Aplinkosauginiai projektai – šventa karvė

Prabanga, kai stinga lėšų?

2025 m. gegužės 27 d. norintieji buvo kviečiami į seminarą-išvyką į pelkės hidrologinio režimo atkūrimo ir pelkininkystės gerosios praktikos vietovę – atkuriamą Baltosios Vokės pelkę. Renginys organizuotas įgyvendinant projektus „Pelkių atkūrimo skatinimas darant poveikį teisėkūrai, didinant visuomenės sąmoningumą ir įtrauktį, siekiant šalies ŠESD emisijų sumažinimo“, kuris finansuojamas iš Lietuvos biudžeto, ir LIFE MarshMeadows „Šlapynių atkūrimas Lietuvoje ir Latvijoje, taikant integruotus buveinių atkūrimo ir palaikymo metodus“ (LIFE20 NAT/LV/000273), kurį finansuoja ES LIFE programa, Lietuva ir projekto partneriai. Renginio organizatoriai – VšĮ Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondas (PAAF) bei VšĮ Baltijos aplinkos forumas (BAF) – tos pačios organizacijos, apie kurių įgyvendinamus projektus ir ES bei Lietuvos mokesčių mokėtojų pinigų tratinimą „Ūkininko patarėjas“ parengė ne vieną žurnalistinį tyrimą ir publikaciją. BAF reikalavo iš redakcijos paneigimų, prašė užtarimo pas etikos sargus, tačiau nieko nepešė.

Naujas renginys paakino žemdirbių bendruomenę svarstyti, ar šiuo metu, kai į valstybės iždą norima surinkti vis daugiau lėšų krašto gynybai, didinami mokesčiai ir karpomas finansavimas daugeliui sričių, stinga lėšų investicijoms, kad ekonomika nestotų ir nemažėtų mokesčių į biudžetą, nėra prabanga finansuoti tokius projektus, kurie neretai tampa lyg žibalu įvairių visuomenės grupių kivirčui įžiebti ir gal net jas sukiršina?

Ar tokios „pelkininkų“ iniciatyvos  prisideda prie žemės ūkio gamybos vystymo, maisto produktų auginimo?

Pelkėje duonos neužauginsi

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) generalinio direktoriaus Jono Sviderskio nuomone, ministerijų klerkai važiuoja „sena vaga“ ir gali būti, jog nevykdo ar nenori vykdyti to, ką sako ir į programą yra įtraukusi dabartinė tiek Lietuvos, tiek ir Briuselio valdžia. „Premjeras žemdirbių suvažiavime aiškiai pasakė, kad reikia siekti didesnio produktyvumo ir pajamų iš 1 ha. Pelkės turbūt pinigų iš ha neduoda, nors aplinkosaugininkai ir teikia skaičius, kiek įdėtas 1 Eur į aplinkosaugą atneša „pliuso“, bet tai nėra rimta, nes nėra jokių plačiau apimančių skaičiavimų“, – akcentavo ŪP žemės ūkio bendrovių organizacijos atstovas.

Pelkių atkūrimas ir jų finansavimas žemdirbiams yra jautri tema, nes vis daugiau žemių pelkėja, o pelkėje duonos neužauginsi. Pasak žemdirbių, prie pelkėjimo prisideda ir įvairūs aplinkosauginiai projektai. „Kad pramistų, nuo seno lietuviai buvo priversti sausinti užpelkėjusias teritorijas ir ten sėti javus. Dabar einame priešinga kryptimi – vėl užpelkiname. Anksčiau sukišome milijardus rusiškų rublių į melioraciją, dabar jau europiniais pinigais atkuriame pelkes. Griovių užvertimą akmenimis ir kelmais aplinkosaugininkai vadina natūralizacija, o žemdirbiai – laukų užpelkinimu ir turto gadinimu, nesvarbu, kokiai santvarkai esant ta melioracija buvo sukurta“, – samprotavo J. Sviderskis. Jis užsiminė ir apie durpžemius, kurių Lietuvoje negalima arti ir juose įrengti drenažo. „Pas mus draudžiama arti, melioruoti, o kitose šalyse – leidžiama“, – pastebėjo ŪP pašnekovas.

Ministras nevaldo situacijos?

Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) pirmininkas Kęstutis Mažeika teigė, kad dėl pelkių ir panašių projektų finansavimo yra liūdna ir graudu, nes kiek kartų apie tai buvo diskutuota ir priimti politiniai sprendimai, bet pinigų upės – neužtvenkiamos. „Akivaizdu, kad valstybės tarnautojai – atskira respublika, ir jie daro taip, kaip jiems, matyt, yra patogu. Panašu, kad aplinkos ministras nevaldo situacijos, o pinigai į pelkes plaukia ir toliau. Seime vyksta konferencijos apie pelkininkystę, organizuojami visokie parodomieji šienpjovių čempionatai ir t. t. Visa tai darosi apgailėtina, matant, kaip į biudžetą ir krašto gynybai papildomai ieškoma po keletą milijonų iš turto apmokestinimo, cukraus mokesčio, o čia lyg būtų neliečiama ir kažkokia išskirtinė piniginė“, – nuostabos neslėpė parlamentaras. 

Kiti Seimo nariai antrino kolegai, kad reikia pagaliau nustoti šokinėti aplink „pelkes, paukštelius ir tuščius narvus“ ir skatinti tuos projektus, kurie kuria ilgalaikę pridedamąją vertę ir atneša naudos valstybės biudžetui. „Jeigu Lietuvoje nebus gaminančių ir mokančių mokesčius, negalėsime užtikrinti nei socialinių, nei ekonominių, nei saugumo reikmių. Tai – vienareikšmiškai. Kalbant apie pelkių programas, trumpam tapęs žemės ūkio ministru pamačiau, kad pelkėms skirti 16 mln. Eur nejuda, todėl tas lėšas nukreipiau į projektus, kurie kuria pridedamąją vertę. Gal dabar Vyriausybės kryptis keičiasi“, – svarstė KRK narys Kazys Starkevičius.

Kiek kainavo biudžetui?

ŪP teiravosi AM, kiek minėti projektai kainavo mokesčių mokėtojams ir kokios naudos tikimasi. AM informavo, kad projektas „Pelkių atkūrimo skatinimas darant poveikį teisėkūrai, didinant visuomenės sąmoningumą ir įtrauktį, siekiant šalies ŠESD emisijų sumažinimo“ įgyvendintas nuo 2023-iųjų rugsėjo iki šių metų birželio, o jam skirta beveik 85,8 tūkst. Eur iš Klimato kaitos programos, kurią administruoja AM Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA). Projekto tikslai yra orientuoti į skirtingų sektorių – žemės ūkio ir pramonės – ŠESD emisijų mažinimą. Siekiama skatinti pelkių atkūrimą ir pelkininkystę Lietuvos žemės ūkyje naudojamuose durpiniuose dirvožemiuose bei mažinti durpių pramonės sukeliamas ŠESD emisijas, skatinant durpynų rekultivaciją, durpėms alternatyvių produktų paieškas ir naudojimą auginimo substratų receptūrose, didinant vartotojų sąmoningumą, pasirenkant klimatui neutralesnius auginimo substratus.

Projektas LIFE Marsh-Mea-dows „Šlapynių atkūrimas Lietuvoje ir Latvijoje, taikant integruotus buveinių atkūrimo ir palaikymo metodus“ įgyvendinamas nuo 2021-ųjų spalio iki 2027 m. rugsėjo pabaigos. Bendra jo vertė – 4,2 mln. Eur, o Lietuvoje įgyvendinamų veiklų vertė – per 1,4 mln. Eur, iš kurių 364 910 Eur yra Lietuvos valstybės biudžeto skiriamas bendrasis finansavimas ir nuosavos pareiškėjų lėšos. Pagrindinis šio projekto vykdytojas – Latvijos gamtos fondas, Lietuvoje įgyvendinamų veiklų partneriai – BAF ir VšĮ „Pievų paukščiai“.

„Ūkininkai planetą nuodija, o mes gelbėjame“

Aplinkosauginių organizacijų atstovams labai nepatinka, kai ŪP klausinėja apie jų projektų naudas ir skaičiuoja, kiek jiems teko mokesčių mokėtojų pinigų. „Kokia nauda Lietuvai? Kaip bet kokia kita aplinkosauginė organizacija, mes visų pirma rūpinamės planetos išgelbėjimu, klimato kaitos mažinimu, biologinės įvairovės atkūrimu, o dėl naudos mūsų valstybei, tai mes – ne ūkininkai, bulvių ir morkų neauginame, rūpinamės, kad mes, mūsų vaikai ir vaikaičiai išgyventų šioje planetoje, kurią ūkininkai teršia, nuodija ir t. t. Ir ne tik ūkininkai, bet ir naftos pramonė“, – aiškino PAAF direktorius Nerijus Zableckis.

Ar aplinkosaugininkai nevalgo morkų ir bulvių? Valgo, bet ekologiškas. „Dabar žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas prašo paramos ES, bet kas yra kaltas dėl klimato kaitos? Vienas iš sukėlėjų – žemės ūkis“, – rėžė ŪP pašnekovas. 

