Dar visai neseniai gyvūnų teisių aktyvistai daugiausia asocijavosi su protestais prie skerdyklų arba internete paskelbtais virusiniais vaizdo įrašais. Šiandien aktyvistų organizacijos turi profesionalią įrangą ir gauną didelį finansavimą, tad vis dažniau organizuoja tarptautines „protesto“ kampanijas, nukreiptas prieš mėsos pramonę, o nuo jų išpuolių bene labiausiai kenčia kiaulių augintojai.
Šio destruktyvaus „judėjimo“ šaknys glūdi Jungtinėse Valstijose, kur pastaruoju metu vadinamosios aplinkosaugos aktyvistės Zoe Rosenberg byla sulaukė didelio dėmesio – ji buvo kaltinama sąmokslu ir neteisėta veikla prieš paukštininkystės įmonę. Nors Z. Rosenberg tuomet aiškino, jog ji veikė neva rūpindamasi gyvūnų gerove, prokurorai jai pateikė kaltinimus, be kita ko, dėl įsilaužimo į įmonės patalpas, neteisėto GPS sekiklių įrengimo transporto priemonėse ir prieigos prie įmonės kompiuterių.
Dabar jai gresia iki penkerių metų laisvės atėmimo bausmė, nes prokurorai teigia, kad aktyvistės veikla gerokai peržengė socialinius protestus – ji prilygo organizuotai šnipinėjimo operacijai su kibernetinių nusikaltimų ir ekonominio sabotažo elementais. Galutinis nuosprendis šioje byloje bus skelbiamas gruodžio pradžioje.
Kaip skelbia „Los Angeles Times“, su Z. Rosenberg susijusios aktyvistų grupės persekiojo darbuotojus ir paukštininkystės įmones, bandydamos atkreipti dėmesį į savo tikslą ir tam naudodamos neteisėtus veiksmus.
Sonoma apygardos prokurorai teigė, kad Z. Rosenberg vadovavo gyvūnų teisių gynimo grupės „Direct Action Everywhere“ (DxE) socialinių tinklų padaliniui. Ši grupė, kaip teigiama jos interneto svetainėje, „atmeta rūšių diskriminaciją, kuri leidžia masiškai kankinti ir žudyti gyvūnus“.
Sonoma apygardos rajono prokurorė Carla Rodriguez pareiškime kritikavo grupės taktiką ir teigė, kad aktyvistai turi būti patraukti atsakomybėn, kai „peržengia tą ribą“. „Deja, kai kurios aktyvistų grupės ir toliau sąmoningai nepaiso įstatymų, manydamos, kad jų asmeninės priežastys pateisina nusikalstamą elgesį“, – pareiškime teigė ji. – „Jos bandė pasinaudoti pačia baudžiamojo teisingumo sistema kaip platforma dėmesiui atkreipti ir savo judėjimui skatinti. Teismų sistema egzistuoja tam, kad palaikytų teisingumą, o ne tam, kad būtų naudojama savireklamos ar neteisėto elgesio scenoms.“
Kadangi panašūs reiškiniai Jungtinėse Valstijose yra gana paplitę, vyriausybė priėmė gyvulininkystės įmonių ekologinio terorizmo įstatymą. Šis įstatymas numato baudas, kompensacijas ir visišką aktyvistų padarytos žalos atlyginimą, kartu gindamas teisę į taikų protestą.
Netrukus panašūs reiškiniai persikėlė ir į Jungtiną Karalystę: britų pramonės svetainė „Farmers Weekly“ atskleidė organizacijos „Animal Rising“, paskelbusios apie didžiausią pasaulyje kampaniją prieš kiaulių augintojus, veiklos plano detales. Dokumentuose nurodoma, kad organizacija siekia iki 2025 m. pabaigos paveikti 80 proc. JK kiaulių ūkių. Pagal planą turėtų būti naudojami tokie metodai kaip apsimetinėjimas ūkio darbininkais, neteisėtas patekimas į ūkių teritorijas, slapti įrašai bei aparatūros infiltracija į patalpas, žiniasklaidos spaudimas ir privačių ieškinių pateikimas.
Iki šiol kampanija jau apėmė 60 ūkių, o radikalūs aktyvistai planuoja paveikti dar kelis šimtus. Tikslas – pradėti procedūras dėl įtariamų gyvūnų gerovės taisyklių pažeidimų ir galiausiai uždaryti kai kuriuos ūkius.
Taip pat planuojama 2026 m. balandžio mėn. paleisti savo jau atliktų tokių „tyrimų“ žemėlapį. Be to, radikalų grupė reklamuoja du televizijos dokumentinius filmus – vieną, skirtą antžeminiams transliuotojams, tokiems kaip BBC ar „Channel 4“, ir kitą, skirtą pasaulinėms transliacijų platformoms, tokioms kaip „Netflix“ ar „Amazon Prime“.
