Labanoro dūda – tai lietuviškas dūdmaišis, kuris buvo populiarus Labanoro krašte nuo XVI amžiaus pirmos pusės. Dūdmaišiais ir su kitais muzikos instrumentais meškininkai, elgetos, sielininkai, klajojantys muzikantai grieždavo maršus, šokius, pritardavo giesmėms, dainoms. Labanoras garsėja atlaidais, vadinamais Labanorine. Kadaise elgetos su dūdmaišiais keldavo tokį erzelį, kad neapsikentęs vietos kunigas net buvo uždraudęs šiuo pučiamuoju instrumentu pamaldų ramybę drumsti, - pasakoja vietiniai žmonės. Lietuvoje šis instrumentas jau buvo išnykęs, Baltarusijoje – taip pat. Vis dėlto ten atsirado žmonių, sugebėjusių atgaivinti dūdmaišių gamybos tradiciją. Dūdmaišių meistras iš Baltarusijos padarė pirmąją šių laikų Labanoro dūdą, kuria per įvairius renginius groja Labanoro regioninio parko darbuotojas Žydrius Mukulys. Labanoro giria ir dalis Baltarusijos kadaise buvo vientisa Nalšios žemė, tad turime daug bendro paveldo. Dūdmaišis – unikali Labanoro vertybė, kituose Lietuvos valstybiniuose parkuose to nepamatysite ir neišgirsite.
Čia galite išgirsti, kaip skamba Labanoro dūda.
Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijos informacija
Titulinė nuotr. ŪP redakcijos