Ashburn +24,3 °C Dangus giedras
Sekmadienis, 16 Bir 2024
Ashburn +24,3 °C Dangus giedras
Sekmadienis, 16 Bir 2024

Apskritalapis smaugikas – šalintinas

2024/03/09


Atėjus pavasario sezonui gėlininkai, sodininkai, aplinką tvarkantys gyventojai ieško naujų įdomių augalų, kuriais šiais metais galėtų dekoruoti savo želdynus. Informacijos apie juos dažnai randa internete, kur rūšių pasirinkimas labai didelis. Deja, neretai platinami ir invaziniai augalai. Vienas jų – apskritalapis smaugikas.

Apskritalapis smaugikas (Celastrus orbiculatus) į Europos Sąjungoje susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašą įrašytas 2022 m., tam tikram laikotarpiui atidedant jo auginimo apribojimus. Nuo 2027 m. rugpjūčio įsigalios ribojimai naudoti šią rūšį.

Alinkosaugininkai jau dabar kviečia dauginamosios medžiagos platintojus atsisakyti auginti šį vijoklinį augalą, ir juo neprekiauti, o pirkėjus įspėja nepirkti, nesodinti ir neplatinti, pasodintus augalus – naikinti.

Atkeliavęs iš Rytų Azijos

Rūšis nuo seno auga Rytų Azijoje: Kinijoje, Mongolijoje, Korėjos pusiasalyje, Japonijoje, Rusijos pietrytiniuose regionuose.

Europoje dekoratyviniuose želdynuose apskritalapiai smaugikai pradėti auginti XIX a. pabaigoje, pirmiausia (1860 m.) Nyderlanduose. Sulaukėjusių šios rūšies augalų pirmąkart aptikta XX a. viduryje Vokietijoje. Dabar apskritalapiai smaugikai plinta daugelyje Vidurio, Šiaurės ir Rytų Europos valstybių. Taip pat rūšis sparčiai plinta Šiaurės Amerikoje ir Naujojoje Zelandijoje, kai kuriuose regionuose laikomi invazine rūšimi.

Lietuvoje apskritalapiai smaugikai dekoratyviniuose želdynuose pradėti auginti XX a. pirmojoje pusėje. Pirmą kartą sulaukėjusių šios rūšies augalų aptikta 2014 m. krūmynuose netoli Palangos oro uosto. Ištyrus populiacijų amžių pagal metines rieves nustatyta, kad augalai į miškus ėmė plisti maždaug 1987 m.

Dabar apskritalapiai smaugikai aptinkami beveik visoje šalies teritorijoje, nors kol kas yra reti. Auga spygliuočių ir mišriuosiuose miškuose, pamiškėse, krūmynuose, kartais įsikuria po elektros perdavimo linijomis, sausuose šlaituose, pievose, pakelėse. Kai kur sudaro gana didelius ir tankius sąžalynus.

apskritalapis smaugikas

Lapai rudenį tampa ryškiai raudoni

Apskritalapis smaugikas, smaugikinių (Celastraceae) šeimos sumedėjusi liana, dažnai turi dvejopus stiebusi: vieni driekiasi pažeme, kiti sukasi aplink atramas ir užauga dažniausiai 5–10 m, kartais 15–20 m, aukščio. Jauni ūgliai gelsvai žali, senų stiebų žievė pilkšvai ruda. Lapai apskriti, atvirkščiai kiaušiniški, kartais beveik apskriti, paprastai 2–10 cm ilgio ir 3–7 cm pločio. Žiedai smulkūs, balkšvi ar žalsvi, susitelkę lapų pažastyse išaugančiuose žiedynuose. Žydi nuo gegužės pabaigos iki birželio vidurio. Vaisius – rutuliška, 8–10 mm skersmens dėžutė, kuri iš pradžių žalia, vėliau – ryškiai geltona. Sėklos su ryškiai oranžiniu apysėkliu. Rudenį lapai tampa ryškiai geltoni, todėl apskritalapius smaugikus tuo metu lengviausia pastebėti.

