Ar atpigs importinės trąšos?

Europos Komisija siūlo vieneriems metams sustabdyti kelių pagrindinių azoto trąšų ir jų gamybai skirtų tarpinių produktų (amoniako, karbamido) importo tarifus. „Tarifų sustabdymas taikomas visoms šalims, išskyrus Rusiją ir Baltarusiją, ir bus įgyvendinamas taikant neapmokestinamas kvotas“, – paskelbė Komisija.

Kaip skelbia „Eunews“, Briuselio nuomone, ši priemonė sustiprins ES žemės ūkio maisto sektorių, sumažindama ūkininkų ir trąšų pramonės išlaidas, nes, kaip numatoma, bus sutaupyta 60 mln. eurų tarifams. Tokia priemonė esą taip pat padės sumažinti ES priklausomybę nuo Rusijos ir Baltarusijos bei padės įvairinti tiekimą.

Kaip žinia, nuo praėjusių metų trąšų importui iš Rusijos taikomi papildomi dideli tarifai, dėl kurių trąšų importas iš Rusijos į Europą praktiškai sustojo.

Importo mažėjimo priežastys

Naujausi duomenys rodo drastišką azoto trąšų importo sumažėjimą sausio mėnesį. Kaip skelbia Europos ūkininkų interesus ginanti skėtinė organizacija „Copa-Cogeca“, trąšų importas sumažėjo iki vos 179 877 tonų, o tai reiškia 16 proc. kritimą nuo praėjusių metų beveik 1,2 mln. tonų.

Šį pokytį lėmė vadinamasis anglies dioksido pasienio reguliavimo mechanizmas, t. y. CO2 importo mokestis (CBAM), kuris trąšų importui taikomas nuo šių metų pradžios.

Oficialiai CBAM yra sugalvotas tam, kad importuojamiems produktams būtų taikoma tokia pati CO2 kainodara kaip ir ES pagamintoms prekėms. Jos tikslas yra dvejopas: pirma, apsaugoti Europos trąšų gamintojus nuo užsienio importo, nes dažniausiai ten trąšos gaminamos daug pigiau (nėra CO2 mokesčio, pigios dujos ir t. t.), ir, antra, užkirsti kelią trąšų gamybos perkėlimui į užsienį.

Priklausomybė nuo Rusijos

Be to, 2026 m. vasario 6 d. Europos Komisija pasiūlė naują amoniako importo iš Rusijos ribojimą, kuris yra EK pirmininkės Ursulos von der Leyen paskelbto 20-ojo sankcijų paketo dalis.

Suomija ir Švedija siekė visiškai uždrausti visas rusiškas trąšas, o Švedijos užsienio reikalų ministrė Maria Malmer Stenergard ir Suomijos kolegė Elina Valtonen sausio mėnesį raštu kreipėsi į ES užsienio politikos vadovę Kają Kallas, keldamos šį klausimą. Švedijos vertinimu, visiškas draudimas galėtų atimti iš Rusijos apie 1,4 mlrd. eurų (1,47 mlrd. JAV dolerių) pajamų.

Kaip skelbia portalas „Food Ingredients First“, Briuselis sustojo – tai ženklas, kaip blokas tebėra priklausomas nuo rusiškų trąšų. ES Tarybos duomenimis, ši šalis tiekia maždaug ketvirtadalį viso ES trąšų importo.

Artėjame prie krizės

Dėl to „Copa-Cogeca“ ragina atidėti CBAM įgyvendinimą trąšoms: „Žiauri realybė dabar beldžiasi į ES duris! Raginame nedelsiant sustabdyti CBAM trąšų naudojimui, kad būtų išvengta tolesnių trikdžių ir būtų apsaugotas Europos žemės ūkis. Taip pat reikalingos struktūrinės priemonės, užtikrinančios ilgalaikį trąšų prieinamumą ir įperkamumą ES. „Copa-Cogeca“ pasirengusios prisidėti prie būsimo trąšų veiksmų plano konkrečiais pasiūlymais, tačiau be skubių veiksmų sektorius rizikuoja susidurti su didžiule krize...“

Išties šiuo metu ūkininkams didelę naštą kelia didėjančios išlaidos ir trąšų kainos, ypač dėl to, kad grūdų kainos smarkiai krito, o ūkininkų ekonominė padėtis yra labai įtempta.

