„Manau, uždaryti kailinių žvėrelių fermas nėra toks jau protingas sprendimas vien dėl to, kad mes tikriausiai pagerinsime sąlygas kitų šalių verslui. Kailių rinka išliks ir ji turės būti užpildyta, todėl savų verslininkų vertimas nutraukti veiklą, net ir mokant didžiules kompensacijas, nėra teisingas. Juolab kad tuos pinigus galima būtų panaudoti ir kitur, galbūt gynybai, dronų pirkimui ar dar kur nors. Nuolat kalbama, kad biudžete trūksta pinigų, tad manau, kad milijonų eurų panaudojimas kitur būtų teisingesnis sprendimas. Be to, pasaulinėje rinkoje yra šių žvėrelių kailių paklausa, todėl, jei šis verslas bus uždraustas mūsų šalyje, tai padaugės kailinių žvėrelių fermų kitose šalyse, nes jų paklausa rinkoje turi būti patenkinta.
Aišku, galima analizuoti ir iš medžiotojo pozicijų – gal iš tikrųjų išnaikinus audinių ir kitų gyvulėlių fermas, padidės lapių ir usūrinių šunų kailių paklausa. Bet aš tuo netikiu, nes pastariesiems yra specifinė rinka, kurioje paklausa šiuo metu yra nulinė – jų kailiukų niekam nereikia. Todėl medžiotojai labai nenoriai reguliuoja šių žvėrių skaičių, valstybė švaisto pinigus, kovodama prieš jų platinamą pasiutligę ir kitas ligas.“
„Manau, kad, prieš panaikinant kailinių žvėrelių fermas, pirmiausia turi būti labai gerai įvertinta, kokias pasekmes tai padarys Lietuvos biudžetui. Fermų šalyje yra palyginti nemažai, dirba tam tikras skaičius žmonių, ir toks KŽV uždraudimas gali tapti našta valstybei – tą reikia įvertinti ir gerai pasverti. Be to, gal kartais tokios gamtosauginės iniciatyvos ir būtų gerai, bet jos turėtų būti taikomos ne lokaliai, bet pasauliniu mastu. Kas iš to, kad Lenkijoje uždraudė, jog ir pas mus to paties siekiama, kai taip sumažinamos valstybės pajamos. Verslas neišnyks, jis atsiras trečiosiose pasaulio šalyse. Taip skriausdami savo žmones, nepadėsime nei gamtai, nei ekologijai. Ne taip turėtų būti sprendžiamos tokios problemos.
Gal daugiau lapių ir usūrinių šunų medžiotojai pradės medžioti ir taip sumažins jų populiaciją bei ligų plitimą? Gal ir būtų tokia tikimybė, bet manau, kad tai ne visai tiesiogiai susiję su kailinių fermų uždarymu, daugiau su kailių paklausa, ypač medžiojamųjų žvėrių, t. y. mados tendencijomis, kurias Europoje diktuoja Paryžius ir Milanas. Bendraujant su kai kuriais kailininkyste ir jos mada užsiimančiais žmonėmis, teko girdėti, kad šiuo metu mūsų žemyne, kaip ir visame pasaulyje, nėra labai populiarūs iš kailio pasiūti drabužiai. Bet kai viskas pasaulyje sukasi ratu ir banguoja, vėl gali ateiti mada, kai bus populiarūs kailiai. Tad po metų ar dvejų vėl gali išaugti jų paklausa. Tai turėtų įtakos intensyvesnei kailinių žvėrelių medžioklei bei jų kailių kainai.“
„KŽV kasmet į valstybės biudžetą sumoka daugiau nei po 20 mln. Eur mokesčių. Tai reikšmingas skaičius, ypač dabar, kai kalbama, kad kultūros darbuotojams trūksta 56 mln. Eur. Kadangi KŽV dabar yra kreipęsis į teismą, kuris paskyrė atlikti išlaidų ekspertizę, tai turbūt bus nustatyta ne mažesnė suma, nei buvo suskaičiuota Žemės ūkio ministerijos užsakymu. Ji buvo suskaičiavusi 56 mln. Eur – tiek, kiek trūksta kultūros darbuotojams. Be to, dar papildomai valstybė visų mokesčių mokėtojų pinigais turės kompensuoti šio verslo nuostolius. Valdantieji turbūt turės grįžti prie šios diskusijos, nes biudžete po teismo sprendimo ar to įvertinimo tiesiog staiga atsirastų skylė. Valstybė negalės nepripažinti teismo sprendimo ir tada kompensacija bus nebe milijonas, o daug milijonų eurų.
Lapių kailių verslas baigėsi tada, kai dingo paklausa. O ji buvo ne tik vietinė – buvo labai madinga nešioti lapių apykakles su uodegomis. Bet dabar užsidariusi net ir Rusijos rinka – ir ten lapių bei mangutų kailinių paklausos nebėra. Anksčiau nebuvo problemų dėl lapių kailių kokybės, nes jos nesirgo, ir jų uodegos, ir kailiai būdavo gražūs. Dabar reikia lapes net vakcinuoti, kad pačios nesirgtų ir neplatintų ligų.
Dabar vėl yra aptariama iniciatyva nukelti KŽV naikinimo datą. Manau, būtų teisinga, nes jeigu atsiras biudžete dar tokių papildomų ir nenumatytų išlaidų, tai biudžetas „subraškės“ ir nežinau, ką tada darys valdantieji.“
VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. lapkričio 18 d. numeryje!
Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją
arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,
arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.
Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt
bei Perlo terminaluose.
Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.