Apmokestins gyvulius ir trąšas?

Jei politikų siekiai taps kūnu – bus ypač riesta ne tik gyvulininkystės ūkiams, bet ir visiems smulkiesiems.

Žemės ūkiui reikia naujų mokesčių – už gyvulius ir trąšas, taip pat didinti iškastinio kuro apmokestinimą ir mažinti lengvatas, kad pasiektume užsibrėžtus istorinį perversmą žadančius žaliuosius tikslus. Tokias rekomendacijas pateikė Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ekspertai, siūlydami, kaip atnaujinti Nacionalinį energetikos ir klimato srities (NEKS) veiksmų planą. Jie ragina stipriau prigriebti teršėjus, nors bendras išmetamų teršalų kiekis Lietuvoje nedidėja. Kas žemės ūkyje išliks po tokių naujų mokesčių, jeigu jie būtų palaiminti, ir kas ištiks per amžius įprastą maisto gamybą – analizė nepateikta.

Ragina didinti užmojus

Įtakingos tarptautinės organizacijos ekspertai mano, kad dabar galiojančiame NEKS veiksmų plane, kuris turės būti atnaujintas kitais metais, nepakanka priemonių, jog būtų pasiekti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) mažinimo tikslai ir pereita prie klimatui neutralaus žemės ūkio ir visos ekonomikos. Pasak jų, reikia naujų signalų, kad išmetami teršalai brangs.

Jų rekomendacijos žemės ūkiui buvo pristatytos nuotoliniame Žemės ūkio ir miškininkystės dekarbonizacijos darbo grupės seminare. EBPO atstovai įvertino visų Lietuvos ekonomikos sektorių priemones, kuriomis siekiama klimato valdymo tikslų, ir pateikė siūlymų, ką reikėtų keisti ir papildomai padaryti. Artimiausiu metu jie žada pateikti galutinę projekto „Visų Lietuvos ekonomikos sektorių reforma klimato neutralumo link iki 2050 metų“ ataskaitą. Ekspertai konstatavo, kad nuo 2005 metų Lietuvoje iš esmės nesikeitė išmetamų teršalų kiekiai, nors kai kuriuose sektoriuose, pavyzdžiui, pramonės, jų kiekiai sumažėjo, o transporto srityje emisijų atsirado daugiau. Tačiau norint pasiekti Europos Sąjungos (ES) užsibrėžtus labai ambicingus tikslus – iki 2030 metų išmetimus sumažinti 55 proc., palyginti su 1990 m., o iki 2050 pasiekti nulines emisijas, reikia naujų ir ambicingesnių politikos priemonių.

Žemės ūkio sektoriuje numatyta iki 2030-ųjų emisijas sumažinti 11 proc., palyginti su 2005 m. Siekiama 15 proc. sumažinti azotinių trąšų naudojimą, palyginti su 2020 m., pasiekti, kad tvariai būtų tvarkoma ne mažiau kaip 70 proc. mėšlo ir srutų kiekio, iki 50 proc. padidinti kiaulių ir galvijų mėšlo panaudojimą biodujoms gaminti ir kt.

Išanalizavę bendrą situaciją Lietuvoje, taip pat ir įsipareigojimus žemės ūkyje, EBPO ekspertai siūlo dar labiau prigriebti teršėjus, kitu atveju, tvirtina, itin ambicingų tikslų nepasieksime. Pirmiausia jie ragina didinti mokesčius iškastiniam kurui, apmokestinti CO₂ išmetimus. Lietuva tai jau ir imasi daryti, yra parengti Akcizo įstatymo pakeitimai. Ekspertai rekomenduoja daugiau užmojo parodyti ir griežtinant žemdirbiams taikomas lengvatinio dyzelino kvotas. Jie pabaksnojo, kad subsidijos iškastiniam kurui žemės ūkyje sudaro beveik 30 proc. visos paramos iškastiniam kurui Lietuvoje.

Siūlo mokytis iš Naujosios Zelandijos

EBPO ekspertai pametėjo naujų idėjų – apmokestinti trąšų naudojimą ir gyvulius ar jų išskiriamą metaną, suprantamiau tariant, įvesti mokesčius už gyvulių bezdalus. Jie aiškino, kad metanas ir azoto oksidas, kaip tvirtinama, pagrindiniai žemės ūkio teršalai, nėra įtraukti į dabartines apmokestinimo schemas. Jie mano, kad žemės ūkio sektorius Lietuvoje vaidina svarbu vaidmenį, siekiant papildomomis priemonėmis sumažinti emisijas, ir į tai turėtų būti atsižvelgta svarstant teisės aktų pakeitimus.

EBPO siūlo pasimokyti iš Naujosios Zelandijos, kuri yra turbūt pirmoji šalis pasaulyje, pasiūliusi žemės ūkio sektoriaus emisijų apmokestinimą. Ši valstybė, kurioje stipriai išplėtota gyvulininkystė, nuo 2025 m. nusprendė apmokestinti ūkius pagal auginamų galvijų skaičių. Pasak EBPO atstovų, dabar atliekamas bandomasis tyrimas, siekiant išsiaiškinti, kiek įmanoma įgyvendinti tokią mokesčių sistemą ūkių lygiu. Jeigu pasirodys, kad tai padaryti būtų sudėtinga, dėmesys bus nukreiptas į perdirbimo srities apmokestinimą.

Dabar visi Naujosios Zelandijos ūkiai turi pereiti prie privalomo emisijų ataskaitų teikimo, kurį planuojama įgyvendinti iki 2025 metų. Ūkiai taip pat finansiškai skatinami plėtoti CO₂ absorbavimo priemones ir kt.

Tiesa, tarptautinės organizacijos ekspertai pripažino, kad Lietuvoje mažėja gyvulininkystės išmetamų teršalų kiekis, žinome, kad šis sektorius dramatiškai traukiasi. Tačiau vis tiek rekomenduojama apmokestinti gyvulius ar metaną. Jie pabrėžė, kad daugiau emisijų atsiranda  augalininkystės ūkyje, tai siejama su didėjančiu trąšų naudojimu. Taigi ir čia reikia papildomo apmokestinimo.

Smulkiems ūkiams gali būti riesta

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje.

Susijusios temos - skaitykite: apmokestins gyvulius, reikia naujų mokesčių, ŠESD, dekarbonizacijos grupė, nuanglinimas