„Iki tol šiuos sklypus nuomojomės iš valstybės, bet kadangi jie šalia namų, norėjome nusipirkti ir, vos atsiradus galimybei, tai padarėme“, – sako N. Remutis, vienus sklypus nuomojęsis ilgiau kaip 10 metų, o kitus – dar tik pirmus metus. Visas nuomos sutartis buvo įregistravęs Registrų centre, todėl jam galiojo pirmumo teisė įsigyti parduodamą valstybinę žemę.
Pats valstybinės žemės sklypų pirkimo procesas, anot žemdirbio, nesudėtingas. Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) interneto svetainėje www.nzt.lrv.lt susirado visą reikalingą informaciją, o prašymus pirkti žemę pateikė per Žemės informacinę sistemą (ŽIS).
„Susirinkau visus dokumentus apie žemės ūkio veiklą už 3 metus. Buhalterė man paruošė pažymą, kad pajamos iš žemės ūkio veiklos viršija 50 proc. Užpildžiau prašymą pirkti sklypus, pridėjau nuomos sutartis, sklypų planus. Kadangi nuomojausi tą žemę, tai visus dokumentus po ranka turėjau. Dar reikėjo užpildyti deklaraciją, kad mano turima žemė neviršija 500 ha ploto“, – sklandų dokumentų paruošimo etapą prisimena augalininkystės ūkio savininkas.
Apie 70 proc. viso savo pasėlių ploto jis ir toliau nuomojasi ir sako, kad esminio skirtumo, ar auginti įvairias kultūras nuosavoje, ar nuomojamoje žemėje, nejaučia. Tiesiog norėjo išsipirkti aplink namus esančią žemę.
NŽT Šiaulių apygardos žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus vedėjo Sauliaus Leščiausko teiraujamės, kada šalia dirbamų laukų esantį žemės plotą ūkininkas gali nusipirkti, o kada tenka nuomotis? Atsakymas priklauso nuo sklypo paskirties, jo statuso ir pretendento teisių.
„Nuo 2026 m. be aukciono galima pirkti iki 3 ha dydžio valstybinės žemės ūkio paskirties sklypus neurbanizuotose teritorijose, jei jie tinkami žemės ūkio veiklai ir nėra rezervuoti, pavyzdžiui, investiciniams projektams ar gynybos reikmėms. Vienam asmeniui taip įsigytų sklypų bendras plotas negali viršyti 21 ha, o jam ir susijusiems asmenims priklausanti žemės ūkio paskirties žemė – 500 ha“, – komentuoja S. Leščiauskas.
Be to, fizinis asmuo turi būti bent 3 metus įregistravęs ūkininko ūkį arba turėti nustatytą profesinį pasirengimą ūkininkauti ir per pastaruosius 3 metus deklaravęs žemės ūkio veiklos pajamas. Juridiniam asmeniui taikomas reikalavimas, kad per pastaruosius 3 metus daugiau kaip 50 proc. jo pajamų sudarytų pajamos iš prekinės žemės ūkio produkcijos realizavimo.
NŽT atstovo teigimu, maždaug 30–40 proc. pateikiamų prašymų neatitinka reikalavimų.
„Vieni pareiškėjai nori pirkti sklypus saugomose ar numatytose urbanizuoti teritorijose, kiti negali pagrįsti žemės ūkio veiklos pajamų. Svarbu, kad tai būtų pajamos iš vykdytos žemės ūkio veiklos, o ne vien gautos tiesioginės išmokos“, – pabrėžia S. Leščiauskas.
„Nustačius, kad žemės sklypas gali būti parduodamas, tai yra tiek pirkėjas, tiek sklypas atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus, pirmiausia patikrinama sklypo vertė pagal masinį vertinimą. Tuo pat metu užsakomas ir individualus norimo įsigyti sklypo vertinimas. Galutinė žemės sklypo pardavimo kaina nustatoma po žemės sklypo masinio ir individualiojo vertinimo: pasirenkama didesnė iš šių dviejų verčių ir ji padidinama 25 proc. Sklypo formavimo ir matavimų išlaidos paprastai tenka pirkėjui“, – sako Šiaulių apygardos žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus vedėjas.
Pardavus valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą, 80 proc. gautų lėšų pervedama į Valstybės gynybos fondą ir skiriama Lietuvos gynybos stiprinimui.
Vis dėlto net ir teisę pirkti turintys ūkininkai ne visada ryžtasi sandoriui.