Kalbėdamas apie projektą, kuriuo skatinamas pelkių atkūrimas, darant poveikį teisėkūrai, didinant visuomenės sąmoningumą ir įtrauktį, siekiant šalies ŠESD emisijų sumažinimo, N. Zableckis teigė, kad 85 tūkst. Eur buvo skirti minkštosioms veikloms – informaciniams biuleteniams, seminarams ir kitiems renginiams, parodoms ir kt. „Rodome ūkininkams, kad pelkėse galima išauginti biomasę, kuri gali, pavyzdžiui, pakeisti medienos žaliavą ir iš jos galima gaminti ekologiškus daiktus. Ugdome sąmoningumą, mūsų „priešai“ yra ne tik ūkininkai, bet ir tie, kurie naudoja pelkes durpių gavybai“, – aiškino PAAF vadovas.

Ar ne per daug mokesčių mokėtojų pinigų panaudojama minkštosioms veikloms? „Jūs juokaujate? Tai labai nedaug. Čia istorinis projektas, nes Klimato kaitos programos lėšos pagaliau buvo skirtos advokacijai. Pačiam asmeniškai, paukštininkų atstovams, tam pačiam BAF, niekada lobizmui – mes tai vadiname advokacija, teisėkūrai plačiąja prasme – nebuvo skirta pinigų. Esu Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (SP) įgyvendinimo stebėsenos komiteto narys, mes teikėme įvairius siūlymus ir dėl gamtotvarkos, ir dėl SP, bet niekada šis darbas nebuvo apmokamas“, – skundėsi ŪP pašnekovas.

Atkuria buvusį durpyną

BAF atstovė ir buvusi projekto LIFE Marsh-Mea-dows koordinatorė Gabija Tamulaitytė ŪP teigė suprantanti, kad ūkininkams, kurie gamina maistą ir produkciją, pelkės neatrodo nei produktyvios, nei naudingos. „Ten, kur yra, pavyzdžiui, ne tik pelkės, bet ir nusaustinos pelkės – durpžemiai, tai jie nėra produktyvūs. Kai kur Lietuvoje ūkininkai turi nusausintus durpžemius ir ten gano gyvulius, augina žolinius pašarus ar pan., bet tradicinių kultūrų ten nelabai užauginsi. Tie plotai išskiria didelius CO2 kiekius ir nėra palankūs biologinei įvairovei. Tai, žiūrint ne tik iš asmeninės ūkininkų perspektyvos, bet ir žvelgiant plačiau, kas vyksta pasaulyje, – klimato kaita, biologinės įvairovės nykimas, tai vienas iš būdų problemoms spręsti – pelkių atkūrimas“, – aiškino ŪP pašnekovė.

Pasak jos, Lietuvoje apie 70 proc. žemapelkių buvo nusausintos, daugiausia sovietmečiu, tad didžioji dalis pelkių jau yra pažeistos, daug jų naudojama miškininkystėje ir žemės ūkyje. „Kadangi ne visi plotai yra produktyvūs, tai logiška rasti tas vietas, kurios ūkininkams nėra labai svarbios, ir jas pritaikyti atkuriant aukštesnį vandens lygį – artimą buvusiai situacijai. Ten dažnai galima ir toliau ūkininkauti, tik kitais metodais. Jeigu yra pakeltas vandens lygis, durpžemyje negalėsime sodinti bulvių, bet galima auginti biomasę ir ją panaudoti, pavyzdžiui, granulių gamybai“, – dėstė G. Tamulaitytė.

Ji akcentavo, kad projektas LIFE Marsh-Mea-dows Lietuvoje įgyvendinamas buvusio durpyno teritorijoje, kuris dar, regis, 1990 m. buvo uždarytas ir apleistas. „Tai nėra gerų žemių teritorija, kuri paverčiama pelke. Ten sukuriamos sąlygos ūkininkauti, nes tokiose vietose tai yra būtina. Mes kviečiame ūkininkus, kurie norėtų dalyvauti projektuose ir kartu ūkininkauti, atkurti teritorijas, bet sunku tokių rasti. Ūkininkavimas šlapynėse yra labai sudėtingas ir turi daug iššūkių“, – tikino gamtosaugos specialistė.

Ji aiškino, kad gamtos apsauga turėtų būti viena iš prioritetinių veiklų. „Nėra taip, kad mes tik merkiame pinigus į pelkes, tai yra tam tikrų ekosisteminių paslaugų atkūrimas. Atkurtos pelkės, šlapynės atlieka labai svarbią funkciją – apsaugo mus nuo potvynių, sukaupia labai daug CO2, išsaugo apdulkintojus, kurie svarbūs visai maisto sistemai“, – argumentus vardijo G. Tamulaitytė.

