Kaunas +4,1 °C Debesuota
Šeštadienis, 6 Grd 2025
Kaunas +4,1 °C Debesuota
Šeštadienis, 6 Grd 2025

Algimanto SNARSKIO piešinys


Stasys BIELSKIS
ŪP korespondentas  

Ar kailinių žvėrelių verslo uždarymas sugrąžins į madą kailius?

2025/11/18


Padidink tekstą

Seimo Kaimo reikalų komitetas (KRK) praėjusį trečiadienį pritarė, kad uždaromoms kailinių žvėrelių fermoms būtų mokamos didesnės kompensacijos. Jei toks siūlymas sulauks platesnio palaikymo, kailinių žvėrelių verslo (KŽV) kompensacijoms teks pakloti apie 60 mln. Eur. Tai visuomenės mokesčiais sunešti pinigai. Tad gal geriau juos panaudoti dronų sienai ar ugniagesių atlyginimams? O gal tiesiog taupyti, nemokant KŽV jokių kompensacijų, nes esą ir taip pakankamai užsidirbo, arba mokėti dosniai, bet ne pinigais, o valstybės obligacijomis? Be to, medžiotojų bendruomenėje sklando nuomonė, esą KŽV netiesiogiai didino lapių ir mangutų (usūrinių šunų) populiaciją šalyje, nes jų kailiai tapo visiškai nevertingi ir išėjo iš mados. Bet medžiotojams nereguliuojant šių žvėrių populiacijos, tarp jų pradėjo plisti niežai ir pasiutligė, kurios prevencijai kasmet valstybė skiria reikšmingas lėšas. O gal uždarius KŽV, lapių kailių kailinukai, kepuraitės ir apykaklės vėl grįžtų madon, gamtoje sumažėjus kailiniuotų plėšrūnų, pagausėtų kiškių, kurapkų ir kitų paukščių?

Lietuvos medžiotojų sąjungos „Gamta“ prezidentas Raimondas RIBAČIAUSKAS:

„Manau, uždaryti kailinių žvėrelių fermas nėra toks jau protingas sprendimas vien dėl to, kad mes tikriausiai pagerinsime sąlygas kitų šalių verslui. Kailių rinka išliks ir ji turės būti užpildyta, todėl savų verslininkų vertimas nutraukti veiklą, net ir mokant didžiules kompensacijas, nėra teisingas. Juolab kad tuos pinigus galima būtų panaudoti ir kitur, galbūt gynybai, dronų pirkimui ar dar kur nors. Nuolat kalbama, kad biudžete trūksta pinigų, tad manau, kad milijonų eurų panaudojimas kitur būtų teisingesnis sprendimas. Be to, pasaulinėje rinkoje yra šių žvėrelių kailių paklausa, todėl, jei šis verslas bus uždraustas mūsų šalyje, tai padaugės kailinių žvėrelių fermų kitose šalyse, nes jų paklausa rinkoje turi būti patenkinta.

Aišku, galima analizuoti ir iš medžiotojo pozicijų – gal iš tikrųjų išnaikinus audinių ir kitų gyvulėlių fermas, padidės lapių ir usūrinių šunų kailių paklausa. Bet aš tuo netikiu, nes pastariesiems yra specifinė rinka, kurioje paklausa šiuo metu yra nulinė – jų kailiukų niekam nereikia. Todėl medžiotojai labai nenoriai reguliuoja šių žvėrių skaičių, valstybė švaisto pinigus, kovodama prieš jų platinamą pasiutligę ir kitas ligas.“

Sūduvos medžiotojų sąjungos pirmininkas Ramūnas MAŽĖTIS:

„Manau, kad, prieš panaikinant kailinių žvėrelių fermas, pirmiausia turi būti labai gerai įvertinta, kokias pasekmes tai padarys Lietuvos biudžetui. Fermų šalyje yra palyginti nemažai, dirba tam tikras skaičius žmonių, ir toks KŽV uždraudimas gali tapti našta valstybei – tą reikia įvertinti ir gerai pasverti. Be to, gal kartais tokios gamtosauginės iniciatyvos ir būtų gerai, bet jos turėtų būti taikomos ne lokaliai, bet pasauliniu mastu. Kas iš to, kad Lenkijoje uždraudė, jog ir pas mus to paties siekiama, kai taip sumažinamos valstybės pajamos. Verslas neišnyks, jis atsiras trečiosiose pasaulio šalyse. Taip skriausdami savo žmones, nepadėsime nei gamtai, nei ekologijai. Ne taip turėtų būti sprendžiamos tokios problemos.

Gal daugiau lapių ir usūrinių šunų medžiotojai pradės medžioti ir taip sumažins jų populiaciją bei ligų plitimą? Gal ir būtų tokia tikimybė, bet manau, kad tai ne visai tiesiogiai susiję su kailinių fermų uždarymu, daugiau su kailių paklausa, ypač medžiojamųjų žvėrių, t. y. mados tendencijomis, kurias Europoje diktuoja Paryžius ir Milanas. Bendraujant su kai kuriais kailininkyste ir jos mada užsiimančiais žmonėmis, teko girdėti, kad šiuo metu mūsų žemyne, kaip ir visame pasaulyje, nėra labai populiarūs iš kailio pasiūti drabužiai. Bet kai viskas pasaulyje sukasi ratu ir banguoja, vėl gali ateiti mada, kai bus populiarūs kailiai. Tad po metų ar dvejų vėl gali išaugti jų paklausa. Tai turėtų įtakos intensyvesnei kailinių žvėrelių medžioklei bei jų kailių kainai.“

