Ashburn +8,4 °C Dangus giedras
Antradienis, 27 Vas 2024
Ashburn +8,4 °C Dangus giedras
Antradienis, 27 Vas 2024

Ar kursime vietos maisto sistemas?

2023/01/24


VDU ŽŪA langas. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) mokslininkų tribūnos diskusijas apie žemės ūkio politiką tęsianti prof. dr. Vilma ATKOČIŪNIENĖ kviečia pasvarstyti apie trumpąsias maisto tiekimo grandines (TMTG) – kodėl jos yra trūkinėjančios?

TMTG jau keletą metų Lietuvoje populiarinamos, skatinamos politinėmis ir finansinėmis priemonėmis. Tačiau vietoje pagaminamų ir suvartojamų produktų dalis vis dar yra per maža, nesudaro atsvaros įvežtinės produkcijos pardavėjams. Vietinių maisto produktų gamintojų ir vartotojų santykiai yra epizodiniai ir trūkinėjantys.

Kaimiškieji Lietuvos regionai turi gausius išteklius vystyti TMTG, tačiau viešojo sektoriaus institucijos vis dar stokoja holistinio požiūrio į regiono (vietos) ekonomikos vystymąsi ir strateginio mąstymo, organizacinių valdymo kompetencijų, savivaldybės neturi maitinimo ir maisto strategijos.

TMTG nėra tik mada – net kai ekonomikos krizė susilpnina namų ūkių perkamąją galią, o vartotojo dėmesys vis labiau krypsta į maisto saugą. Viena vertus, TMTG gali palaikyti vietos maisto vartojimą, taip pat reaguoti į augančią natūralių, sveikatai palankesnių, aukštos kokybės maisto produktų paklausą. Kita vertus, tai leidžia ūkininkui, paprastai dalyvaujančiam tik žaliavų gamyboje (pirmoje žemės ūkio ir maisto grandinės grandyje), sugrąžinti aktyvų vaidmenį maisto „sistemoje“ – gaunant tinkamą kainą už savo pagamintus produktus ir garantuojant produktų pasiūlą.

Suasmenintos tiekimo grandinės yra alternatyva tarptautinėms tiekimo grandinėms, platinančioms standartinius, „visiems tinkančius“ maisto produktus. TMTG pagrindinis organizatorius dažniausiai yra ūkininkas,  kuris pasirenka tokią ūkio vystymo strategiją. Grandinės tvarumą lemia daug veiksnių: žinios ir gebėjimas parinkti tinkamiausias dirvos dirbimo technologijas bei augalų veisles (taip pat auginimo, derliaus nuėmimo ir perdirbimo technologijas), tuo pat metu, atsižvelgiant į vartotojų poreikius, formuoti produktų asortimentą, organizuoti paskirstymą, rinkodaros priemones ir pardavimus.

Kultūrinis tapatumas ir atstumas yra ne vieninteliai aspektai, kurie skiria vietinį ir įprastą maistą. Vietinis maistas turi būti tvarus – aplinkosauginiu, ekonominiu ir socialiniu (visuomeniniu) požiūriais. Pradedant nuo aplinkos, vietinis maistas pagrįstas ekologiško maisto, beatliekės gamybos ideologija. Vietinis maistas turėtų būti: šviežias, tradiciškai paruoštas, sezoninis, vartojamas vietinėse maisto sistemose – tai reiškia amatininkystės metodų, trumpų tiekimo grandinių ir ekologiškų gamybos sistemų taikymą.

Didžiosios dalies TMTG vystymasis yra lokalizuotas. Ką tai reiškia? Viena vertus, maistas suvartojamas kuo arčiau gamybos vietos. Kita vertus, ūkininkai ir maisto produktų vartotojai (dažnai vadinami „valgytojais“) glaudžiai bendradarbiauja, vartotojai remia žemės ūkio produktų gamybą. Dar prieš auginimo sezoną vartotojai – namų ūkiai, viešojo maitinimo paslaugas teikiantys verslininkai ir organizuojantis viešasis sektorius (savivaldybės administracija) – formuoja vietos produktų užsakymus ūkininkams. O ūkininkai, atsižvelgdami į vartotojų poreikius, gamina ir tiekia tokius maisto produktus, kokių reikia vietos rinkai.

Atsiranda galimybė subalansuoti maisto produktų paklausą ir pasiūlą, pasiekti tvaresnį vartojimą ir didesnį visuomenės saugumą. Dažniausiai taikomas modelis, kuris įvardijamas kaip bendruomenės remiamas žemės ūkis. Japonijoje jis buvo taikomas nuo 1965 m., JAV – nuo 1985 m. Tačiau gali būti kuriamos ir maisto bendrystės erdvės, kai vietos maisto sistema organizuojama laikantis tinklaveikos, partnerystės ir kitų principų.

Vietos maisto sistema yra socialinė infrastruktūra TMTG vystytis. Šioje infrastruktūroje svarbios ne tik vietos produktų parduotuvės, ūkininkų turgūs, pakelės prekyba ir pardavimai iš ūkių ir kt. objektai. Ne mažiau reikšmingas vietos produktų populiarinimas, reklama, individualūs, verslo ir viešieji pirkimai. Taip pat labai svarbios ir taisyklės, galinčios užtikrinti tvarų bioišteklių naudojimą gaminant ir parduodant vietos produktus, tvarkant atliekas.

Kuo silpnesnis arba mažiau išplėtotas visas šis kompleksas, tuo didesni iššūkiai ir reikia įveikti daugiau kliūčių TMTG vystytojams, o prieinamumas prie sveikatai palankesnių produktų ir mažesnė aplinkos tarša lieka tik deklaratyvi nuostata.

