Ashburn +27,8 °C Mažai debesuota
Ketvirtadienis, 18 Lie 2024
Ashburn +27,8 °C Mažai debesuota
Ketvirtadienis, 18 Lie 2024

Apsaugai nuo naujo užkrato meta šimtus milijonų

2024/06/04


Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) prieš porą mėnesių labai pavojingą paukščių gripo užkratą patvirtinus pieninėms karvėms, susirūpinimas anaiptol neatslūgo. Naujausias federalinės vyriausybės sprendimas – bandų sveikatos apsaugai skiriamas papildomas per 800 mln. dolerių finansavimas. Neatmestina, kad dabar už Atlanto sprendžiamos problemos ateityje gali tapti paruoštuku ir Senajame žemyne.

JAV žemės ūkio departamentas (USDA) paskelbė, kad siekdamas užtikrinti gyvulių ir naminių paukščių sveikatą bei ūkių gyvybingumą imasi papildomų veiksmų. Pasak oficialaus pranešimo, per pastaruosius du mėnesius nuo dienos, kai H5N1 buvo aptiktas pieniniuose galvijuose, su federaliniais ir valstijų partneriais buvo dirbama siekiant perprasti virusą ir suvaldyti ligą. Iškilus didesnių pastangų būtinybei, dabar USDA pasitelkia skubų papildomą 824 mln. JAV dolerių finansavimą. Pradedama nauja savanoriška bandomoji programa „H5N1“, kuri pieno gamintojams sudarys daugiau galimybių stebėti savo bandų sveikatą, tuo pačiu užtikrins nuolatinius tyrimus ir plės USDA supratimą apie ligą.

Nacionalinė pieno gamintojų federacija (NMPF) sveikina USDA sprendimą skirti papildomą finansavimą gyvulių sveikatai H5N1 protrūkio metu.

„Dėkojame USDA už lyderystę ir svarbų darbą su pieno gamintojais sprendžiant H5N1 keliamus iššūkius“, – teigia NMP generalinis direktorius Gregg'as Doud'as, pabrėždamas bendradarbiavimo ir bendravimo visais valdžios lygmenimis ir visuose gyvulininkystės sektoriaus segmentuose svarbą siekiant įveikti iššūkius ir užtikrinti, kad gamintojai galėtų ir toliau amerikiečius bei pasaulį aprūpinti saugiu, maistingu produktu.

NMPF ūkininkus nuolat informuoja apie naujausius sprendimus, dalinasi patirtimi apie ūkiuose taikomas biologinės saugos priemones.

Gegužės 31-osios duomenimis, paukščių gripo virusas melžiamoms karvėms patvirtintas 9 valstijose, paveiktos 68 bandos.

Manoma, užsikrečia per pieną

Siekiant suvaldyti užkrato plitimą anksčiau USDA ėmėsi kitos priemonės.

Pagal federalinį įsakymą, kuris įsigaliojo prieš mėnesį, reikalaujama, kad prieš perkeliant melžiamas karves ir karves žindenes į kitą valstiją pienas būtų ištiriamas dėl H5N1. Jeigu testas teigiamas, karves privalu ūkyje išlaikyti 30 dienų, o paskui testą pakartoti. Laboratorijos ir veterinarijos gydytojai taip pat įpareigoti pranešti USDA apie teigiamus viruso (ar antikūnų) piene testus.

Manoma, jog virusas bandoje plinta tik per užkrėstą pieną. Todėl JAV pareigūnai nerekomendavo sunaikinti karvių, kurios, atrodo, atsigauna po infekcijos.

Siekiama, kad užsikrėtusių karvių pienas vartotojams nepatektų. USDA vertinimu, dėl to ūkiams nuostoliai yra riboti ir neturėtų turėti didelės įtakos pasiūlai ir pieno ar kitų pieno produktų kainai.

Užkrėstos karvės piene yra viruso fragmentų. Tačiau pasterizuotą pieną vartoti yra saugu, pabrėžia atsakingos institucijos.

Patvirtintas ir atvejis, kai paukščių gripo virusas buvo rastas jautienoje.

Trečias žmogaus užsikrėtimo atvejis

Ligų kontrolės ir prevencijos centras (CDC) praėjusį ketvirtadienį oficialiai patvirtino, kad Mičigano valstijoje pienininkystės ūkyje dirbusiam asmeniui buvo nustatytas labai patogeniško paukščių gripo (LPPG) A(H5) viruso infekcija.

Tai trečiasis patvirtintas žmogaus užsikrėtimo LPPG atvejis, siejamas su paukščio gripo protrūkiu pienininkystės ūkiuose.

Pasak CDC, nė vienas iš šių trijų atvejų tarpusavyje nėra susijęs. Bendra tai, kad šie asmenys turėjo kontaktą su užsikrėtusiomis karvėmis.

Rizika plačiajai visuomenei ir toliau vertinama kaip maža, sąlytį su užsikrėtusiais ar galimai užsikrėtusiais gyvūnais turintiems žmonėms rekomenduojama laikytis atsargumo priemonių: dėvėti asmenines apsaugos priemones, 10 dienų po kontakto stebėti savo sveikatą ir pan.

