Ar jau mesti lauk švino svarelius?

Reikalingi tyrimai ir vertinimai

LMŽD, kuri vienija apie 26 tūkst. medžiotojų ir 37 tūkst. žvejų, kreipimesi ragina sprendimus dėl planuojamo švino naudojimo žvejybos reikmenyse apribojimo grįsti nacionaliniais tyrimais, proporcingumu ir realiomis Lietuvos sąlygomis. Priešingu atveju sprendimas neabejotinai turės įtakos tiek žvejams mėgėjams, tiek žvejybos verslui ir net regionų ekonomikai.

LMŽD teigia pritarianti Europos Sąjungos (ES) siekiui mažinti švino taršą ir saugoti žmonių sveikatą bei biologinę įvairovę. Tačiau šiuo metu nėra atlikti nacionaliniai moksliniai tyrimai, kurie parodytų, kokią dalį švino taršos Lietuvoje sudaro būtent žvejybos reikmenys, nėra įvertinta ir reali žala paukščiams, kitoms ekosistemoms.

Draugijos teigimu, rekreacinė žūklė yra itin populiari veikla – ja užsiima apie pusė milijono Lietuvos gyventojų, iki 17 proc. šalies populiacijos. Žūklė ne tik svarbi laisvalaikio forma, bet ir reikšmingas regionų ekonomikos variklis, palaikantis žvejybos prekių parduotuves, kaimo turizmo sodybas, apgyvendinimo ir maitinimo sektorius. Jei švino naudojimas žvejybos reikmenyse būtų apribotas ar uždraustas staiga, ženkliai padidėtų žvejybos prekių kainos, žvejoti mažesnes pajamas gaunantiems žmonėms jau būtų sunkiau. Sumenktų ir rekreacinės žūklės patrauklumas.

Trūksta viešumo ir konsultacijų

LMŽD taip pat pažymi, kad švino naudojimo žvejybos reikmenyse ribojimo klausimas iki šiol nebuvo pakankamai viešintas. Pasak draugijos, didelė visuomenės dalis apie planuojamus pokyčius nėra informuota, o konsultacijos su žvejų bendruomene buvo paviršutiniškos.

LMŽD prašo, kad Lietuvos pozicija, svarstant švino naudojimo apribojimą ES lygmeniu, būtų neigiama dabartinei planuojamo ribojimo formai ir apimčiai, kol nebus atlikti būtini nacionaliniai tyrimai. Draugija siūlo nepritarti siūlomam reglamento projektui arba inicijuoti jo svarstymo atidėjimą, kol bus atlikti moksliniai ir socioekonominiai vertinimai. Jei atidėjimas neįmanomas, siekti švelnesnio, etapais įgyvendinamo Lietuvos sąlygoms pritaikyto reguliavimo. LMŽD prašo organizuoti platesnes konsultacijas su žvejų bendruomene, mokslininkais, kitomis suinteresuotomis organizacijomis ir tikisi, kad, priimant sprendimus, bus įvertinta žvejų bendruomenės reikšmė, rekreacinės žūklės svarba visuomenei ir regionų ekonomikai bei nacionalinių tyrimų trūkumas.

„Mūsų tikslas – ne prieštarauti aplinkosaugai, o siekti, kad sprendimai būtų pagrįsti mokslu, proporcingi ir atitiktų Lietuvos realijas“, – teigiama kreipimosi pabaigoje.

Kentės ir paprasti žvejai, ir verslas

Kelmės medžiotojų ir žvejų draugijos (MŽD) pirmininkas, medžioklės žinovas Vitalijus Leskauskas „Ūkininko patarėjui“ sakė, kad ketinimai riboti ar net uždrausti švino naudojimą žvejybos reikmenyse žvejų bendruomenėje pasėjo nemažai nerimo ir sukėlė klausimų. Juo labiau kad žvejyba dėl savo amunicijos jau dabar yra brangesnė už medžioklę.

„Dėl švino naudojimo tiek medžioklėje, tiek ir žvejyboje susirūpinta visos Europos mastu, ne vien Lietuvoje. Kažkaip staiga Europa ėmė ir atsibudo po šitiekos metų... Švinas kenkia žmonių sveikatai, dėl to niekas nesiginčija. Žvejyboje švino yra nemažai. Tarkime, praryja žuvis tą šviniuką. Ir žmogui įtakos švinas turi. Nemuno dugnas, pavyzdžiui, neabejotinai švinu užterštas. Jei galėtume pamatyti, įsitikintume, kaip nusėdęs švinas šviečia ir kituose žuvinguose ežeruose“, – svarstė V. Leskauskas.

Kelmės MŽD pirmininkas sakė, kad dėl švino naudojimo apribojimo medžioklėje ir žvejyboje svarstoma dėl pereinamojo laikotarpio. Ne viską ketinama ir uždrausti, yra numatyta ir išlygų. „Manau, kad iki metų pabaigos viskas turėtų paaiškėti. Savo žodį dar turėtų tarti patariamosios komisijos, išsakysime savo nuomonę ir mes, LMŽD atstovai. Kol kas jokių susitikimų, diskusijų šiuo klausimu su medžiotojų ir žvejų bendruomenėmis nebuvo. Praktiškai naujienas iš feisbuko sužinome“, – pabrėžė ŪP pašnekovas.

Jei švino naudojimas medžioklėje ir žvejyboje bus apribotas, o gal net ir uždraustas, pasak V. Leskausko, nukentės pirmiausia paprasti žvejai, bet nuostolių neabejotinai patirs ir verslas.

Juk medžioklės ir žvejybos reikmenų parduotuvių Lietuvoje – ne viena, ir prekių su švinu jos turi prisivežusios, sukaupusios, Kelmės MŽD pirmininko manymu, tikrai nemažai. Švino esama ir medžioklės amunicijoje. Žinoma, šaudmenis su švinu galima pakeisti. Jau dabar paukščius medžioti leidžiama tik su plieniniais šratais. Girdisi kalbų, kad ir stambių kanopinių žvėrių medžioti su švino turinčia amunicija ateityje nebebus galima.

„Žvejai masalais, kitokia amunicija apsirūpina ne vienai dienai. Jei nespės sunaudoti iki švino naudojimo apribojimo patvirtintos pradžios, viską turės paprasčiausiai išmesti. Žvejai ir patys, prisidarę įvairių formų, iš švino svarelių prisilieja. Ir tų svarelių negalės naudoti. Šviną galima pakeisti alternatyviomis medžiagomis, tokiomis, kaip alavas, volframas, plienas ar keramika, bet jos yra daug kartų už šviną brangesnės.

Pereinamajam laikotarpiui pasibaigus, ir žvejyboje, ir medžioklėje jau bus galima tik bešvinė, ekologiška amunicija. Tik yra vienas, labai aktualus niuansas – ekologiška amunicija neišvengiamai kainuos gerokai brangiau. Mėgėjiškai žūklei kainų šuolis kirs negailestingai – tiems, kas arčiausiai žemės. Visuomet kenčia vargšas žmogelis“, – nė kiek neabejoja V. Leskauskas.

Nėra apie ką diskutuoti ir nuo ko atsispirti

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. lapkričio 21 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.