Apsauga nuo vilkų – lyg kova su vėjo malūnais?

Žemės ūkio ministerijoje parengtose Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos „Prevencinių priemonių taikymas prieš vilkų ūkiniams gyvūnams daromą žalą“ įgyvendinimo taisyklių pataisose, kuriomis bus sudaryta galimybė į šią paramą pretenduoti didesniam ūkininkų skaičiui, patikslinama, kas gali pretenduoti į šią paramą.

Iš viso parama galės būti skirta investuojantiesiems į apsaugos priemones 43 šalies savivaldybėse, kuriose yra didelė tikimybė patirti vilkų daromą žalą ūkiniams gyvūnams.

Socialinėje erdvėje jau atsirado siūlymų, kad paramos įgyvendinimo taisyklėse būtų padaryta ir daugiau pataisų, palengvinančių ūkininkams gauti paramą, pavyzdžiui, nereikalauti, kad pirktos apsaugos priemonės būtų sumontuotos teikiant mokėjimo prašymus tokiu metų laiku, kai sumontuoti apsaugos priemones neleidžia gamtos sąlygos, pavyzdžiui, žiemą. „Ūkininko patarėjas“ pašnekovų klausė, ar jie pritaria tokiems siūlymams.

Lietuvos avių augintojų asociacijos tarybos pirmininkas Rimantas KAIRYS: „Mes, kaip atstovaujantys avių augintojams, tikrai pritariame šiai priemonei, nes ji išplečia regionų ribas. Vilkų daroma žala akivaizdi – 2019 metais buvo papjauta 1 451 registruota avis, o 2020 metais – 1 598 avys, 55 ožkos, 215 galvijų (veršelių) ir net 2 arkliai. Daugiausia avių – 384 – nukentėjo spalį, kai vilkai savo vaikus moko medžioti. Už patirtą žalą Lietuvos ūkininkai gavo kompensacijas. Tai rodo, kad tokia parama yra gerai, bet ji yra maža. Vilkų padaryti nuostoliai gerokai didesni. Išplėtus rajonų skaičių, kad daugiau žmonių galėtų pasinaudoti tokia galimybe, jie taip ir padarys. Bet vien tvoros – paprastos ar stacionarios – problemos neišspręs, nes vilkų Lietuvoje yra per daug. Jie, pritrūkę savo maisto šaltinio miške, eina į pievas bei ganyklas. Šalies ūkininkai, užsiimantys avininkyste, nebūtų prieš, jei vilkai ateitų į bandą ir išsineštų ar papjautų nesveiką avį. Bet negali taikstytis su tuo, kad ryte randa 30–40 papjautų avių, o suėsta tik viena.

Mūsų senoliai sakydavo, kad vilkai yra miško sanitarai, bet dabar taip nėra. Jau ne kartą esu sakęs, kad vilkas turi gyventi miške, o avis – pievoje. Tada bus biologinė pusiausvyra. Bet šiuo metu turime kitokią situaciją dėl iškirstų miškų, paveiktos biologinės įvairovės, avių augintojai prie tokios padėties turi prisitaikyti. Turi pasirūpinti didesne apsauga, nes negalima avių vasaromis ir naktį, ir dieną laikyti uždarytų tvartuose.“

Lazdijų rajono Stebulių kaimo ūkininkas Mantas JANČIUKAS: „2020-ųjų pavasarį vienas pirmųjų Lietuvoje pateikiau prašymą gauti paramą. Už skirtus 5 tūkst. eurų įsigijau elektrinį piemenį, pritaikytą elektriniams tinklams. Pirkau 40 tinklų, kurių ilgis sieka 50 m. Tinklų aukštis – 1 m 23 cm, pagal paramos priemonės reikalavimą, aukštis turėjo būti ne mažesnis kaip 1 m 10 cm. Kainavo ir apsauga nuo vagystės, žaibo. Ant tinklo reikėjo pririšti specialias juosteles, manoma, kad kai vėjas pučia, jos atbaido laukinius žvėris.

Mano ūkio bandoje šiuo metu yra apie 80 avių. Pernai pagelbėjo ir nauja tvora, ir tai, kad pavasarį netoli buvo sumedžioti trys vilkai. Žalos esu patyręs tik 2019 metų rudenį, kai vilkai papjovė vieną avį, kitos suspėjo parbėgti į kiemą, kuriame degė šviesa, nes ganėsi netoli mano namų.

