Ar ES išsivaduos nuo trąšų importo priklausomybės?

Priklausomybė nuo trąšų iš trečiųjų šalių jau seniau kėlė EK susirūpinimą, ypač po Rusijos invazijos į Ukrainą, tačiau karas Artimuosiuose Rytuose dar labiau paaštrino situaciją. Tiesa, šią naktį Lietuvos laiku paskelbtos dviejų savaičių paliaubos, o tai iškart numušė naftos kainas, bet kol kas niekaip nepakeitė situacijos trąšų rinkoje.

„Mes jau ėmėmės įvairių priemonių ir įvedėme neapmokestinamas kvotas amoniakui, karbamidui ir kai kuriems azoto turintiems trąšų produktams iš kitų šalių, nei Rusija ir Baltarusija“, – aiškino Ch. Hansenas.

„Pagal naująjį ES anglies dioksido pasienio reguliavimo mechanizmo (CBAM) reglamentą trąšų importo mokestis taip pat buvo laikinai sumažintas“, – kalbėjo komisaras.

Tačiau, kaip praneša portalas „Agriland“, dar prieš savaitę vykusiame Europos žemės ūkio tarybos susitikime Briuselyje jis kalbėjo kiek kitaip: „CBAM taikymo trąšoms sustabdymas, jei ateityje tam atsiras teisinis pagrindas, gali padidinti priklausomybę nuo importo, todėl šiuo klausimu turime būti labai atsargūs“.

Pavojingi duomenys

Visai neseniai Europos ūkininkams ir kooperatyvams atstovaujanti asociacija „Copa-Cogeca“ išplatino nerimą keliančią ataskaitą, kurioje Europos Komisija raginama imtis neatidėliotinų veiksmų. Ūkininkų skėtinė organizacija teigia, kad trąšų išlaidos lauko kultūrų ūkiams išaugo vidutiniškai iki 28,5 proc. visų kintamųjų sąnaudų.

Be to, kaip skelbia portalas „Nieuwe Oogst“, naujausi Europos Komisijos duomenys patvirtina dramatišką ir precedento neturintį azoto trąšų importo į ES sumažėjimą. 2026 m. sausio mėn. ES importavo tik 179 877 tonas azoto trąšų. Tuo tarpu 2025 m. sausio mėn. šis skaičius dar siekė 1 183 728 tonas.

Kitaip sakant, azoto trąšų importas sumažėjo iki mažiau nei 16 procentų įprasto lygio. „Sunki realybė dabar beldžiasi į ES duris“, – teigia „Copa-Cogeca“. Organizacija svarbiausia to priežastimi laiko anglies dioksido pasienio reguliavimo mechanizmo (CBAM) sertifikatus, kuriuos trąšų importuotojai privalo įsigyti už gamybos metu išsiskiriančias emisijas. Azoto trąšos, kurioms tiesiogiai įtakos turi CBAM, sudaro 46 procentus visų ES suvartojamų trąšų, iš kurių paprastai apie 30 procentų importuojama.

Pasak Europos ūkininkų organizacijos, tokio masto importo sumažėjimas kelia tiesioginę grėsmę žemės ūkio gamybos stabilumui visoje ES. Be to, tai sukuria nestabilias rinkas. Dėl to jau išaugo trąšų kainos. 2026 m. sausio mėn. jos buvo 25 proc. didesnės nei 2024 m. vidurkis.

Kadangi trąšos sudaro vidutiniškai 15–30 procentų ūkininkų sąnaudų, o lauko kultūrų auginimo sektorius jau dabar susiduria su mažomis pelno maržomis, ši situacija daugelyje valstybių narių gali greitai sukelti krizę. Todėl „Copa-Cogeca“ dabartinį trąšų atsargų lygį vadina „keliančiu nerimą“.

Planas, kurio... nėra

Pasak komisaro Ch. Hanseno, reikia padaryti daugiau, kad būtų sukurta struktūrinė atsvara priklausomybei nuo trąšų importo. Todėl šią savaitę jis paskelbė apie Trąšų veiksmų planą, kurio... vis dar nėra: „Komisija sunkiai dirba ties šiuo planu, kuris turėtų būti parengtas vėliau šį pavasarį.“

Balandžio 13 d. Europos Komisija rengia susitikimą su suinteresuotosiomis šalimis, kad aptartų trumpalaikes ir ilgalaikes priemones, teigia Ch. Hansenas: „Tikslas – remti Europos trąšų gamybą, kad sumažėtų mūsų priklausomybė nuo ES nepriklausančių šalių. Taip pat norime paskatinti mūsų ūkininkus efektyviau naudoti trąšas.“

Be to, Europos Komisija nori ilgainiui kuo labiau pakeisti mineralines trąšas biologinės kilmės ir mažai anglies dioksido išskiriančiomis trąšomis. Ch. Hansenas aiškina, kad valstybės narės šiuo klausimu sutaria.

Žinomos plano dalys

Vis dėlto svarbiausi būsimo Trąšų veiksmų plano aspektai jau yra žinomi:

• Struktūrinės priemonės ir tvarumas: Strategija siekia numatyti tiek trumpalaikes, tiek ilgalaikes priemones, skirtas paremti Europos ūkininkus, mažinant priklausomybę nuo nepastovių importuojamų trąšų.
• Organinės ir alternatyvios trąšos: Didelis dėmesys skiriamas organinių trąšų (OBF) skatinimui ir maistinių medžiagų perdirbimo gerinimui, siekiant padidinti konkurencingumą.
• Rinkos stebėsena: Komisija naudosis Trąšų rinkos observatorija, kad atidžiai stebėtų kainas, ir nagrinėja galimybę laikinai įsikišti į trąšų kainodarą bei tiekimo procesus, jei susidarytų ekstremalios rinkos sąlygos.
• Priešinimasis visuotinėms išimtims: Ch. Hansenas išreiškė susirūpinimą, kad anglies dioksido pasienio reguliavimo mechanizmo (CBAM) sustabdymas galėtų padidinti priklausomybę nuo importo.
• Suinteresuotųjų šalių nuomonė: Plane esą bus atsižvelgiama į pramonės ir žemės ūkio organizacijų atsiliepimus apie poreikį pašalinti įvairias reguliavimo kliūtis.

Oficialiai skelbiamas plano tikslas – sustiprinti aprūpinimą maistu, suteikiant ūkininkams suteikti stabilesnes, prieinamesnes ir tvaresnes trąšų įsigijimo galimybes. Konkrečios detalės turėtų paaiškėti po balandžio 13-osios.

Parengė Ričardas Čekutis