Pienininkystės ūkio darbuotojas, turėjęs sąlytį su H5N1 užsikrėtusiomis karvėmis, vietos sveikatos apsaugos pareigūnams pranešė apie viršutinių kvėpavimo takų ligos požymius, įskaitant kosulį, ir akių diskomfortą dėl ašarojimo. Kaip pranešama, negalavimai pacientui išnyko skyrus antivirusinių vaistų, hospitalizavimo neprireikė. Asmenims, su kuriais bendravo pacientas, ligos požymiai nepasireiškė, tačiau jiems profilaktiškai taip pat buvo pasiūlyti antivirusiniai vaistai.

Susirgimo atvejis buvo aptiktas per stebėsenos programą žmonėms, susidūrusiems su užsikrėtusiais gyvuliais. Pasak CDC, diagnozė nestebina. Atsižvelgiant į viruso plitimo mastą melžiamų karvių bandose skaičiai gali būti ir didesni.

Kalbama, kad priemonės „karvių gripui“ sustabdyti gali būti pavėluotos

Bandose plintanti infekcija jau praminta „karvių gripu“. Infekcijai sustabdyti JAV vyriausybė imasi veiksmų, tačiau ekspertai kalba apie tai, kad priemonės yra pavėluotos ar nepakankamos. Koją kiša ne vienas veiksnys.

Remiantis „New York Times“, „Bloomberg“, „Science“ ir kt. šaltiniais, padėtis gali būti kur kas rimtesnė nei dabartinė patvirtina statistika.

Abejonių kelia ūkių darbuotojų užsikrėtimo mastas. Ūkiuose dar neatliktas plataus masto testavimas siekiant išsiaiškinti, kiek žmonių gali būti užsikrėtę. Pienininkystės sektoriuje dirba apie 100 tūkst. žmonių, kurių dauguma yra ispaniškai kalbantys imigrantai, dažnai be dokumentų. Didžiausią riziką patirianti asmenų grupė yra mažiausiai apsaugota tieks sveikatos apsaugos, tiek teisiniu požiūriu. Kita vertus, kol kas dar nėra patvirtintos vakcinos (yra dvi kandidatės).

Spragų įžvelgiama ligšiolinėje užkrėstų bandų patikros sistemoje: JAV valstijų ir federaliniai sveikatos apsaugos pareigūnai paprastai neturi prieigos prie ūkių. Maisto ir vaistų administracija (FDA) ir USDA pieną ir jautieną tyrimams paima iš prekybos. Kita vertus, pienininkystės ūkiai patiria ekonominį spaudimą ir nenori į ūkius įsileisti pareigūnų – baiminasi, kad patvirtinus užkratą ūkyje gali prarasti pajamas.

Virusas bandose, manoma, yra kur kas labiau paplitęs. Genetiniai įrodymai rodo, kad H5N1 galvijininkystės ūkiuose pradėjo plisti 2023 m. rudenį ir gali pasireikšti daug plačiau, nei tai buvo atskleista. Dalis karvių serga besimptome forma, tačiau gali užkrėsti kitas. Trūksta informacijos, kokį vaidmenį užkrato plitimui turi melžimo linijos, jų plovimas ir kiti technologiniai procesai...

Kai kurie mokslininkai ir veterinarijos gydytojai teigia, kad dėl viruso paplitimo sugriežtinta galvijų judėjimo tvarka neturės didelio poveikio. „Judėjimo tarp valstijų ribojimas yra tas pats, kas apriboti keliones oru COVID metu dar ilgai po to, kai virusai buvo nustatyti tam tikroje vietoje", – anksčiau apie USDA paskelbtą įsakymą yra sakęs biologas Mike'as Worobey iš Arizonos universiteto.

Ekspertų nuomone, federalinės vyriausybės atsakas į protrūkį ilgai buvo paliktas valstijų, ūkių ir pieno gamintojų atsakomybei. Mokslininkai nerimauja, kad viruso plitimas tarp galvijų, ko iki šiol niekada nėra buvę, gali lemti viruso pokyčius, jis ims plisti tarp žmonių. Mokslininkai neatmeta ir kitų scenarijų tikimybės. Geriausiu atveju virusas gali „išsikvėpti“, izoliuotoje teritorijoje karvėms gali išsivystyti imunitetas.

Susirūpinimas ir Europoje – tirs kiaules

Susirūpinimas išlieka ir Europoje, kad gali susiformuoti LPPG atmaina, kuri galėtų sukelti naują zoonozės sprogimą. Iniciatyvos imasi Nyderlandai. Šalyje nutarta pradėti tikslinės kiaulininkystės ūkių grupės stebėsesą. Pasirinktos kiaulės, nes jos taip pat yra jautrios paukščių gripo virusui. Kadangi visus kiaulininkystės ūkius stebėti būtų sudėtinga, pasirinkti ūkiai, kuriuose taip pat yra naminių paukščių, kiaulės laikomos lauke ir šlapžemių ūkiai.

 

ŪP portalo informacija

123rf nuotr.

Dalintis