Paremia dosniai

ŪP paprašė AM informuoti ir apie kitus dosniai biudžeto lėšomis finansuojamus aplinkosauginius projektus. AM duomenimis, BAF kartu su partneriais ir toliau saugos ir perkėlinės meldines nendrinukes. Projektui „Meldinės nendrinukės apsauga formuojant jai tinkamų kertinių buveinių tinklą Lietuvoje“ (LIFE15NAT/LT/001024, įgyvendinimo laikotarpis – nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2026 m. sausio 31 d.) atriekta daugiau kaip 4 mln. Eur. Europos Komisija (EK) skyrė per 3 mln. Eur, Lietuva – per 763 tūkst. Eur.

„Šis paukštis peri tik 4 šalyse: Lietuvoje, Lenkijoje, Baltarusijoje ir Ukrainoje, o per pastaruosius 100 metų jų skaičius sumažėjo 95 proc. Be žmogaus įsikišimo, ši rūšis išnyks negrįžtamai“, – tvirtino AM atstovai. Jie taip pat aiškino, kad projekto metu taikomi jau išbandyti bei dar niekur pasaulyje netestuoti aplinkosauginiai metodai – translokacija, t. y. paukščių jauniklių perkėlimas iš vienos vietos į kitą. ŪP plačiai rašė – spaudoje ir portale, turinčiame per 400 tūkst. unikalių vartotojų, kad pagrindinė Lietuvos gamtos tyrimo organizacija – Gamtos tyrimų centras – dėl to išsakė skeptišką nuomonę, tačiau AM apie tai neužsimena, o gal net ir nežino.

Dar įspūdingesnis projektas pradėtas įgyvendinti pernai ir truks iki 2033 m. – „Rečiausio žemyninės Europos giesmininko apsauga: tarptautinė iniciatyva siekiant meldinių nendrinukių populiacijų atsikūrimo“ (LIFE23-NAT-LT-LIFE4 Aquatic-Warbler-101148281). Bendra tarptautinio projekto vertė – 13,8 mln. Eur, iš jų Lietuvoje įgyvendinamų veiklų vertė – 4,3 mln. Eur. EK skyrė per 3,2 mln., Lietuva – apie 940 tūkst. Eur. Pagrindinis projekto vykdytojas – BAF, o partneriai yra vokiečiai, lenkai, vengrai ir ukrainiečiai.

AM atkreipė dėmesį, kad LIFE programą tiesiogiai administruoja EK, todėl ji ir vykdo projektų, finansuotinų pagal ES aplinkos ir klimato politikos programą LIFE, atranką bei priima sprendimus dėl jų finansavimo ES lėšomis. Dėl finansavimo varžosi visų ES šalių projektai. EK, remdamasi LIFE reglamentu, paprastai skiria iki 60 proc. tinkamų projektų išlaidų dydžio subsidiją. Likusią dalį turi padengti pats pareiškėjas. Bet AM yra dosni ir, įvertinusi projekto atitiktį sektoriaus prioritetams, pagal iš anksto nustatytą procedūrą jos pritartų projektų ir EK atrinktų projektų pareiškėjams Lietuvos biudžeto lėšomis padeda dengti dalį jų nuosavo indėlio – iki 33–35 proc. tinkamų projekto išlaidų. Argi ne puiku? Įdomu, ką apie tai mano finansų ministras Rimantas Šadžius, nuolat kovojantis dėl mokesčių didinimo ir šalies biudžeto stiprinimo.

„Galutinis sprendimas skirti bendrojo finansavimo lėšas yra priimamas ir galutinis lėšų dydis patvirtinamas EK atlikus LIFE projektų vertinimą bei pakvietus pareiškėjus pasirašyti sutartį tarp EK ir pareiškėjo dėl atitinkamo LIFE projekto įgyvendinimo. Bendrojo finansavimo lėšos iš valstybės biudžeto yra skiriamos tik su ta sąlyga, kad paraiška bus patvirtinta EK ir bus aktuali ir svarbi tarp visų ES projektų“, – redakcijai dėstė AM atstovai.

Investicija į žemės ūkį?

