Ar išgirs valdžia žemdirbių ir kaimo žmonių rūpesčius?

Artimiausiu metu planuojama surengti Lietuvos žemdirbių visuotinį suvažiavimą. Jame vėl bus kalbama apie efektyvesnį Europos Sąjungos (ES) ir nacionalinių lėšų panaudojimą kaimo plėtrai, lėšų stygių melioracijai. Bene didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginiam planui (SP), kuriame apstu naujovių, reikalavimų ir draudimų. Tik ar žemdirbių balsas bus išgirstas, ar viskas nesibaigs kartu su suvažiavimu?

Bandys daug ką išsiaiškinti

Žemdirbiai neslepia: jie abejoja skaičiavimais iš lubų, kuriuos pateikė Vilniaus ir Briuselio valdininkai, ir tikinimais, kad numatytos žemės ūkio reformos nepakenks produkcijos gamintojui ir vartotojui.

„Nutarėme, kad jau pats laikas rengti Lietuvos žemdirbių visuotinį suvažiavimą ir daug ką bandyti išsiaiškinti. Tiksli data, kada jis vyks, dar nežinoma, nes norime laiką suderinti su premjerės Ingridos Šimonytės darbo grafiku. Tikimės, kad Ministrei Pirmininkei yra svarbu dalyvauti tokiame renginyje“, – sakė Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius.

Pasak jo, pagrindinės problemos tos pačios – žemės ūkio politika, vadinamasis žaliasis kursas.

„Dabar visi tie dalykai jau yra apibendrinti, suplanuoti, SP virsta taisyklėmis, kurias teks įgyvendinti. Mūsų tikslas – dabartiniams sprendimų priėmėjams, politikams, kurie dar tik ateis spręsti žemdirbių problemų, ir plačiajai visuomenei tiesiog išsakyti ūkininkų nuomonę apie suformuotą naująją politiką, kurią privalėsime įgyvendinti“, – teigė ūkininkų sąjungos vadovas.

Nevykusi politika

Ūkininkų nuomone, ši politika nėra palanki žemės ūkio verslui, ji jau atvedė prie to, kad dabar Lietuvos gyventojai už maistą priversti mokėti vis daugiau ir daugiau, nes mūsų šalyje maisto brangimas yra sparčiausias ES.

„Norime pasakyti, kad ta politika, kurią privalėsime toliau įgyvendinti, turi tą pačią tendenciją. Tačiau dabar pinigai bus skirti nebe žemės ūkio gamybai palaikyti, o tam, kad ūkininkai būtų įdarbinti įgyvendinant aplinkosaugos ir kraštovaizdžio projektus. Anksčiau tos lėšos būdavo skiriamos žemės ūkio veiklai plėtoti. Tad akivaizdu, kad toks pinigų perskirstymas neprisidės prie to, kad maistas pigtų. Juk ta dalis vis tiek anksčiau ar vėliau turės būti sumokėta ūkininkui, kad jis galėtų toliau tęsti savo veiklą. Visuomenė turi žinoti apie tokią žemės ūkio politiką. Ji negali tokia būti, nes turi savo kainą, t. y. maisto kainą“ , – įsitikinęs R. Juknevičius.

Tvyro didelė atskirtis

Pasak ūkininkų sąjungos pirmininko, nei iš premjerės, nei iš valdžios stebuklų niekada negalima tikėtis. Nei suvažiavimas, nei koks nors vienos dienos posėdis nepadarys kardinalių pokyčių, bet diskusijos, kalbos paprastai formuoja supratimą. Šiuo metu, ūkininkų įsitikinimu, yra be galo didelė atskirtis tarp tų, kurie formuoja politiką, ir tų, kurie bus priversti tą politiką įgyvendinti. „O ta atskirtis, matyt, atsirado dėl to, kad kažkuriuo metu nesikalbėjome arba nesusikalbėjome“, – neslėpė nusivylimo R. Juknevičius.

Kaimas pradeda neišgyventi

Manau, kad žemdirbiai norės gvildenti ne tik žemės ūkio srities problemas, bet ir kalbės apie bendrą kaime gyvenančių ir ūkininkaujančių žmonių padėtį. Ant jų pečių gula labai didelė našta. Reikėtų tai aiškintis ne tik su žemės ūkio ministru, sodiečių gyvenimą turi suprasti ir Aplinkos, ir Socialinės apsaugos ir darbo bei Sveikatos apsaugos ministerijos. Turi būti bendras supratimas, kad kaime žmonės pradeda neišgyventi. Griežtinami reikalavimai, infliacija, visiems nugulusi ant pečių, žlugdo kaimo žmones, – įsitikinusi Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkė Danutė Karalevičienė. – Todėl šame suvažiavime į viską turėtų būti žiūrima plačiau. Galutinį žodį taria premjerė, o Vyriausybė yra jos darbuotojai. Ji – kaip darbdavė. Į valdžią kreipiantis gal ir atsiras bendras sprendimas, kaip pagelbėti kaimo žmonėms“ , – vylėsi tarybos pirmininkė.

