Ar ketvirčiuota ministerija pajėgs nustatyti Lietuvos žemės ūkio politiką?

2016 m. į Vyriausybės programą buvo įrašytas siekis Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijas perkelti į Kauną, o kai kurias kitas sujungti. Kraustytis pradėjo tik Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). Bet dabar jau kalbama, kad žemės ūkio ministras ir svarbiausi ministerijos skyriai liks Vilniuje, Kaune dirbs „veidrodinė“ ministerija, o keli ŽŪM padaliniai bus išsklaidyti Alytuje, Panevėžyje ir Šiauliuose.

Ar sėkmingai dirbs į dvi ar net penkias dalis suskirstyta institucija, kurią iš pradžių buvo galvojama tik perkelti iš vieno miesto į kitą? Ar nekils valdymo chaoso tokioje ketvirčiuotoje įstaigoje?

Guoda BUROKIENĖ, Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkė: „Kiekviena reforma, verčianti išsijudinti, keisti seniai susiklosčiusią dienotvarkę, sėsti prie naujo stalo kitoje darbo vietoje, apstatytoje neįprastais baldais, gali sukelti ne tik malonius jausmus, bet ir suerzinti. Tačiau apie įvairias Žemės ūkio ministerijos ir jos padalinių geografines vietas kalbama ne vienus ar dvejus metus.

Aišku, Lietuva neturi patirties, kaip tokią didelę valstybės įstaigą, kurios dešimtmečiais nesikeitusį adresą atmintinai žino visi šalies žemdirbiai, sklandžiai perkelti kitur, surasti ir sutvarkyti naujas patalpas, kad ministerija būtų ne vien iškaba, pasirūpinti darbuotojų kelionėmis ar padėti jiems apsigyventi arčiau darbo vietos.

Bet Estijos valstybės tarnautojai su sostinėje sėdinčiais savo viršininkais jau seniai iš mažesnių, atokesnių šalies miestų bendrauja šiuolaikinėmis ryšių priemonėmis. Pastaraisiais metais Estijos vyriausybė apie tūkstantį valstybės įmonių, viešųjų įstaigų ir biudžetinių organizacijų darbuotojų iškėlė į regionus, daugiausia į sunkiai ekonomiškai besiverčiančias savivaldybes. Estijos Švietimo ir mokslo ministerija perkelta į Tartu. Geologijos tarnyba kol kas primena dabartinę mūsų Žemės ūkio ministeriją – „veidrodinis“ biuras yra Rakverėje, o archyvai, laboratorijos vis dar liko Taline. Estų valdininkų apklausa atskleidė, kad tik apie 20 proc. jų norėtų sugrįžti į Taliną.

Lietuvos regionams bus labai naudinga, jeigu ten įsikurs ŽŪM padaliniai. Padidės provincijos svarba, galia. Juk iki šiol geriausiai apmokamos darbo vietos sutelktos Vilniuje. Sostinės valdininkai gauna didžiausius atlyginimus.

Pusė ŽŪM perkelta, projektas įsivažiavęs tiek, kad, nepadarius žalos valstybei, jo sustabdyti negalima. Girdėjau, du jauni žmonės net iš emigracijos grįžo, kad galėtų įsidarbinti Kauno „veidrodinėje“ ministerijoje.“

Vytautas BUIVYDAS, Žemės ūkio rūmų pirmininko pavaduotojas: „Šiaip jau pasaulyje įprasčiau centralizuoti įstaigų veiklą. Valstybės tarnautojų kabinetai yra tame pačiame pastate, laikraščių, interneto portalų redakcijų žurnalistai dažniausiai net ir vienoje erdvioje salėje sėdi.

Lietuvoje viskas daroma iš kito galo. Mes, žemdirbių savivalda, dar negirdėjome pagrįstų argumentų, kodėl ministeriją reikia išmėtyti po visą Lietuvą, nors ministras Andrius Palionis nurodė sudaryti net dvi darbo grupes ŽŪM perkėlimo į Kauną prasmei ir naudai įvertinti. Posėdžiavo (ir dar tebesusirenka) labai išmintingi žmonės: ŽŪM Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriaus vedėjas, ministerijos specialistai, ŽŪM darbuotojų profesinės sąjungos valdybos nariai, Viešųjų pirkimų tarnybos ir Turto banko atstovai.

Gal pagaliau išgirsime aiškią ministerijos ir Vyriausybės nuostatą, ne vien premjero Sauliaus Skvernelio ir vieno žemės ūkio viceministro priešingas nuomones, sukėlusias tiek aistrų, kad paskui ministrui teko teisinti savo pavaduotoją.

Žinoma, šiais laikais ministrui iš Vilniaus nesunku būtų elektroniniu paštu nusiųsti įsakymus ŽŪM specialistams į Alytų ar Šiaulius ir tokiu pat būdu gauti darbuotojų ataskaitas.

Bet žemdirbių organizacijos nebegalės efektyviai atstovauti savo nariams, kai ministerija išsibarstys, o ŽŪM klerkų biurokratiniai įpročiai liks tokie patys. Ūkininkai įpratę reikalus tvarkyti sostinėje. Po pertvarkos gali atsitikti ir taip, kad žemdirbys, atvykęs į Vilnių, išgirs piktą paskutinių Gedimino prospekte dar tebedirbančių ŽŪM patarėjų ir mentorių priekaištą: „Ko trukdai? Ne ten pataikei! Turi važiuoti į Panevėžį.“

Ir anksčiau, kai valdininkai mus siuntinėdavo tik iš vieno kabineto į kitą, stiprus pyktis apimdavo. Dabar tai jau būtų kažkokia karikatūra, o ne socialinė partnerystė.“

Zigmas MEDINGIS, Žemės ūkio ministerijos darbuotojų profesinės sąjungos valdybos narys: „Dažnai girdime kartojamą tą patį visiškai klaidingą teiginį, esą Vyriausybė įsipareigojo perkelti ministeriją. Netiesa. Vyriausybės programoje tik įrašyta, kad ministrų kabinetas „nagrinės galimybes“ įkurdinti ministeriją Kaune.