Šią prevencinę priemonę galėsiu įvertinti po kelerių metų. Nors, kaip matyti iš įvairių pranešimų, ir tokio aukščio tvoras vilkai peršoka. Neperšoka tik tokių, kokios įrengtos zoologijos sode.“

Gamtos apsaugos asociacijos „Baltijos vilkas“ tarybos pirmininkas Andrius LAURINAVIČIUS: „Taip, iš dalies būtų galima pritarti tokiam pasiūlymui, būtų sudėtinga sniegynuose įrengti elektros aptvarą. Tik nežinia, kaip vertintojams įvertinti, ar aptvaras sumontuotas tinkamai. Net ir turint visą reikiamą įrangą, galima padaryti blogai, dėl to didėja tikimybė nuo vilkų nukentėti gyvuliams. Tokiu metu paprastai gyvuliai būna tvartuose, reikėtų detaliau sužinoti tokio poreikio priežastis. Plačiau vertinant, ši priemonė skirta padėti ūkiams prisitaikyti prie šalia gyvenančių vilkų.

Esame raštu pateikę ir savo pasiūlymų esamoms taisyklėms, vienas jų – leisti kombinuoti elektrifikuotas ir neelektrifikuotas vielas ar juostas aptvaruose. Svarbu, kad būtų elektrifikuotos viršutinė ir apatinė vielos ar juostos, apsaugančios nuo peršokimo ir prasikasimo, išlaikytas minimalus aptvaro aukštis. Taip atsirastų galimybė patobulinti jau turimus neelektrifikuotus aptvarus ir toliau juos naudoti. Būtų sutaupyta lėšų ir darbo.“

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas, Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas TALMANTAS: „Manyčiau, tokių prevencinių priemonių, kurios veiktų labai efektyviai ir patirtume kuo mažesnius nuostolius, praktiškai nėra. Daug kalbama Aplinkos ministerijoje, gyvūnų globos draugijose, pateikiama įvairių siūlymų, buvo skirtos paramos tam tikros veislės šunims, kurie saugotų gyvulius nuo vilkų, įsigyti. Deja, Lietuvoje tokių veislių šunų nėra. Tveriamos tvoros, prijungiami elektriniai piemenys, bet pasitaiko atvejų, kai vilkai įeina ir į pastatus.

Jeigu jie yra valstybės saugomi žvėrys, limituojama jų medžioklė, turėtų būti numatytos tam tikros priemonės, kurios visiškai kompensuotų padarytą žalą. Yra ir smulkių ūkininkų, kurie visiškai nedeklaruoja savo gyvūnų, nereikalauja už juos tiesioginių išmokų. Niekas nepadengia jų patirtų nuostolių. Paramos priemonės yra švelnios ir jos neveikia, o reikėtų, kad būtų tinkamas žalos įvertinimas ir atlyginimas, o pastarasis – lygiavertis padarytai žalai. Keletą besniegių žiemų vilkai buvo sunkiai suskaičiuojami. Šiemet medžioklės kvota padidinta ir nustatytas vilkų skaičius jau baigiamas sumedžioti. Tačiau yra ir kitų būdų, kaip įmanoma vilkus suskaičiuoti, ne vien pagal pėdsakus sniege. Žinome, kad Lietuvoje yra daugiau nei 30 vilkų šeimų. Iš padarytų genetinių tyrimų paaiškėjo, kad yra 50 ar 60 individų, kurių genetiniai duomenys visiškai skirtingi. Todėl akivaizdu, kad vilkų šeimų yra kur kas daugiau. Tik niekas nenori sutikti su tokiais skaičiavimais – jiems reikia sniego, pėdsakų, o tada ir turime iškreiptą statistiką.

Manau, tas, kas saugoja vilkus, turėtų sudaryti galimybes patirtus nuostolius gyvulių augintojams kompensuoti, neturėtų būti taip, kaip yra dabar: darykite aptvarus, investuokite pinigus... Tai tas pats, kaip kovoti su vėjo malūnais.“

Parengė ŪP korespondentas   Stasys BIELSKIS

2021-02-13