Tikisi gerų poslinkių

Pirmiausia, pasak jos, turime visi susėsti ir pasidaryti labai didelį namų darbą. Turime matyti viską – ne tik, kas yra šiandien, bet ir tai, kas bus ateityje. Ir kaip padaryti, kad neatsitiktų taip, kaip Kaimo plėtros planui: šiandien jį vis dar deriname, nors pradedamas įgyvendinti jis bus jau nuo Naujųjų metų. Iš anksto reikia derinti pozicijas ir išsakyti savo lūkesčius, reikalavimus, kad galėtume užbėgti už akių visiems nenumatytiems sunkumais.

„Labai tikimės, kad suvažiavime bus formuluojami protingi reikalavimai, vyraus pasitikėjimas, jog spręsdama premjerė gal duos papildomų nurodymų ministrams atsižvelgti į visas išsakytas problemas, – kalbėjo D. Karalevičienė. – Aišku, visur remiamės finansavimu, bet per šitiek metų įsitikinome, kad ne vien pinigai gali ką nors išspręsti. Kartais geriau padeda institucijų tarpusavio bendradarbiavimas. Ir tas bendras kelių institucijų sprendimas ūkininkų gyvenime gali daug ką pakeisti. Tikimės, kad suvažiavimas bus naudingas. Turime išmokti kalbėtis, aiškiai ir tiesiai išsakyti mums opiausias problemas, reikaluti, kad jos būtų sprendžiamos.“

Pasigenda konkretumo

Žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis apie būsimą žemdirbių suvažiavimą kalbėjo su tam tikra skepsio doze. „Kokie bus žemdirbių prašymai? Su ūkininkais kalbamės vos ne kiekvieną dieną, bent jau aš, pristatinėdamas SP. Jame nėra kokių nors labai didelių problemų, yra aiškūs dalykai, kurių pakeisti negalime. Turbūt svarbiausias klausimas – kur ūkininkai mato tas problemas? Neseniai prie Žemės ūkio ministerijos surengtame pikete nieko konkretaus nebuvo pasakyta. Labai norėtųsi, kad prašymai, pageidavimai ar problemos būtų konkrečios, tada būtų galima kalbėtis.

Šiaip suvažiavimas yra labai gerai, nes būtent tokiuose renginiuose geriausia viską išsiaiškinti ir susitarti. Arba, jei tai yra neišsprendžiama problema, tai būtų pasakoma, kad dėl to ar ano negalime nieko padaryti“, – svarstė viceministras.

Kieno kompetencija?

Pasak viceministro, kiekvieną savaitę būna mažiausiai po 1–2 susitikimus su žemdirbiais. „Neseniai buvau Ukmergėje – kalbėjausi su ekologais, susitikau su Vilniaus r. Tauragės r. ūkininkais, – tikino E. Giedraitis. – Nuolat kalbamės, stengiamės išgirsti vieni kitus, randame sprendimų.

Gal suvažiavime bus prašoma, pavyzdžiui, pradėti reguliuoti kokias nors kainas ar suteikti daugiau teisių statyti saulės jėgaines, kad ūkininkai galėtų patys gaminti pigesnę elektros energiją? Ministerijoje jau pasirūpinome, kad ūkininkai būtų tinkami pareiškėjai dalyvauti šios paramos priemonėse. Tačiau tai ne mūsų kompetencija – mes rūpinamės maistu, o ne energija.“

Nieko gero nesitiki

Raseinių r. Viduklės sen. ūkininkas Vincentas Macijauskas iš suvažiavimo nesitiki nieko gero. „Dažniausiai iš tokių suvažiavimų nebūna jokios naudos. Žmonės susirenka, pakalba, pasiguodžia,pakeiksnoja ir išsikirsto.

 Iš valdžios aš nieko nebesitikiu, girdžiu vien pažadus. Nebent valdantieji patį žemės ūkio ministrą pakeistų. Gal ir būtų geriau, bet, aišku, jog jis liks, nors ir stumdomas iš kampo į kampą. Netikiu, kad prie šios valdžios kas nors pasikeis. Kaip sugebėsime patys laviruoti, ką nors pasidaryti, tą ir turėsime.“

Stasys BIELSKIS

2022.11.26

Susijusios temos - skaitykite: Lietuvos ūkininkų sąjunga, žemdirbiai, Kęstutis Navickas, Raimundas Juknevičius, suvažiavimas

Visa informacija, esanti portale,  yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.