Apsaugai nuo vilkų – europinė parama

Pastaraisiais metais ūkininkai nebeapsikenčia vilkų išpuolių ir jų daromos žalos. Nacionalinėje mokėjimo agentūroje (NMA) nuo kovo 2 d. iki balandžio 2 d. renkamos paraiškos gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Prevencinių priemonių taikymas prieš vilkų ūkiniams gyvūnams daromą žalą“. Ji padės ūkininkams kovoti su suįžūlėjusiais pilkiais ir išvengti jų daromos žalos gyvulininkystei.

Šunys apsiginti nepadės

Tiek pasaulio, tiek lietuvių tautosakoje vilkas yra padaras, kuriuo, žiūrėk, bandoma sudrausminti vaiką. „Neklausysi, ateis vilkas ir tave išsineš“, – gali išgirsti dar sakant senelę. Tačiau realybėje vilkai, ko gero, šiandien labiausiai gąsdina ūkininkus, auginančius gyvulius.

Lietuvos avių augintojų asociacijos vadovė Gintarė Kisielienė patvirtina, kad problema yra kur kas didesnė, negu nori pripažinti romantišką vilko kaip miško sanitaro įvaizdį palaikančios plėšrūnų gynybos organizacijos.

„Tikrai atsirado daug probleminių vilkų, landžiojančių į kiemus, aptvarus. Tai labai gudrūs padarai. Jie moka peršokti tvoras ir pasikasti po jomis. <...> Nors miškuose gausu kanopinių gyvūnų, kurių vis daugėja, nemedžiojamiems vilkams, kuriems dingo žmogaus baimės instinktas, yra daug paprasčiau ateiti ten, kur maistas aptvertas, negu gainiotis jį po atvirus plotus“, – sakė ji.

Iš teiginių, kad reikia prisipirkti tinkamos veislės šunų ir viskas būsią gerai, G.Kisielienė tik pasijuokė. „Šuo gali padėti suginti avis, pasaugoti, bet apginti nuo vilkų... Taip – teoriškai yra tokių veislių, bet dar neaišku, ar jie bus nepavojingi žmonėms. Jie, jų apmokymas ir išlaikymas (kruopų jie neėda) irgi kainuotų beprotiškus pinigus“, – fantazijas sklaido avių augintoja.

Padės apsitverti

Vilkų medžioklės ir šunų pirkimas nėra finansuojamas pagal taisykles. Tačiau pagal KPP priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Prevencinių priemonių taikymas prieš vilkų ūkiniams gyvūnams daromą žalą“ finansuojamos priemonės padės, kiek tai įmanoma, apsitverti ir taip apsisaugoti nuo pilkųjų plėšikų – kaip toje gerai žinomoje pasakoje apie tris paršelius, kurie galiausiai pasistatė tvirtą namą ir iš vilko tik juokėsi.

„Pagal KPP veiklos sritį skiriama parama įgyvendinti bendruosius aplinkosaugos tikslus, kad būtų išsaugota biologinė įvairovė ir subalansuotas ekosistemų funkcionavimas, sumažinta vilkų ūkiniams gyvūnams daroma žala“, – skelbia NMA tinklalapis.

Pareiškėjams, kaip skelbiama, bus kompensuojamos patirtos išlaidos už šias gyvulių apsaugos nuo vilkų priemones: vielinio elektrinio aptvaro ir (arba) jo dalių; juostinio elektrinio aptvaro ir (arba) jo dalių; tinklinio elektrinio aptvaro ir (arba) jo dalių; elektros tiekimo ir palaikymo įrenginio (-ių) ir (arba) jo (-ų) dalių.

G. Kiselienė, komentuodama projektą, pasidžiaugė, kad rengiant buvo atsižvelgta į ūkininkų teiktus pasiūlymus. „Pradžioje buvo numatytas tik juostinis elektrinis aptvaras, mat jis tinkamas ir trumpaplaukiams gyvuliams, pavyzdžiui, arkliams – kad jiems nepakenktų. Tik reikalas tas, jog vilkas yra ilgo plauko padaras ir juostinis aptvaras jam lengvai įveikiamas“, – sakė ji.

Vilkas, kaip pabrėžia G. Kisielienė, yra daug protingesnis ir pavojingesnis žvėris, negu dažnas galvoja. Nepakankamai tvirti aptvarai, kaip tikina avių augintojų bendruomenės lyderė, yra patikimi tiek pat, kiek šiaudinis namelis iš pasakos apie tris paršelius.

„Ilgai nemedžiojami suįžūlėję vilkai sugeba taip gudriai išbaidyti aptvertą avių bandą, kad šios pačios panikoje ima ir nugriauna tą aptvarą, o tada jau jas galima drąsiai pjauti“, – pasakoja G. Kisielienė, savo teiginius pagrįsdama kitų ūkininkų liudijimais.

Ji patvirtina, kad ūkininkai jau ruošia paraiškas ir ketina pasinaudoti siūlymu, kuris nors ir neišspręs visų problemų, padės minimizuoti žalą.

Kas gali gauti?

Dėl paramos gali kreiptis ne jaunesni kaip 18 metų fiziniai bei juridiniai asmenys. Pareiškėjai turi užsiimti žemės ūkio veikla, t.y. deklaruoti pasėlius ir žemės ūkio naudmenas bei turėti taisyklėse numatytų ūkinių gyvūnų. Taip pat turi teisėtais pagrindais valdyti žemės sklypus, kuriuose numatoma įrengti apsaugos priemones.

Pareiškėjas privalo vietoje, kurią nori aptverti, laikyti ne mažiau kaip 1 sutartinį gyvulį (SG).

NMA primena, kad pareiškėjo laikomi ūkiniai gyvūnai turi būti suženklinti ir registruoti Ūkinių gyvūnų registre, kaip tai numatyta Ūkinių gyvūnų laikymo vietų registravimo ir jose laikomų ūkinių gyvūnų ženklinimo ir apskaitos tvarkos apraše.

Kaip skelbia NMA, paramos galės kreiptis tik probleminėse savivaldybėse žemės sklypus valdantys pareiškėjai: Šilalės r., Vilkaviškio r., Klaipėdos r., Alytaus r., Varėnos r., Rokiškio r., Anykščių r., Ignalinos r., Biržų r., Lazdijų r., Kalvarijos, Kaišiadorių r., Kupiškio r., Ukmergės r., Trakų r., Tauragės r., Elektrėnų, Molėtų r., Širvintų r. ir Prienų r.

Mat būtent čia vilkų padarytos žalos atvejų fiksuota ne mažiau kaip 5 kartus per paskutinius 5 metus – daugiausia žalos atvejų per 5 metus. Šiam paraiškų rinkimo etapui skirta paramos suma – 1 000 000 Eur. Vienam paramos gavėjui gali būti skirta iki 5 000 Eur be PVM. Paramos lėšomis PVM nekompensuojamas. Paramos lėšomis galima kompensuoti 100 proc. apsitvėrimo nuo plėšrūnų išlaidų. Daugiau informacijos svetainėse www.nma.lt, zum.lrv.lt.

NMA misija – būti patikima ir pažangi organizacija ir suteikti galimybes paprasčiausiu būdu pasinaudoti parama žemės ūkiui, kaimo plėt­rai ir žuvininkystei.

Nr. 202/7

Tomas Čyvas