Moksliniai tyrimai rodo, kad galima išskirti net 8 vietos maisto sistemos organizavimu suinteresuotas dalyvių grupes: savivaldybės administracija; vartotojai – vietos gyventojai (namų ūkiai); gamintojai – vietos ūkininkai, perdirbėjai; vietos veiklos grupė; viešąjį maitinimą organizuojančios įmonės ir organizacijos; turgavietės; vietos bendruomenės ir kitos nevyriausybinės organizacijos; visuomenės sveikatos biurai ir kt. Labiausiai motyvuoti dalyvauti vietos maisto sistemoje yra vartotojai ir gamintojai, nes juos ši problema veikia  tiesiogiai. Tačiau stipriausius organizavimo gebėjimus turi vietos veiklos grupės ir rajono savivaldybės administracijos.

Apibendrinant reikia pažymėti, kad TMTG yra pagrindas vietos maisto sistemai kurti, o vietos maisto sistema yra sąlyga TMTG vystymuisi. Skirtumas tik tas, kad vietos maisto sistemos organizavimas yra paremtas vieša maitinimo ir maisto strategija, kuri priklauso nuo daugelio aplinkybių: viešojo, privataus ir pilietinio sektoriaus partnerystės, vietovės vystymosi tikslų, suinteresuotųjų žinių ir kompetencijos, teisinės ir politinės aplinkos palankumo.

Ekonominiai reiškiniai visada yra tarpusavyje susiję, jiems valdyti labai trūksta aktyvaus suinteresuotųjų požiūrio. Lietuva kitų Europos šalių pavyzdžiu dar tik „matuojasi“ vietos maisto sistemos idėją. Apie ją dar tik užsimenama strateginiuose dokumentuose, plačios diskusijos nevyksta.

 

Prof. dr. Vilma ATKOČIŪNIENĖ, VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto Verslo ir kaimo plėtros vadybos katedra

 

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.
 

Dalintis
2024/02/27

Traktorių manifestacijos prablaivė politikus: EK žemės ūkyje siūlo permainas

Vakar, pirmadienį, vykusiam Europos Sąjungos (ES) Žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos svarstymui Europos Komisija (EK) pateikė visą pluoštą siūlymų, kaip nuraminti piktus žemės ūkio sektoriaus protestus – pasiūlė sušvelninti ka...
2024/02/27

Žiemą žydėjusios svogūninės gėlės pražys ir kitais metais: kaip tai padaryti?

Žiemą aplink mus žiedų negausu, todėl smagu anksčiau laiko pražydinti tulpių, hiacintų ar narcizų. Bet jiems nužydėjus, gaila išmesti dar gyvybingus svogūnėlius. Pasilikime juos ir, jeigu viską teisingai padarysime, žiemą jie vėl padovanos ...
2024/02/27

Ar smulkiesiems Europos pieno gamintojams pavyks įveikti besitęsiančią pieno krizę?

Didžiausia pasaulyje pieno gamintoja yra Europos Sąjunga (ES). Tik ar pavyks išlaikyti lyderės pozicijas? Naujausioje USDA Pasaulio rinkų ir prekybos ataskaitoje nedviprasmiškai teigiama, kad 2024 m. ES perspektyvos prastos – p...
2024/02/27

Išsaugota vertinga pelkė

Sunaikinimo vos išvengusi Juodymų pelkė nuo 2023 m. tapo 371,9 ha ploto valstybės saugomu telmologiniu draustiniu, o daliai pelkės suteiktas „Natura 2000“ saugomų teritorijų tinklo buveinių apsaugai svarbios teritorijos (BAST) s...
2024/02/26

Žemės ūkio ministrai sutarė dėl atsako į krizinę padėtį žemės ūkyje

Atsižvelgdami į tebesitęsiančius ūkininkų protestus ir remdamiesi pirmininkaujančios Belgijos informacija bei Europos Komisijos parengtu neoficialiu dokumentu dėl reikalavimų supaprastinimo, Europos žemės ūkio ministrai vasario 26 d. Taryboje...
2024/02/26

Ūkio vystymo strategijų daug. Kur link sukti?

(VDU ŽŪA langas) Žemės ūkis yra sudėtingesnis nei daugelis kitų verslų, su kuriais paprastai lyginamas. Tai sąlygoja betarpiškas žemės ūkio sąryšis su gamta. Moksliniuose darbuose ir politiniuose dokumentuose bei sprendimuose pažymim...
2024/02/26

Protestuojantys Lenkijos ūkininkai tikrins, kas vežama per Lietuvos-Lenkijos sieną (papildyta ŽŪM komentaru; KRK reakcija)

Protestuojantiems Lenkijos ūkininkams ketinant nuo kovo 1 dienos savaitę blokuoti kelią Lietuvos-Lenkijos pasienyje, protesto organizatorius Karolis Pieczynskis (Karolis Piečynskis) sako, kad Lenkijos protestuotojai tikrins, kas vilkikais vežama p...
2024/02/26

V. Janulevičius: Vienintelis kelias nugalėti rusiją

Vakar Ukrainos prezidentas V. Zelenskis paskelbė, kiek ukrainiečių gyvybių nusinešė jau dvejus metus trunkantis plataus masto karas su rusija. 31 tūkstantis žmonių aukų.
2024/02/26

Pagal „off grid“ filosofiją gyvenantis dailininkas: „Vilnius dabar – mūsų kaimas“

Kai žinomas dailininkas Vygantas Vėjas nutarė mesti sostinę, dažnas stebėjosi. Kodėl buvusiam Vilniaus Užupio respublikos rezidentui, praeityje gyvenusiam Tokijuje, apkeliavusiam pusę pasaulio, reikėjo atsidurti vos ne džiunglėse prie Baltarusijos...