Ar egzistuoja būdas sulaikyti paauglį nuo svaigalų?

„Svarbiausia yra aplinka, kompanija, su kuria leidi laiką. Prisimenu save, kokios priežastys lemdavo, kad paauglystėje gerdavau bei rūkydavau. Jei būni kompanijoje, kurioje yra vartojama, nematai kito pavyzdžio, tikriausiai, vartosi ir pats. Bet jei gauni įkvėpimo pradėti kitaip žiūrėti į savo kasdienybę, laisvalaikį, šventimą, pajauti, kad be svaigalų gali tą daryti ne mažiau smagiai nekenkiant sau“, – sako trijų vaikų tėtis Simonas Dailidė.

Supranta tik palyginę aplinkas

Daugiau nei dešimtį metų su paaugliais dirbantis Simonas Dailidė pastebi, kad sveikuolių sąjungos jaunimo stovyklos, neretai, paaugliams parodo tai, ko jie nepastebėjo. Iškyla klausimų apie kompanijas, kuriose būvo iki stovyklos, apie draugus, ar tikrai juos turi tinkamus. Anot jo, net linkę svaigintis paaugliai pamato, kaip gera linksmintis be alkoholio, narkotikų, rūkymo, dažnai susidomi naujais dalykais, pradeda gilintis į tai, kas skatina jų sąmoningumą, kuria kokybiškesnį, sveikesnį gyvenimą.

„Būna, paaugliai nepastebi, kad jų aplinka nėra tinkama jiems ir tik pabuvę ten, kur ne mažiau, gal net smagiau, apie tai susimąsto. Prieš stovyklas būna galvoja, kad tiesiog leido laiką su draugais taip, kaip yra normalu, o pakeitus aplinką tas “normalumas” yra giliai apmąstomas“, – dalinasi S. Dailidė.

Nuo vartojančio paauglio – iki sveikuolių prezidento

Paklaustas, kokios sėkmės istorijos jaunimo stovyklose jam yra įsimintiniausios, S. Dailidė prisimena ne vieną paauglį, kuris nuo už kampo su cigarete pasislėpusio maištininko, tapo kitus sveikai bei blaiviai gyventi įkvepiančiu pavyzdžiu. Taip pat jis pamini save. Mat nuo itin problematiško, į nusikaltimus ir svaigalus linkusio paauglio, Simonas savo noru pasikeitė kardinaliai ir jau daugiau nei dešimtmetį gyvena blaiviai.

„Mano istorija, sakyčiau, yra sėkminga, nes nuo tada, kai pirmą kartą sudalyvavau Laisvės kodo stovykloje, prieš daugiau nei 10 metų, stipriai pasikeičiau. Aš papuoliau į pozityvią, blaivią, sąmoningą aplinką ir supratau, kokia tamsi aplinka ta, kurioje buvau iki stovyklos. Ir pradėjau dalyvauti sveikuolių veiklose, įsitraukiau, man viskas labai patiko. Grįžęs atgal į savo aplinką galutinai suvokiau, kad man taip nepatinka, norėčiau gyventi kitaip. Tada aš jau įsiprašiau į antrą stovyklą ir ratas užsisuko, todėl svarbiausias yra pirmas žingsnis – papulti į įkvepiančią aplinką ir suprasti, kaip dar galima gyventi“, – prisiminimais dalijasi sveikuolių sąjungos prezidentas.

Simono pastebėjimu, panašių į jo sėkmės istoriją stovyklose įvyko begalė. Yra jaunuolių, kurie atvyksta jau penkta, šešta ar net septinta vasara. Tam tikra prasme sveikuoliai augina naują, sąmoningą kartą. Dar vaikais būdami stovyklos dalyviai užauga į paauglius savanorius, vėliau vadovus, kurie moko, įkvepia visapusiškai darniau gyventi kitus.

Milda NOREIKAITĖ-BOBINIENĖ, www.sveikuoliai.lt