Azoto trąšos tampa deficitu

Azoto trąšų Europoje ne tik smarkiai sumažėjo, bet ir pastaruoju metu jos gerokai pabrango. „Copa-Cogeca“ praneša, kad dėl šios tendencijos ūkininkų gamybos sąnaudos gerokai padidėja, nes trąšų kaina gali sudaryti nuo 15 proc. iki 30 proc. visų jų išlaidų. Jau 2026 m. sausį azoto trąšų kaina, palyginti su vidutine 2024 m. kaina, padidėjo maždaug 25 proc.

Tuo metu azoto trąšos sudaro beveik pusę visų ES suvartojamų trąšų, iš kurių daugiau nei trečdalis neseniai buvo importuota. Nepaisant to, kad 2025 m. gruodžio mėn. importas išaugo iki maždaug 2,37 mln. tonų, šios tendencijos nepakako, kad rinka stabilizuotųsi ilguoju laikotarpiu.

Remiantis „Copa-Cogeca“ informacija, trąšų prekybininkų bei gamintojų atsargos yra labai mažos ir padengia tik apie 45–50 proc. būsimos paklausos. Vadinasi, Europos ūkininkai turės mažinti trąšų naudojimą, o tai gali sumažinti ir įprasto derliaus standartus.

Didesnės trąšų kainos dar labiau apsunkins ES ūkininkų finansus, nes jiems bus sunkiau sušvelninti mažo derliaus poveikį. Tai galėtų dar labiau susilpninti ES grūdų konkurencingumą pasaulinėje rinkoje ir pabloginti pastaraisiais mėnesiais pastebėtą silpną ūkininkų paklausą, kai kainos jau yra mažesnės už gamybos sąnaudas.

Taip jau buvo

Paskutinį kartą pasaulinės trąšų rinkos tokiu mastu buvo sutrikdytos 2022 m., po Rusijos invazijos į Ukrainą. Pasaulio banko duomenys rodo, kad trąšų kainos 2021 m. jau buvo pakilę 80 proc., o po invazijos šoktelėjo dar 30 proc. Trąšų įperkamumo indeksas, kuris matuoja trąšų kainų ir maisto kainų santykį, beveik padvigubėjo, palyginti su ilgalaikiu vidurkiu, rodo Pasaulio banko žaliavų rinkų analizė.

Tai itin atsiliepė aliejaus pramonei: Indonezija – didžiausia pasaulyje palmių aliejaus gamintoja – 2022 m. balandžio mėn. uždraudė palmių aliejaus eksportą, siekdama stabilizuoti vietines kepimo aliejaus kainas, tačiau tai sukėlė šoką pasaulinėse tiekimo grandinėse. „Niekas negali kompensuoti Indonezijos palmių aliejaus praradimo. Kiekviena šalis nukentės“, – tuo metu sakė Pakistano maistinio aliejaus perdirbėjų asociacijos pirmininkas Rasheedas JanMohdas. Per tą laikotarpį FAO augalinio aliejaus kainų indeksas per vieną mėnesį išaugo daugiau nei 23 proc.

Nori atsikratyti priklausomybės

Neseniai vykusioje Miuncheno saugumo konferencijoje ES žemės ūkio komisaras Christophe’as Hansenas pripažino ES pažeidžiamumą: „Neįmanoma sukurti žemyno tuščiu skrandžiu ir neįmanoma laimėti karo tuščiu skrandžiu... Rusija grūdus laiko antrąja nafta. Ir ne aš tai sakau: jie patys tai sako ir juos masiškai naudoja, todėl manau, kad turime dirbti su savo priklausomybėmis, nes priklausomybės yra pažeidžiamumas“, – pranešė „France24“.

Ne visi Europoje priešinasi importo iš Rusijos ribojimui. Didžiausia trąšų gamintoja Europoje „Yara“ viešai paragino ES sumažinti priklausomybę nuo Rusijos tiekimo ir priešinasi bet kokiam trąšų gamybos sustabdymui.

„Būtina, kad karas Ukrainoje nesugriautų darbo, siekiant nulinio grynojo išmetamųjų teršalų kiekio ateities. Neįsivaizduojama, kad pasieksime klimato tikslus be stiprios, ekologiškos Europos pramonės. Užuot silpninę Europos trąšų pramonės, kuri yra dekarbonizacijos lyderė, pozicijas, turime dėti didžiulių, koordinuotų pastangų, kad pasiektume nulinį išmetamųjų teršalų kiekį, tuo pačiu mažindami savo priklausomybę nuo Rusijos“, – sakė Sveinas Tore Holseteris, „Yara“ prezidentas ir generalinis direktorius.

Parengė Ričardas Čekutis