Ar grynųjų pinigų apribojimas atsiskaitant sumažins šešėlį?

Seime  jau kuris laikas brandinama mintis  apriboti tarpusavio atsiskaitymus grynaisiais pinigais. Šį kartą – iki 3 tūkst. eurų. Manoma, kad tai padėtų sumažinti šešėlinę ekonomiką, nuo mokesčių slepiamas pajamas ir korupciją. Tačiau ar sugriežtinta tvarka neatvers kelių naujiems pažeidimams, nesudarys tik daugiau nepatogumų, ypač  kaime,  kur banko skyrius ar bankomatas už kelių dešimčių kilometrų?

Idėja apriboti atsiskaitymus grynaisiais pinigais stumiama jau beveik dešimtmetį. 2014 metais jau netgi buvo parengtas projektas. Tiesa, tada tas apribojimas siekė 5 tūkst. eurų. Tačiau priimti tokio įstatymo nepavyko. Gal pritrūko politinės valios, gal sulaukta didelio verslininkų pasipriešinimo?

Šiemet balandžio 22 d. Seime užregistruotas naujas projektas, kuris draudžiamą ribą atsiskaityti grynaisiais pinigais sumažino iki 3 tūkst. eurų. Taip apsisprendė Biudžeto ir finansų komitetas. Pagrindinis motyvas – tiriant korupcines bylas neretai randamos itin didelės grynųjų pinigų sumos, kurios rodo, kad šešėlinė ekonomika  tebeklesti.

Dar nepriėmus šio įstatymo, Seime jau įregistruotas kitas projektas, kad už atsiskaitymą grynaisiais pinigais viršijus nustatytą normą būtų baudžiami ne tik mokėtojai, bet ir gavėjai.

Vertina skeptiškai

„Nemanau, kad ši tvarka leis kažkaip sukontroliuoti fizinius asmenis, kur žmogus žmogui atsiskaito grynaisiais pinigais. Tamsiam kambary gali atsiskaityti ir trimis tūkstančiais ir trim dešimtim tūkstančių“, – situaciją vertina ekonomistas Marius Dubnikovas.

Seimo opozicija irgi negaili kritikos: šis projektas skirtas tik bankų pelnui didinti,  tie, kurie buvo šešėlyje – jame ir liks. Be to, įstatymas gali pakenkti užsieniečiams, kurie Lietuvoje už įvairias paslaugas ir prekes dažniausiai moka grynaisiais.  Nuogąstaujama ir dėl pensininkų, gyvenančių kaimo vietovėse, kaupiančių pinigus kojinėse ar stiklainiuose. Jiems gali tekti  aiškintis, iš kur jų namuose atsirado tokios sumos. O bankomatų ar banko skyrių, opozicijos teigimu, čia nėra pakankamai.

Atsisakyti ne taip paprasta

 „Bet kokie draudimai yra draudimai. Jeigu tėvai mato, kad vaikai blogai elgiasi, gali juos mušti, gali drausti ką nors daryti ir gali sugalvoti, kaip motyvuoti vaiką elgtis tinkamai. Taigi priversti elgtis tinkamai ir nevykdyti šešėlinės veik­los nėra paprasta, reikia smegenų, teisingų teisės aktų“ , – įsitikinusi Buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė.  Pasak jos, valdžia imasi draudimo priemonės, kuri iš tikrųjų turi ir liūdnų pasekmių. Ne visi gyventojai galės to draudimo paisyti. Yra pagyvenusių žmonių, tokių asmenų, kuriems sudėtinga atlikti bankinį pavedimą, apmokėjimą.  „Jie nori sumokėti už buto remontą 4 tūkst. Eur, o tai gali būti visai normali pinigų suma. Žmogui, atliekančiam darbus pagal verslo liudijimą, gali būti patogiau gauti grynaisiais, dalimis. Tačiau įstatymas draustų mokėti grynaisiais, jeigu sandoris yra išskaidytas į keletą mokėjimų. Pateiksiu pavyzdį – tarkim, paprašiau suremontuoti butą, bendra remonto suma – 10 tūkst. Eur, bet meistras mano butą remontuos gal pusę metų, gal metus, ir aš už kiekvieną dalį jam mokėsiu atskirai. Tokiu atveju aš turėčiau kiekvieną dalį mokėti per banką. Ar gyventojai tikrai tada atliks mokėjimus per banką, labai abejoju, nes ne visi įgudę daryti bankinius pavedimus“, – svarsto asociacijos vadovė.

Bus toliau slepiamos pajamos

D. Čibirienė sako pastebėjusi, kad net atsiskaitydami banko  kortelėmis kai kurie pagyvenę ir netgi jaunesni žmonės sutrinka, vieni neprisimena PIN kodo, kiti – neteisingai jį įveda. Susidūrę su kliūtimis, jie krapšto iš piniginės grynuosius, nes kitos išeities tuo metu neturi. Galima tik įsivaizduoti, kiek streso ir nepatogumų jie patirtų, jei už stambesnius pirkinius, būsto ar automobilio remontą  tektų atsiskaityti banko pervedimais. Buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentės nuomone, atsiskaitymų grynaisiais draudimu negalima panaikinti. Atsitiks taip, kad gyventojai vis tiek atsiskaitys grynaisiais ir tokie veiksmai bus šešėliniai.

