Ashburn +23,8 °C Debesuota
Trečiadienis, 24 Lie 2024
Ashburn +23,8 °C Debesuota
Trečiadienis, 24 Lie 2024

Ar Baltijos jūros žvejai taps – jūrų miškininkais?

2024/06/14


Su gamtos išteklių naudojimu susijęs verslas – jautri tema. Pajūrio žvejai kiek įmanydami gina iš tėvų, senelių ar net prosenelių paveldėtą veiklą, o dėl senkančių gamtos išteklių susirūpinę specialistai įvairiomis priemonėmis siekia tuos išteklius riboti. Bet ką iš tiesų daryti žvejui, kai iš rankų atimamos žvejybos priemonės? Regis, vilties spinduliu gali tapti nauja profesija – jūrų miškininkas, arba jūrų reindžeris.

Tokia idėja kilo ne šiaip sau. Per pastaruosius 20 metų žvejybos rajonų skaičius Baltijos jūroje sumažėjo daugiau nei perpus. Yra manančių, kad apskritai ši veikla atsidūrė ant kritinės ribos ir išgyvena didžiausią krizę nuo pokario. Taikomos griežtos sugaunamų žuvų kvotos, mažėjantys žuvų ištekliai, apgailėtina jūros būklė, – dėl visų šių priežasčių daugelyje rajonų žvejybos įmonės nebegali vykdyti ekonominės veiklos, rašoma portale „NDR“.

Žvejus spaudžia ir klimato kaitos problema, nes menkės migruoja į gilesnius regionus, kur vėsesnis vanduo. Iki šiol žuvies pramonei menkės ir silkės buvo dvi svarbiausios Baltijos jūros žuvys.

Kad menkių ir silkių populiacija atsigautų, 2024 m. vokiečių žvejams leista sugauti ribotą žuvų kiekį, o vakariniame žvejybos rajone menkių beveik visai nebus galima žvejoti. Kvotos silkei paliktos šiek tiek didesnės.

2022 m. įsteigtai komisijai „Vokietijos žvejybos Baltijos jūroje ateitis“ buvo pavesta parengti tvarios ir perspektyvios žvejybos Vokietijos misijos Baltijos jūroje aprašymą ir pasiūlyti konkrečių politinio įgyvendinimo priemonių. Be geresnės buveinių apsaugos ir ekologinės padėties pagerinimo, ieškota būdų, kaip prie dabartinės situacijos prisitaikyti visam žuvininkystės sektoriui, kaip galėtų atrodyti Vokietijos Baltijos jūros žvejybos ateitis. Taip kilo idėja pasiūlyti žvejams visiškai naują jūrų miškininko profesiją. Komisijos nuomone, taip žvejai galėtų, viena vertus, ir toliau užsiimti žvejyba, kita vertus, pasirūpinti ir ekosistema.

Jau netrukus studijas baigs pirmieji vienuolika jūrų miškininkų – jie taps žuvininkystės ir jūrų aplinkos specialistais. Jie ne tik žvejos, bet ir dalyvaus mokslinių tyrimų projektuose, užsiims aplinkosauginiu švietimu ir turistų informavimų, rengs jiems keliones jūroje. Tikimasi, kad sena pakrančių žvejo profesija vėl taps patraukli jaunimui, nors vyresnieji žvejai prisipažįsta, kad savo vaikams imtis žvejybos nerekomenduoja dėl miglotos perspektyvos.

Vienas būsimųjų jūrų miškininkų žvejys ir dviejų žuvies krautuvėlių savininkas Kai Dunkelmannas pasakojo, kad vien iš jūroje sugaunamų gėrybių niekaip negali sėkmingai vykdyti savo veiklos. „Šiuo metu mes uždirbame pinigus prekiaudami žuvies sumuštiniais. Nebegaliu išmaitinti savo šeimos iš žvejybos“, – teigė jis. Net sumuštiniams žuvis atkeliauja ne tik iš jo tinklų – vyras įsigyja šiaurės rytų Atlanto, Ramiojo vandenyno ir Indijos vandenyno produkcijos.

Parduotuvės sieną puošia nuotrauka, kurioje yra žvejo prosenelis Adolfas, senelis Giunteris, tėvas Klausas ir jis pats. Dunkelmannas apgailestauja, kad jis gali būti paskutinis žvejys giminėje, nes nedrįsta raginti savo vaikų imtis šios profesijos.

Tačiau tapęs jūrų miškininku jis galės derinti žvejybą ir gamtos apsaugą. Pasak žvejo, tai jam yra paskutinė viltis. Šios koncepcijos idėjos autorius, žvejybos kooperatyvo „Wismarbucht“ generalinis direktorius Oliveris Greve'is, teigia, kad jūrų miškininkai galės teikti paraiškas turizmo, gamtosaugos ar mokslo projektams. Iš Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo papildomos lėšos skiriamos tam, kad jie galėtų iš esmės išlikti žvejais. Vis tik dar neaišku, ar naujosios profesijos atstovai pinigus gaus tik iš projektų užsakovų ar ir iš valstybės, ir kiek iš to pavyks uždirbti.

Kol kas projektas egzistuoja tik Meklenburge-Vakarų Pomeranijoje. Seminaruose žvejus apmokė gamtosaugininkai ir mokslininkai. Per šį pusmetį jie mokėsi dešimt savaičių. Tarp dėstytų dalykų buvo įtrauktos tokios temos, kaip „Aplinkos stebėjimo pagrindai", „Rinkodaros strategijos".

 

ŪP portalo informacija

Asociatyvi 123rf nuotr.

Dalintis