„Vien Šiaulių apygardoje šiemet turime 174 atsisakiusius pirkti. Būna, kad visi dokumentai jau sutvarkyti, bet žmogus, pamatęs kainą, persigalvoja“, – pasakoja S. Leščiauskas, pripažįstantis, kad pastaraisiais mėnesiais valstybinės žemės kaina kilo. Jo teigimu, Šiaulių apygardoje brangesne žeme išsiskiria Pakruojo, Joniškio ir dalis Mažeikių r., pigesne – Telšių ir Plungės r.
„Jeigu ūkininkas dabar neturi pinigų, vėliau gali kreiptis iš naujo. Vien dėl to, kad persigalvojo, jo nuomos sutartis nenutraukiama“, – patikina NŽT atstovas.
Pasak jo, individualaus vertinimo ataskaita galioja 1 metus, todėl pakartotinai kreipiantis per šį laiką nereikės naujo vertinimo, jeigu nepasikeitė reikšmingos aplinkybės.
„Valstybinė žemės ūkio paskirties žemė gali būti nuomojama iki 25 metų. Pirmumo teisė numatyta ūkius įregistravusiems ūkininkams ir žemės ūkio produkciją gaminančioms įmonėms, atitinkančioms pajamų reikalavimą. Apie suformuotą nuomotiną žemės sklypą paskelbus viešai NŽT ir savivaldybės interneto svetainėje, prašymams pateikti skiriamas mėnuo. Jei pretenduoja keli pirmumo teisę turintys asmenys, vyksta uždaras aukcionas. Jei jų nėra, pirmenybė gali tekti besiribojančių sklypų savininkams ar nuomininkams. Nesant ir jų, rengiamas atviras aukcionas“, – pasakoja S. Leščiauskas.
NŽT atstovas akcentuoja: bendra taisyklė – valstybinė žemė parduodama arba nuomojama aukcione, išskyrus įstatymuose nustatytus atvejus. Pavyzdžiui, kitos paskirties valstybinę žemę, reikalingą nuosaviems pastatams eksploatuoti, tam tikromis sąlygomis galima pirkti ar nuomotis be aukciono. Vien tai, kad žemės sklypas yra šalia ūkio, tokios teisės nesuteikia. Aukcionai skelbiami svetainėje www.evarzytynes.lt.
Kaip aiškina S. Leščiauskas, aukcionuose dažniausiai parduodami neužstatyti kitos paskirties sklypai, tinkami, pavyzdžiui, individualiai statybai ar komercinei veiklai. Be aukciono sklypas gali būti perleidžiamas pastato savininkui, kai žemė būtina pastatui eksploatuoti.
„Dažniausiai tai pramonės ar sandėliavimo pastatai. Tikriname, ar jie iš tiesų naudojami pagal paskirtį, ar nėra apgriuvę“, – pasakoja Šiaulių apygardos žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus vedėjas.
Norint pirkti valstybinį žemės sklypą, pirmiausia reikia patikrinti sklypo paskirtį, ribas ir teritorijų planavimo dokumentus. Prašymas NŽT teikiamas per ŽIS, pasirinkus „Žemės pardavimas“. Reikia pasirengti ūkininko statusą, žemės ūkio veiklos pajamas, nuosavybę ar teisėtą naudojimą pagrindžiančius dokumentus ir deklaraciją dėl turimo žemės ploto.
Pasak S. Leščiausko, jei pateikiami ne visi būtini dokumentai, NŽT paprašo juos pateikti per 15 darbo dienų. Tada atliekamas sklypo vertinimas, parengiamas sutarties projektas su galutine kaina. Jį būtina suderinti per NŽT nurodytą terminą – vedėjo teigimu, paprastai per 20 darbo dienų. Nesulaukus atsakymo, procedūra nutraukiama.
Norint nuomotis, pirmiausia tikrinami NŽT ir savivaldybių skelbiami nuomotinų sklypų sąrašai bei ŽIS duomenys. Pagal sklypo statusą pateikiamas prašymas nuomai ir teisę į pirmenybę pagrindžiantys dokumentai, laikantis terminų.
Apibendrinant, žemės pirkimas suteikia daugiau ilgalaikio stabilumo, o nuoma yra pigesnis būdas teisėtai naudotis valstybine žeme, tačiau griežtai pagal nuomos sutarties sąlygas.
NŽT archyvo nuotraukos
Nr. 240/8