„Dirbantis pagal verslo liudijimą, gavęs grynųjų pinigų, kurie perkopė nustatytą ribą, paprasčiausiai jų nedeklaruos, galbūt net neįsigis ir verslo liudijimo – kam jis, jeigu abi pusės susitars, kad niekam nerodys, jog  atsiskaitoma grynaisiais.  Ir abi pusės supras, kad jos pažeidžia teisės aktus, – prognozuoja D. Čibirienė . Tokios situacijos ne mažins, o didins šešėlį. Atsiras sandorių, kurių vertė didesnė nei 3 tūkst. Eur, bet bus deklaruojama, kad jie yra mažesnės vertės. Bus slepiamos pajamos nuo viršijančios dalies, bus nesumokėti mokesčiai.“

Tragedijos nemato

Advokatas, teisės mokslų daktaras Algimantas Šindeikis įsitikinęs, kad  šiais laikais atsiskaitymas grynaisiais pinigais yra nonsensas. „Suprantu, kad yra kai kurių atvejų, kai grynieji reikalingi. Turime vienas geriausių pasaulyje technines galimybes – tai interneto ryšį, jo prieinamumą. Be grynųjų pinigų, galima kuo puikiausiai išsiversti.

Beveik nėra vietų, kur Lietuvoje nebūtų įmanoma sudaryti galimybes atsiskaityti banko kortele. Elektroninė bankininkystė veikia visur. Suprantu, kad yra dalis vyresnio amžiaus žmonių yra konservatyvūs ir nenori taip naujoviškai gyventi. Tačiau reikia skatinti juos naudotis technologijomis. Jos nėra tokios sudėtingos, kad žmogus negalėtų išmokti.

Jeigu norime išvengti šešėlinės ekonomikos, draudimas riboti atsiskaitymus daugiau nei 3 tūkst. Eur – būtų tikrai nebloga priemonė. Kuo mažiau cirkuliuoja grynųjų pinigų, tuo mažiau jų yra šešėlyje“ , – teigia A. Šindeikis.

Viskas priklauso nuo požiūrio

Advokatas nemano, kad lietuviai sugebėtų pergudrauti tokį atsisakymų draudimą. Ne visada pavyks ir atsiskaityti dalimis, t. y. mažesnėmis nei 3 tūkst. eurų sumomis, nes bus visokių papildomų apsunkinimų.

„Jeigu žmogus nėra linkęs laikytis teisės reikalavimų, įstatymai jam nei padės, nei pakenks, – sako A. Šindeikis. – Visuomenėje dar yra žmonių, kurie mano, kad įstatymai jiems negalioja. Tokie būna dažni advokatų klientai. Į draudimą riboti atsiskaitymus grynaisiais pinigais žiūriu palankiai. Tik reikia atsižvelgti į kai kuriuos atvejus, kad nenukentėtų tie, kurie tikrai tam nėra pasirengę. Gal reikėtų pereinamojo laikotarpio? Manau, valstybė galėtų skirti lėšų padėti tokiems žmonėms – išmokyti naudotis naujosiomis technologijomis.“

KOMENTARAS

Tai ne tik skaidrumas, bet ir saugumas

Atsiskaitymai grynaisiais pinigais, ypač nekilnojamojo turto rinkoje, kurioje sumos, pagal mūsų informaciją, yra nuo 20 tūkst. iki 60 tūkst. Eur, kelia tam tikrą nerimą. Tokie pinigai įrodo jų kilmę. Ar tai praskaidrins rinką? Manau, kad esmė yra ne čia. Tai ir saugumo klausimas, kad pinigai nebūtų laikomi namuose. Dabar jau galima atsiskaityti netgi telefonu, todėl manau, kad nebūtų jokios tragedijos.

Tarptautinė praktika rodo, kad tose šalyse, kur buvo įvesti ribojimai atsiskaitant grynaisiais, sumažėjo šešėlinė ekonomika ir padidėjo įplaukos į biudžetą.

Buvo siūlymų tokį draudimą taikyti tik nekilnojamojo turto rinkoje. Vėliau Seime Liberalų sąjūdis buvo pateikęs pasiūlymą leisti atsiskaityti grynaisiais pinigais iki 10 tūkst. Eur. Dar buvo išsakyta ir pageidavimų iš žemdirbių pusės, kad perkant ar parduodant grūdus, perkant trąšas, augalų apsaugos priemones, atsiskaitymai grynaisiais vyksta greičiau. Bet stambieji ir vidutiniai ūkininkai šios prob­lemos  nebekelia.

2022.05.07

Susijusios temos - skaitykite: Algirdas Butkevičius; Seimas; Seimo Biudžeto ir finansų komitetas; korupcija; šešėlinė ekonomika; karas Ukrainoje;