Apžiūrėkime veją – gal reikia „pašukuoti“

Įsitikinkite, kad sluoksnis nestoras

Toks veltinis susidaro iš negyvų pernykščių apatinių žolės lapų ir žolės mulčo likučių, kurio nesuardė mikroorganizmai. „Jei jo sluoksnis plonas, neviršija 1 cm, sausrų metu pridengia dirvą ir neleidžia vandeniui greitai išgaruoti, o dirvos mikroorganizmai negyvą organinę medžiagą palaipsniui skaido į humusą, reikalingą vejos žolei“, – paaiškina VDU Žemės ūkio akademijos docentas dr. Evaldas Klimas.

Kur kas blogiau, jeigu veltinio sluoksnis storas, daugiau nei 2 cm. Priešingai nei plonas, jis ne tik gadina vejos estetinį vaizdą, bet ir trukdo į žemę susigerti krituliams ar drėkinimo vandeniui, dirvoje ima trūkti deguonies, žolės šaknys blogai auga. Vejų specialistas pastebi, kad tokiu atveju viršutinėje žolyno dalyje būna drėgna, o apatinėje – sausa. Tokioje aplinkoje greičiau dauginasi ligų sukėlėjai, gausėja dumblių, samanų, nepageidaujamų žolių rūšių. Todėl vejose šį veltinio sluoksnį reikia kontroliuoti.

Padeda „šukavimas“

Nedideliuose vejų plotuose veltinis gali būti „iššukuojamas“ metalinėmis skėtinėmis šluotelėmis su plieniniais gerai spyruokliuojančiais dantimis. Pagelbėti gali ir rankinė mašinėlė, turinti vertikalius kas 2–3 cm lygiagrečiai išdėstytus peiliukus. „Šukuojant peiliukai turi 2–3 mm įsmigti į žemę, – akcentuoja mokslininkas. – Kitaip šią problemą tenka spręsti didesniuose vejų plotuose, naudojant specialias benzinines arba elektrines aeravimo mašinėles, kur vertikalūs peiliukai sukasi dideliu greičiu ir sparčiai ardo veltinį bei išdrasko samanas.“

Patogiausia tai daryti anksti pavasarį, prieš prasidedant žolių vegetacijai ar jai tik prasidėjus. Tuo metu žolių augimas yra aktyvesnis ir padraskytos sparčiau atsigauna, žolynas labiau sutankėja. Jei po šukavimo žolynas atrodo retas, doc. E. Klimas rekomenduoja anksti pavasarį pabarstyti tos pačios sudėties žolių sėklų mišinio, vienam arui išberiant 1 kg sėklų arba 10 g/kv. m.

Kodėl gi susiformavo veltinis?

Kiekvienam vejos turinčiam sodybos savininkui, naudinga ne tik žinoti, kaip pašalinti nereikalingą senos, susivėlusios žolės sluoksnį, bet ir suprasti, kodėl jis susiformavo. Kelis dešimtmečius su įvairių tipų vejomis eksperimentuojantis mokslininkas įvardija kelis veltinio formavimosi intensyvumą lemiančius faktorius:

• vejos žolyno sudėtis, pavyzdžiui, raudonųjų ir avinių eraičinų lapuose yra daugiau silicio junginių ir mikroorganizmų sunkiai skaidomo lignino;
• mulčiavimo metu paskleistas žaliosios masės kiekis;
• rūgšti dirvožemio reakcija;
• sutankėjusi ir blogai vėdinama dirva;
• netinkamas (per aukštas) žolės pjovimo aukštis.

„Rasų“ inf.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.