Ar gyvens seliavos mūsų ežeruose?

Seliavų įžuvinimo darbai Lietuvos vidaus vandens telkiniuose pradėti 1994 m. Seliavos įžuvintos 52 ežeruose, iš viso įleista 525 mln. seliavų. Žinoma, jog taip susiformavo seliavų populiacija Balsio ežere Vilniuje, ten jas pamėgo žvejoti žvejai mėgėjai. Tačiau yra ir nesėkmingų įžuvinimo atvejų, pvz., Karvio (Vilniaus raj.) ir Giluičio (Alytaus raj.) ežeruose.

Pagrindinis tyrimo tikslas ir buvo išsiaiškinti, kokios priežastys lemia įžuvinimo sėkmę ar nesėkmę ir parengti rekomendacijas seliavų įžuvinimo planams.

Seliaviniai ežerai

Lietuvoje žinomas 91 ežeras, kuriuose seliavos gyvena ar gyveno per pastaruosius kelis dešimtmečius. 15-oje iš šių ežerų per šį laikotarpį seliavos išnyko arba greičiausiai išnyko – svarbiausios to priežastys yra šylantis klimatas ir didėjanti vandens telkinių eutrofikacija.

Seliavos yra šaltavandenės žuvys, jautrios deguonies trūkumui, šias sąlygas labai paveikė klimato kaita ir eutrofikacija. Dar 19-oje ežerų seliavų populiacijų būklė įvertinta kaip bloga, 34-iuose ežeruose seliavų būklė įvertinta kaip gera.

Didelėje dalyje seliavinių ežerų vyksta verslinė žvejyba. 67-iuose ežeruose 2001-2023 m. pagauta 429 tonos seliavų (vidutiniškai 19,5 t per metus). Daugiausiai seliavų pagauta Drūkšių, apie tris kartus mažiau - Galsto ir Baluošo ežeruose. Laimikiai ploto vienetui buvo gausiausi Parsvėto, Galsto ir Ūsių ežeruose.

Kokios sąlygos yra palankios?

Vandens temperatūra ir ištirpusio deguonies kiekis buvo matuojamas rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais. Vertinant sąlygų tinkamumą seliavoms, didžiausia ežero vandens optimalių sąlygų tūrio dalis buvo Alaušo ežere. 2023 m. septyniuose tirtuose ežeruose tokios sąlygos buvo daugiau nei pusėje viso vandens tūrio; 2024 m. tokių ežerų buvo 9. Giluičio ežero visame tūryje stebėtos kritinės sąlygos; daugiau nei 50 proc. vandens tūrio tokios sąlygos stebėtos dar 7 ežeruose. Dar keturiuose iš tirtų ežerų (Ažvintyje, Drūkšiuose, Indrajuose ir Švente) optimalios sąlygos seliavoms nebuvo nustatytos. Didžiausias absoliutus optimalių sąlygų vandens tūris apskaičiuotas Alaušo, Asvejos, Tauragnų ir Platelių ežeruose. Daugumoje atliktų ichtiologinių tyrimų seliavos buvo vyraujanti žuvų rūšis (≥50 proc.), dviejuose iš tirtų еžerų seliavų nebuvo sugauta (Zaduojys ir Giluitis).

Nustatyta, kad seliavoms ypač palankūs ežerai, kurių vandens apatiniame sluoksnyje (kuriame išsilaiko žema vandens temperatūra) didelė deguonies koncentracija. Tuo tarpu ypač neigiamai veikia chlorofilo koncentracija (eutrofikacijos rodiklis). Šie du svarbiausi veiksniai, deguonies ir chlorofilo koncentracija, glaudžiai susiję. Labiausiai tinkamos hidrologinės sąlygos seliavoms vyravo Vencavo, Monio, Asvejos, Baluošo, Verniejaus, Platelių ir Galsto ežeruose. Prasčiausios – Giluičio, Zaduojo, Karvio, Ūkojo bei Žeimenio ežeruose. Seliavos juose buvo labai negausios arba, tikėtina, visai išnykusios (Giluičio, Zaduojo ežeruose); šiuose ežeruose išmatuotos santykinai didelės chlorofilo koncentracijos ir maža deguonies koncentracija hipolimnione.

Ar turi įtakos verslinė žvejyba?

Ežeruose, kuriuose nevyksta verslinė žvejyba, seliavų ištekliai yra didesni palyginti su tais, kuriuose verslinė žvejyba nevyksta. Vis dėlto skirtumas statistiškai nėra patikimas. Tikėtina, jog žymų poveikį ištekliams daro ir mėgėjiška žvejyba.

Intensyvios verslinės žvejybos ežeruose (laimikiai >10 kg/ha) neigiamas poveikis seliavų gausumui stebimas paskesniais metais, o mažiau intensyvios žvejybos ežeruose – po dviejų metų.

Tikėtina, kad dėl per intensyvaus išteklių eksploatavimo Galsto, Tauragno, Asvejos ežeruose seliavų populiacija mažesnė nei galėtų būti, nes sąlygos joms gyventi yra labai geros, todėl išteklių eksploatavimo intensyvumą šiuose ežeruose reikėtų mažinti.

Rekomenduojama įžuvinti į ežerus, kuriuose sąlygos optimalios

Remiantis šio tyrimo duomenimis ir įvairių mokslinių šaltinių vertinimu, rekomenduojama įžuvinti seliavas į ne mažesnius kaip 25 ha ir ne mažesnio kaip 20 m didžiausio gylio ežerus. Pirmenybė turėtų būti teikiama ežerams, kurių didžiausias gylis yra ne mažesnis kaip 25 m.

Ežeruose turėtų būti atlikti vandens parametrų matavimai šilčiausiu metų laiku (rugpjūčio mėn.), ir jie turėtų atitikti šiuos kriterijus: a) vandens sluoksnis, kuriame deguonies koncentracija yra ne mažesnė kaip 2 mg/l, o temperatūra ne aukštesnė kaip 18 °C, turėtų būti ne mažesnis nei 5 m; b) temperatūra gylyje, kur deguonies koncentracija yra 2 mg/l, turi būti ne didesnė nei 10 °C; arba c) optimalias seliavoms sąlygas atitinkančio vandens tūris turėtų būti ne mažesnis nei 1,5 mln. m³.
 

Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto Žuvų ekologijos laboratorijos informacija