ir kitus medžiojimo reikalavimus, reguliuoja medžioklės plotų skirstymą ir pan. Be suderintų Aplinkos ministerijos, VMVT, ŽŪM ir medžiotojų veiksmų, AKM viruso kontrolė ir likvidavimas šernų populiacijoje neįmanomas. Nuolatinis AKM viruso rezervuaras yra šernų populiacija, todėl AKM likvidavimas šernų populiacijoje yra būtinas, o griežtų sprendimų dėl AKM likvidavimo priemonių atidėliojimas tik gilina problemą ir didina nuostolius. Mūsų nuomone, Lietuvoje yra būtina iš naujo grįžti prie AKM likvidavimo šernų populiacijoje klausimo, pasiremti turima patirtimi, bei atnaujinti iki 2020 metų vykdytas AKM kontrolės ir šernų populiacijos reguliavimo priemones.

AM: Neprieštarautume, jei toks veiksmas būtų įtrauktas į Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planą ir dalyvautume rengiant ir įgyvendinant AKM valdymo planą. Atkreipiame dėmesį, kad šio plano tikslas yra išnaikinti AKM. Vadovaujantis Veterinarijos įstatymo nuostatomis, valstybės politiką veterinarijos srityje formuoja žemės ūkio ministras dalyvaujant Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai. VMVT tvirtina gyvūnų užkrečiamųjų ligų valstybinės stebėsenos ir (ar) kontrolės programas ir atlieka gyvūnų užkrečiamųjų ligų valstybinę stebėseną ir kontrolę. Atsižvelgiant į tai, manome, kad šio plano rengimą turėtų koordinuoti Žemės ūkio ministerija ar VMVT. Atkreipiame dėmesį, kad VMVT direktoriaus 2023 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. B1-406 yra sudaryta darbo grupė Nacionalinio afrikinio kiaulių maro valdymo veiksmų plano projektui parengti. Siūlomas veiksmas galėtų padėti įgyvendinti Vyriausybės programos 741 punkto nuostatas „Užtikrinsime tvarią žemės ūkio, žuvininkystės ir maisto produkcijos gamybą ir gerinsime jos konkurencingumą bei eksportą.“

Dėl laukinių gyvūnų daromos žalos

Siekiant sumažinti laukinių gyvūnų daromą žalą ūkiniams gyvūnams, žemės ūkio pasėliams, žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams, siūlome Plane numatyti veiksmą – taikyti efektyvesnes laukinių gyvūnų daromos žalos minimalizavimo ir kompensavimo priemones bei griežtesnę populiacijos kontrolę.

AM: Kalbame apie laukinių žvėrių ir paukščių daromą žalą žemės ūkiui, o ne apie gamtos apsaugą. Vyriausybės programoje nėra numatyta konkrečių priemonių šiai problemai spręsti. Seimo nariai yra pateikę įstatymų pakeitimų projektus (Medžioklės, Laukinės gyvūnijos, Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymų), kuriais siūloma įpareigoti valstybę atlyginti laukinių paukščių padarytą žalą. Tai sudarytų teisinį pagrindą kompensacijoms už valstybės saugomų paukščių daromą žalą, tačiau tam reikalingas finansavimo šaltinis. Deja, iki šiol neatsirado papildomų lėšų, kurių kasmet prireiktų kelių milijonų eurų. Kol sprendimas nerastas, laikomasi principo, kad už žalą, padarytą medžiojamų gyvūnų, atsiskaito medžiotojai, o nuo nemedžiojamų paukščių ir gyvūnų ūkininkai gali gintis tik baidydami juos savo jėgomis.

Parengė ŪP portalas