Seimo KRK narys prof. Viktoras PRANCKIETIS:

„KŽV kasmet į valstybės biudžetą sumoka daugiau nei po 20 mln. Eur mokesčių. Tai reikšmingas skaičius, ypač dabar, kai kalbama, kad kultūros darbuotojams trūksta 56 mln. Eur. Kadangi KŽV dabar yra kreipęsis į teismą, kuris paskyrė atlikti išlaidų ekspertizę, tai turbūt bus nustatyta ne mažesnė suma, nei buvo suskaičiuota Žemės ūkio ministerijos užsakymu. Ji buvo suskaičiavusi 56 mln. Eur – tiek, kiek trūksta kultūros darbuotojams. Be to, dar papildomai valstybė visų mokesčių mokėtojų pinigais turės kompensuoti šio verslo nuostolius. Valdantieji turbūt turės grįžti prie šios diskusijos, nes biudžete po teismo sprendimo ar to įvertinimo tiesiog staiga atsirastų skylė. Valstybė negalės nepripažinti teismo sprendimo ir tada kompensacija bus nebe milijonas, o daug milijonų eurų.

Lapių kailių verslas baigėsi tada, kai dingo paklausa. O ji buvo ne tik vietinė – buvo labai madinga nešioti lapių apykakles su uodegomis. Bet dabar užsidariusi net ir Rusijos rinka – ir ten lapių bei mangutų kailinių paklausos nebėra. Anksčiau nebuvo problemų dėl lapių kailių kokybės, nes jos nesirgo, ir jų uodegos, ir kailiai būdavo gražūs. Dabar reikia lapes net vakcinuoti, kad pačios nesirgtų ir neplatintų ligų.

Dabar vėl yra aptariama iniciatyva nukelti KŽV naikinimo datą. Manau, būtų teisinga, nes jeigu atsiras biudžete dar tokių papildomų ir nenumatytų išlaidų, tai biudžetas „subraškės“ ir nežinau, ką tada darys valdantieji.“

UAB „Kailių mitas“ (Šiauliai), gaminančios dirbinius iš medžiojamųjų žvėrių, direktorius Saulius KMITAS:

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. lapkričio 18 d. numeryje!

 

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

 

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

Dalintis
2025/12/06

Biometanas: proveržio nėra ir jo nematyti

Lietuvoje pagaminama vis daugiau biometano dujų, kurios laikomos viena pažangiausių atsinaujinančios energijos rūšių, tačiau tik nedaug jų sunaudojama vietoje, didžioji dalis eksportuojama į Vakarų Europą. Žaliąsias dujas siūloma naudoti tr...
2025/12/06

Restauruoti Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės dokumentai

Po metus trukusių, itin sudėtingų restauravimo darbų, pavyko atkurti dalį Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės dokumentų. Beveik 76 metus po žeme išbuvę Lietuvos partizanų dokumentai 2024 m. buvo rasti Telšių rajone, Kur...
2025/12/06

Ką reikia žinoti, norint prekiauti namuose pagamintu maistu?

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) primena, kad kiekvienas, gaminantis maistą pardavimui, net jei jis ruošiamas mažais kiekiais ir namų virtuvėje, turi laikytis higienos normų ir kitų teisės aktų reikalavimų ir įregistruoti &...
2025/12/06

Tiek benzino, tiek ir dyzelino kainos sumažėjo pirmą kartą nuo spalio pradžios

Lietuvoje per savaitę vidutinė benzino kaina sumažėjo 0,7 proc., o dyzelinas pigo 0,4 procento. Anksčiau mūsų šalyje abiejų rūšių degalai – ir dyzelinas, ir benzinas – vienu metu pigo prieš du mėnesius, spalio pirm...
2025/12/06

Smegduobės nėra duobės – tai atviras kanalas į požeminį vandenį

„2025 m. rudenį Lietuvos geologijos tarnyba, vykdydama Valstybinės aplinkos monitoringo programos numatytą karstinio regiono stebėseną, rado tris naujas ir vieną jauną (susiformavo maždaug prieš 10 metų) smegduobę. Šis skaičius...
2025/12/06

Pirmą kartą Lietuvoje pritaikytas naujas prostatos vėžio gydymo metodas

Kauno klinikų radiologai – branduolinės medicinos specialistai – pirmą kartą Lietuvoje pacientui, sergančiam prostatos vėžiu, atliko naujos kartos radioligandų terapiją. Tai svarbus žingsnis diegiant modernias ir pasaulyje plačiai taik...
2025/12/06

Maistas brangsta, nors ūkininkų pajamos nekyla

Tik keturi iš 100 eurų, kuriuos vartotojai išleidžia maistui, iš tikrųjų pasiekia vietos šeimos ūkius. Tai rodo neseniai Austrijos ekonominių tyrimų instituto (WIFO) atliktas tyrimas apie maisto kainų pokyčius ir vertės...
2025/12/06

Lietuviai laiškų siunčia vis mažiau

Tradiciškai siunčiamų laiškų apimtys Lietuvoje nuosekliai mažėja, o smulkius siuntinius gyventojai vis dažniau patiki paštomatams. Dėl to šių paslaugų teikimas Lietuvos paštui tampa vis nuostolingesne veikla. Tai...