Vienas Linkolnšyre įsikūręs kiaulių augintojas sakė: „Tai labai neramina ir baugina. Pats tai patyręs, niekas tavęs neparuošia tokiam poveikiui... Kiaulių augintojams ir taip nepaprastai sunku rasti darbuotojų, bet dabar turime dvigubai, net trigubai kruopščiau tikrinti kandidatų paraiškas. Esu tikras, kad būtent taip šios grupės gauna savo filmuotą medžiagą.“
„Animal Rising“ neslepia savo ketinimų. Organizacija atvirai teigia, kad ilgalaikis tikslas – panaikinti pramoninę gyvulininkystės veiklą ir pereiti prie „tvarios, augalinės kilmės maisto sistemos“. „Animal Rising“ atstovė Rose Patterson atviru tekstu neseniai aiškino: „Mes esame prieš pramoninę gyvulininkystės ūkių plėtrą ir žemos gerovės produktų importą, kurie kenkia Jungtinės Karalystės ūkininkams. Siekiame sukurti tvarią, augalinės kilmės maisto sistemą. Šiam perėjimui turi vadovauti ūkininkai, ir jis turi būti tinkamai remiamas.“
Britų kiaulių pramonės organizacija Nacionalinė kiaulių asociacija (NPA) perspėja, kad „Animal Rising“ veikla yra rimta, labai organizuota ir gerai finansuojama. Pasak NPA, aktyvistai turi įrangos, leidžiančios jiems vykdyti žvalgybos operacijas žvalgybos agentūrų lygmeniu – brangių didelės raiškos kamerų, profesionalią pasiklausymo įrangą, sekimo įrenginius su 5G technologija ir pan.
„Tai nėra atsitiktiniai, emocingi veiksmai. Tai gerai suplanuoti veiksmai, kurie gali sukelti realių nuostolių mėsos pramonėje“, – perspėja NPA generalinis direktorius.
Panašūs nuogąstavimai kyla ir kaimyninėje Lenkijoje, rašo tygodnik-rolniczy.pl. Mėsos pramonės gamintojų ir darbdavių sąjunga (UPEMI) atkreipia dėmesį, kad tokie reiškiniai gali paveikti ir šalies ūkininkus. Savo ataskaitoje organizacija nurodo, kad augantį aplinkosaugos aktyvistų siautėjimą bei vis dažnėjančius infiltracijos į ūkius atvejus jau galima apibūdinti kaip ekologinį terorizmą, juolab, kad sulaukiama vis daugiau pranešimų apie įtartinus asmenis, neva norinčius dirbti būtent kiaulininkystės ūkiuose
Pagal ataskaitoje pateiktą apibrėžimą, ekologinis terorizmas yra: nusikalstamo smurto prieš žmones ar turtą naudojimas arba grasinimas jį panaudoti, kurį vykdo grupės, teigiančios, kad jų motyvai yra ekologiniai, o finansavimas gaunamas iš šaltinių, kurių kilmę sunku nustatyti.
Kaip aiškina teisininkas ir kiaulių augintojas Piotras Włodawiecas, Lenkija šiuo metu neturi veiksmingų teisinių priemonių, skirtų apsaugoti maisto gamintojus nuo tokių išpuolių.
Pramonės ekspertai teigia, jog kovai su ekologiniu terorizmu reikalingi ne tik teisiniai pakeitimai, bet ir glaudesnis ūkininkų, pramonės organizacijų ir valstybės institucijų bendradarbiavimas. Skaitmeninių kampanijų ir pasaulinių socialinių judėjimų amžiuje ribos tarp aktyvizmo ir sabotažo vis labiau nyksta.
Todėl, pasak jų, Lenkijos gyvulininkystės ūkiai turėtų kruopščiai tikrinti asmenis, besikreipiančius dėl darbo ūkiuose, pasirūpinti duomenų ir įrangos saugumu, reaguoti į bet kokį neteisėtos infiltracijos bandymą ir, žinoma, pranešti apie įtartiną veiklą atitinkamoms tarnyboms.
Tokių organizacijų kaip „Animal Rising“ veiksmai rodo, kad gyvulininkystės produkcija Europoje tapo ideologinės kovos epicentru. Apsimestinis rūpestis dėl gyvūnų gerovės dažnai slepia bandymus eliminuoti ištisus žemės ūkio ekonomikos sektorius. Kaip rodo JAV ir JK pavyzdžiai, vadinamieji aktyvistai jau naudoja tokius metodus, kurie dar prieš dešimtmetį atrodė neįsivaizduojami: įsilaužimą, pasiklausymą, netikrą tapatybę ir kibernetines atakas.
Parengė Ričardas Čekutis