Ką apie pelkininkystę, meldinių nendrinukių vežiojimą ir kitus aplinkosauginius projektus mano aplinkos ministras Povilas Poderskis? Ar nėra prabanga finansuoti tokius projektus, kai lėšų stinga krašto gynybai ir t. t.?
„Suprantu, kad šiandien, kai kiekvienas euras svarbus, kyla klausimų, ar tikrai galime sau leisti remti aplinkosaugos projektus. Bet tiesa ta, kad tai nėra prabanga – tai investicija į patį žemės ūkio pagrindą. Dauguma šių projektų nėra vien „nendrinukių skaičiavimas“ – jie prisideda prie biologinės įvairovės išsaugojimo, kuris yra tiesiogiai susijęs su žemės ūkio sektoriaus atsparumu. Pavyzdžiui, apdulkintojų – bičių, kamanių ir kitų vabzdžių – nykimas tiesiogiai veikia žemės ūkio derlių. Jei jų neteksime, tai bus labai skaudūs nuostoliai sodininkams, daržininkams ir net kai kuriems javų augintojams. Tokie projektai, kaip natūralių pievų, ganyklų ar pelkių tvarkymas, padeda išsaugoti šias rūšis“, – savo poziciją išsakė aplinkos ministras.

Dar pridūrė, kad šios gamtinės buveinės saugo dirvožemį nuo erozijos, padeda išlaikyti drėgmę, filtruoja vandenį. Tai ypač svarbu, kai klimatas tampa vis ekstremalesnis – dažnėja sausros, liūtys, karščiai.

„Gamta pati yra mūsų sąjungininkė, jei su ja tinkamai elgiamės. Svarbu ir tai, kad nemaža dalis šių projektų finansuojami ES lėšomis, kurios skiriamos tik su sąlyga, kad prisidėsime ir savo dalimi. Jei atsisakysime dalyvauti, mūsų kaimo bendruomenės praras galimybę įgyvendinti vietos iniciatyvas, kurios dažnai padeda ir pritraukti turistų, ir kurti papildomas pajamas. Turime išlaikyti pusiausvyrą – stiprinti žemės ūkį, bet kartu rūpintis ir aplinka, nuo kurios tas pats ūkis tiesiogiai priklauso“, – tikino P. Poderskis.

Nėra lengva sustabdyti

Seimo narys, „Nemuno aušros“, kuri į Vyriausybę delegavo aplinkos ministrą, lyderis Remigijus Žemaitaitis ŪP teigė, kad yra bandoma taisyti situaciją tekinant pinigus NVO aplinkosauginiams projektams, tačiau tai nėra taip lengva padaryti. „Bandome per AM tam „trumpinti“ finansavimą, tačiau problema, kad yra įsipareigojimai, kurių negalime eliminuoti. Ir nežinau, kaip tai išspręsti, nes buvo ir su premjeru šnekėta, kad reikėtų atsisakyti būtent šių pinigų skyrimo tokiems aplinkosauginiams projektams“, – aiškino „Nemuno aušros“ frakcijos seniūnas.

„Pelkių Lietuvoje ir taip yra, ir tų absurdų jau užtenka. Jau matome ir jaučiame, kaip dėl nesąmoningų aplinkosauginių projektų kenčia ne tik žemės ūkis, bet ir pati gamta. Ką matau savo krašte, Rusnėje – visur šabakštynai, krūmynai, žiurkės, usūriniai šunys, lapės ir daugiau nieko, nors anksčiau būdavo daug paukščių ir laukinių gyvūnų. Jų dabar nėra, nes atsirado džiunglės, nyksta biologinė įvairovė. Jeigu nesustosime ir toliau leisime vadinamiems „aplinkosaugininkams“ reikštis, tikrai nieko gero nebus. Bėda ta, kad gamtą paprastai „myli ir saugo“ daugiausia plento vaikai“, – konstatavo politikas.

Pelkės rūpi ir SADM?

Kaip išsiaiškino ŪP, aplinkosaugines NVO remia ne tik AM, bet ir SADM. 2022 m., kai šiai ministerijai vadovavo konservatorė Monika Navickienė, buvo finansuotas projektas „Aplinkosauginių NVO pajėgumų didinimas, siekiant efektyviai dalyvauti anglies pėdsako kompensavimo mechanizmų diegimo ir taikymo procesuose Lietuvoje“. Maždaug pusmetį trukusiam projektui SADM skyrė daugiau kaip 53 tūkst. Eur. Projekto lyderis – PAAF ir Aplinkosaugos informacijos centras.

Projekto veiklų grupės buvo tokios: aktyvus darbas rengiant ŠESD emisijų kompensavimo standarto projektą bei jo pristatymas ir aptarimas su suinteresuotomis grupėmis, pelkių atstatymo priešprojektinių pasiūlymų parengimas ir derinimas, praktiniai pelkių atkūrimo darbai ir kt.

(Bus daugiau)

Redakcijos, Jūratės SENDŽIKAITĖS (PAAF) ir Gabijos TAMULAITYTĖS nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.