Iš tiesų jokios analizės neatlikta. Didelio skirtumo nėra – visą ministeriją permesti į Kauną ar išdraskyti ir po gabalėlį atiduoti kai kuriems mažesniems miestams. Kauno korpusui sunkiai sekasi, vilniečiams tenka papildomai dirbti. Mes Vilniuje nelabai suprantame tos kaunietiškos „veidrodinės“ ministerijos paskirties. Greičiausiai ji buvo įkurta apdumti visuomenei akis. Žiūrėkite, Kaune jau 20 žmonių dirba, viskas baigta, nesipriešinkite.

Iš pradžių ministerijos perkėlimo sumanytojai tikino, kad siekia taupyti valstybės lėšas, po to į diskusijų paviršių išniro nuomonė, kad ministerija Kaune su padaliniais, esančiais dar toliau nuo Vilniaus, labai pasitarnaus regionų plėtrai. Ir vienas, ir kitas argumentas laužti iš piršto. Visų pirma, gėda Kauną vadinti regionu. Tai antrasis, labai išsivystęs Lietuvos didmiestis, kai kuriais atvejais netgi lenkiantis Vilnių. Patalpų kvadratinio metro nuoma Kaune kainuoja 5–6 kartus brangiau, negu dabar valstybė išleidžia pinigų ministerijai išlaikyti Vilniuje. Tikrai nuostabus ekonominis perkėlimo efektas!

Net ir po reformos Vilnius bus ta ašis, apie kurią turės suktis ministerijos veikla. Bet vadybiniu požiūriu ji bus paralyžiuota, o produktyvus ministerijos personalo darbas – sunkiai įsivaizduojamas. Patyrusių žemės ūkio specialistų likimai bus sudarkyti, valstybė skaičiuos nuostolius, o už tai iš savo kišenių mokėsite jūs, Lietuvos piliečiai.“

Prof. dr. Vigilijus JUKNA, buvęs žemės ūkio ministras: „Perkelti kitur vieną ministeriją prisidengiant regionų plėtros šūkiais – nelogiška. Ir jokios ekonominės naudos. Ar paskaičiuota, kiek kainuos vien darbuotojų kelionės? Jeigu tas laikas bus įskaičiuotas į darbo valandas, kaip žadama, tai kiek laiko liks tikrai veiklai? Jei jau taip stengiamasi gelbėti regionus, reikėjo visas 14 ministerijų iškelti. Į Varėną, Kupiškį, Balbieriškį, Dzūkiją, Suvalkiją, Vilniją. O Vyriausybės kanceliariją – į kokį atokesnį rajoną. Zarasus, Skuodą.

Deja, regionų gelbėtojams ryžto ir užsispyrimo užteko tik desperatiškam norui vieną ministeriją perkelti į Kauną. Tarsi tai pakeistų, sutvarkytų, įveiktų viską: ir sužlugusią melioraciją, ir žemas pieno supirkimo kainas, ir afrikinį kiaulių marą, suvienodintų tiesiogines išmokas žemdirbiams visoje Europos Sąjungoje (ES). Dažniausiai ministerijos interesantai ieško Nacionalinės mokėjimo agentūros arba Nacionalinės žemės tarnybos pagalbos, o šios įstaigos turi savo skyrius visoje Lietuvoje.

Abejotinas, niekuo nepagrįstas politinis sprendimas. O gal partinis susitarimas, paslauga už paramą per rinkimus? Beveik trejus metus trunkančio chaotiško ministerijos valdymo, nuolatinių nepaaiškinamų pertvarkų sukeltos įtampos neatlaikė ir iš ŽŪM išėjo daug gerų specialistų, sugebėjusių nepasiklysti painiuose Briuselio koridoriuose. Dauguma išėjusiųjų sėkmingai dirba kitose ministerijose.

Visa regionų plėtros kampanija vyksta tik dėl ŽŪM. Dar keistesnis sumanymas visiškai išpreparuoti ministeriją, palikti kelis skyrius Vilniuje, Kaune, įkurti „kabinetus“ Alytuje, Panevėžyje ir Šiauliuose.

Ar tokie atitolę vienas nuo kito ministerijos padaliniai pajėgs nustatyti ir įgyvendinti valstybės žemės ūkio, kaimo plėtros ir maisto pramonės politiką, kaip nurodo ŽŪM nuostatai?

Jei pasisektų perkelti ministeriją, atsirastų nuolat keliaujanti, nekontroliuojama, neoperatyvi, atitrūkusi nuo kitų valdžios institucijų (Prezidentūros, Seimo, Vyriausybės) žemės ūkio valdymo struktūra.

Vis dėlto tikiu, kad sveikas protas nugalės. Nors ir stipriai nukraujavusi, ministerija liks Vilniuje. Bet šios sumaišties pasekmes Lietuva jaus dar ilgai. Pirmiausia ūkininkai, gaudami mažesnę europinę paramą reformos užvaikytiems Lietuvos pareigūnams nesugebėjus išsiderėti geresnių sąlygų mūsų žemdirbiams ES 2021 – 2027 metų finansiniu laikotarpiu.“

Parengė ŪP korespondentas Arnoldas ALEKSANDRAVIČIUS