Labai greitai plinta, o lianos „glėbys“ – pražūtingas

Apskritalapis smaugikas labai greitai plinta. Paukščius traukia spalvingos apskritalapio smaugiko uogos ir jie išnešioja sėklas, skatindami jo invaziją į naujas teritorijas. Prisideda ir žmonės, šalindami sodo atliekas. Vėliau apskritalapiai smaugikai ima daugintis šaknų atžalomis arba lengvai įsišaknijančiais ūgliais.

Ūksmingose vietose iš sėklų išdygę individai ilgą laiką gali augti lėtai, o susidarius palankioms sąlygoms, ima greitai augti ir vyniotis aplink medžius.

Šie invaziniai augalai ne tik sukuria sąžalynus nustelbdami vietinę augmeniją, bet ir gali pakenkti medžiams, krūmams, kuriais naudojasi kaip atramomis. Medis ar krūmas suspaudžiamas, jo vandens indai nebegali tinkamai funkcionuoti, todėl ilgainiui nudžiūsta. Taip pat šio invazinio augalo šakos apsunkina medžių, krūmų kamienus, todėl jie lengviau lūžta nuo stipresnio vėjo ar sniego.

apskritalapis smaugikas

Reikėtų naikinti

Pasak aplinkos ministerijos (AM), žemės savininkai ir naudotojai, aptikę apskritalapį smaugiką jiems priklausančioje arba jų valdomoje teritorijoje, gali naikinti jį patys – geriausia lianas iškirsdami, o šaknyną iškasdami.

Suaugusius individus galima nudžiovinti įšvirkštus herbicidų į stiebuose išgręžtas skyles, o iš šaknų atželiančius ūglius apipurkšti. Naikinimą būtina tęsti tol, kol visi individai žus ir iš šaknų nustos augti nauji ūgliai.

Invazinių rūšių daugėja

Invazinės rūšys kelia grėsmę natūralioms ekosistemoms ir rūšims: nustelbia vietinius augalus, užima jų augavietes, jas keičia ir mažina natūralią vietinės floros įvairovę. Invaziniai augalai, atvežti iš kitų kraštų, neretai sudomina savo išskirtine išvaizda. Pasitaiko atvejų, kai asmenys, prekiaujantys augalais, norėdami patenkinti augančią paklausą, neatsakingai platina šias rūšis.

Augalai, kuriuos draudžiama naudoti be leidimo, įtraukti į Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašą bei į Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašą (Europos Sąjungos sąrašas). Tai lengva patikrinti Invazinių rūšių informacinėje sistemoje INVA (ČIA), kurioje galima rasti visas invazines rūšis, jų aprašymus, nuotraukas paplitimo žemėlapius Lietuvoje ir kitą naudingą informaciją.

Pastebėjus invazines rūšis, apie jas reikėtų pranešti, užpildant stebėjimo anketą BĮIP Invazinių rūšių informacinėje sistemoje INVA, o apie pastebėtus aplinkosauginius pažeidimus, susijusius su invazinių rūšių naudojimu, galima pranešti skubiosios pagalbos tarnybos telefonu 112.

Administracinių nusižengimų kodekse už invazinių rūšių laikymą, auginimą, veisimą, dauginimą, mainymą, įvežimą į Lietuvą, išvežimą iš jos, vežimą per Lietuvos teritoriją ar kitokį naudojimą pažeidžiant tvarką fiziniams asmenims gresia piniginė bauda nuo 200 iki 400 eurų, o juridiniams asmenims nuo 300 iki 600 eurų. Už prekybą invazinėmis rūšimis, tyčinį jų paleidimą į aplinką ar tyčinę introdukciją pažeidžiant tvarką fiziniams asmenims numatyta piniginė bauda nuo 300 iki 500 eurų, juridiniams asmenims nuo 800 iki 1500 eurų.

 

Pagal AM ir Invazinių rūšių informacinė sistemos inf.

Zigmo Gudžinsko nuotraukos

Dalintis
Verslas