Ar ganomi gyvūnai gali apsaugoti nuo gaisrų?

Europoje nuolat daugėja miškų gaisrų. Todėl Europos aplinkos agentūra (EAA) mano, kad stambūs žolėdžiai gali iš dalies padėti išspręsti šią problemą. Tikimasi, jog galvijų, avių, ožkų bei arklių ganymas gali sumažinti gaisrų riziką, o kartu skatina ir biologinę įvairovę.

Miškų gaisrų daugėja

Miškų gaisrų rizika Europoje didėja. Ypač kenčia Prancūzija, Graikija ir Ispanija, kurios šiuo metu kovoja su dideliais gaisrais. Remiantis Europos miškų gaisrų informacijos sistema (EFFIS), 2025-ieji jau buvo blogiausi miškų gaisrų metai nuo tada, kai pradėta juos registruoti. 27 ES valstybėse narėse išdegė daugiau nei milijonas hektarų.

Taip pat itin dideli plotai išdegė kitose Bendrijai nepriklausančiose šalyse. Įskaitant EFFIS stebimas Europos, Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos teritorijas, išdegusių miškų plotas išauga iki 2 242 195 hektarų.

Ypač nukentėjo Portugalija, Ispanija, Graikija, Kipras, Pietų Italija, Turkija, Ukraina ir net kai kurios tradiciškai „vėsiomis“ laikomos Jungtinės Karalystės dalys.

Antai pernai iš viso 25 iš 27 ES valstybių narių užfiksuoti 7 783 gaisrai, dėl kurių išdegė 1 079 538 hektarai (nesudegė tik Liuksemburgas ir Malta). Tai didžiausias EFFIS užfiksuotas išdegęs plotas ES 27 nuo 2006 m., beveik dvigubai didesnis nei 2006–2024 m. vidurkis. Vokietija, Ispanija, Kipras ir Slovakija apskritai pasiekė visų laikų rekordus.

Atsižvelgdama į tai, minėta Europos aplinkos agentūra vis daugiau dėmesio skiria „gamtinėms“ priemonėms, skirtoms padidinti kraštovaizdžių atsparumą gaisrams. Tai, be kita ko, apima ugniai atsparią augmeniją, žaliąsias priešgaisrines juostas, o taip pat ir stambius žolėdžius.

Su gyvūnais susijusi idėja

EAA sugeneravo tokią idėją: dideli ganomi gyvūnai nuėda augmeniją, taip sumažindami lengvai užsidegančių medžiagų kiekį. Arkliai daugiausia ėda žolę, o galvijai papildomai mažina krūmus, pažeidžia jaunus medžius ir purena dirvą. Taip sukuriami atviresni kraštovaizdžiai, kuriuose gaisrai turėtų plisti lėčiau.

Pasak Europos aplinkos agentūros, įvairesnis kraštovaizdis ilgainiui padeda miškams tapti atsparesniems gaisrams. Tuo pačiu metu esą atsigauna dirvožemis, vandens balansas ir biologinė įvairovė.

EAA skelbia: „Ganomi gyvūnai padeda sukurti struktūriškai įvairią augmeniją – tankių ir atvirų miškų derinį, krūmynų ir žolių dominuojamas teritorijas. Ganymas skatino ir tebepalaiko pievas ir su jomis susijusias laukines gėles. Stambūs ganomi gyvūnai sukuria atvirą žemę, trypdami ir kasdami maistą, o jų mėšlas yra pagrindinis daugelio vabzdžių ir paukščių maisto šaltinis“.

Pritaikyta praktiškai

Kaip šis metodas veikia praktiškai, iliustruoja projektas Iberijos aukštumose, Ispanijos Gvadalacharos provincijoje. Ten 2005 m. niokojantis miško gaisras sunaikino apie 13 000 hektarų miško ir nusinešė vienuolikos gelbėtojų gyvybes.

Šiandien organizacija „Rewilding Spain“ ten laiko 83 Tauro veislės galvijus ir Serrano veislės arklius. Ganydamiesi šie gyvūnai keičia tankų pušyną. Vietoj uždarų medynų atsiranda atviresnių plotų su ąžuolais, pievomis ir žemais krūmais.

Projekto komandos teigimu, pokyčiai matomi jau po kelerių metų: krūmai lieka žemesni, sunyksta jaunos pušys, o vietiniai ąžuolai gali geriau vystytis.

Kitose šalyse natūraliems procesams atkurti taip pat buvo naudojami dideli žolėdžiai gyvūnai. Portugalijoje Didžiojo Koa slėnyje ganosi Sorajos veislės arkliai, kurdami įvairius kraštovaizdžius, kurie mažina gaisrų riziką ir skatina biologinę įvairovę.

Ukrainoje, Dunojaus deltos saloje, buvo įveisti vandens buivolai. Jie palaiko atvirus nendrynus ir krūmynus bei sukuria buveines daugeliui gyvūnų rūšių.

Vokietija taip pat vykdo gamtos atkūrimo projektus. Į Rothaaro kalnus buvo vėl įvesta stumbrų. Döberitzo viržyne netoli Berlyno didelėje dykvietėje gyvena stumbrai, Prževalskio arkliai, taurieji elniai ir kitos rūšys.

Ginčai tebevyksta

Nepaisant teigiamos patirties, gamtos atkūrimo projektai nėra tokie vienareikšmiški. Žemės ūkio asociacijos baiminasi, kad gamtos atkūrimo projektai gali sumažinti žemės ūkio paskirties žemę ir kelti grėsmę darbo vietoms kaimo vietovėse.

Minėtas metodas dar nelaikomas galutinai įvertintu ir moksliniu požiūriu. 2023 m. paskelbtame tyrime nurodoma, kad daugeliui projektų vis dar trūksta patikimų ilgalaikių duomenų. Be to, oponentai kritikuoja tai, kad didelio masto gamtos atkūrimo projektai dažnai įgyvendinami nepakankamai dalyvaujant nukentėjusiems kaimo gyventojams ir neatsiklausiant jų nuomonės, kadangi stambūs gyvūnai, ypač tokie kaip stumbrai, masiškai niokoja pasėlius.

Kita vertus, šalininkai natūralius procesus laiko būdu padaryti kraštovaizdžius atsparesnius ilgalaikiam klimato kaitos poveikiui, tuo pačiu stiprinant biologinę įvairovę ir dirvožemio apsaugą.

Parengė Ričardas Čekutis