„Metodikoje konkretūs kelių mokesčių dydžiai nenustatyti, tačiau akivaizdu, kad įmonėms atsiras realios paskatos rinktis atsinaujinančią energiją, o ne iškastiniu kuru varomą transportą. Jei dyzeliniam autobusui nuvažiuoti iš Kauno į Vilnių už kelią reikės sumokėti 10 Eur, tai biometanu varomam – 6 Eur, o elektriniam – 2–3 Eur.
Šiuo metu Lietuvos keliais važinėja vos apie 600 biometanu varomų autobusų ir sunkvežimių, sunkiųjų elektrinių transporto priemonių yra dar mažiau. Dominuojant dyzeliniam kelių transportui, Lietuva nevykdo įsipareigojimų Europos Sąjungai (ES) žymiai sumažinti CO₂ emisijas transporte. Šiuo metu verslui nėra didelės motyvacijos žalinti savo sunkiojo transporto autoparką. Biometanu varomi vilkikai yra kiek brangesni, nei dyzeliniai, tačiau degalų kaštai yra mažesni, važiuojant biometanu varomu vilkiku. Viską susumavus, dyzelinio ar biometaninio sunkvežimio bendros sąnaudos tampa apylygės ir verslui nėra didelio stimulo rinktis žalesnę alternatyvą.
Jei bus patvirtinta SM pasiūlyta metodika, svarstyklės pakryps biometano naudai ir realu tikėtis, kad krovinių ir keleivių pervežimo kompanijos didins biometanu varomų transporto priemonių įsigijimus. Didėjant autoparkui, plėsis ir infrastruktūra – daugės biometano užpylimo stotelių.
Biometanas yra vietinis energijos šaltinis, gaminamas iš žemės ūkio ir maisto pramonės atliekų, todėl jo skatinimas prisideda prie vidaus ekonomikos skatinimo, Lietuvos energetinės nepriklausomybės ir saugumo bei žiedinės ekonomikos vystymosi. Lietuvoje biometano gamybos pajėgumai yra skatinami valstybės ir jie sparčiai plečiasi. „Amber Grid“ prognozėmis, 2030 m. biometano gamyba Lietuvoje sieks 1,4 TWh – tai 11 kartų daugiau nei 2024 m.
Tačiau didėjant biometano gamybos apimtims, jo naudojimas vietos rinkoje stringa, ir gamintojai priversti ieškoti pirkėjų užsienio rinkose. Didžiausias biometano vartojimo potencialas slypi transporte – prognozuojama, kad 2030 m. biometano suvartojimas galėtų siekti 1 TWh. Tam reikėtų, kad iki to laiko Lietuvoje biometanu varomų transporto priemonių skaičius išaugtų penkiagubai – nuo 600 iki 3 200.
Nauja kelių rinkliava sumažins ir elektrinių vilkikų bei autobusų naudojimo savikainą, tačiau ji vis dar bus didesnė nei įprastų dyzelinių transporto priemonių. Norint, kad elektrinis sunkusis transportas taptų konkurencingas, reikės ne tik mažesnės rinkliavos, bet ir papildomų valstybės paramos instrumentų.“
„Šiuo metu investicijos tikriausiai dar neatsipirktų, kadangi matome, jog tie planai, kuriuos dėliojo ES politikai, nėra įgyvendinami tokiu tempu, kaip buvo prognozuota. Aišku, pagrindinė priežastis yra ta, kad reikia ir pačių transporto priemonių, ir atitinkamos infrastruktūros. Norint naudoti biodujas, turi būti pakankamai tankus tinklas, kad galėtume jų prisipildyti ir atokesnėse vietovėse. Kalbant apie elektrines transporto priemones, reikia pripažinti, kad jų kaina ir galimybės neatspindi to poreikio, koks taikomas transporto priemonėms. Be abejo, elektromobiliai tarnauja tik labai konkretiems atstumams įveikti, todėl kol kas jos nėra universalios transporto priemonės. Ar gali atsitikti taip, kaip planuojama, kad iki 2027 m. situacija pagerės ir daugumos transporto priemonių savininkai galės džiaugtis mažesniu kelių mokesčiu, manau, mažai tikėtina.
Vargu ar prasminga prieštarauti. Jie taip nutarė, kad bus pigiau, todėl tie, kurie ryšis investuoti, galės pasinaudoti tomis lengvatomis. akivaizdu, kad tokių kol kas bus nedaug. Ar ateityje daugės, labai priklausys nuo to, kiek bus tobulesnės transporto priemonės ir kokia bus pati infrastruktūra. Kadangi dauguma nesinaudos lengvatomis, tikriausiai daugelis naują projektą vertina kaip tiesiog didesnių mokesčių projektą. Jame saldainiai padėti labai aukštai ir yra sunkiai pasiekiami.“
„Be jokios abejonės, pirmiausia reikia skaičiuoti, koks yra kainų skirtumas. Pvz., biometanu varomi sunkvežimiai tik šiek tiek brangesni, bet pačios dujos yra pigesnės. Vertinant planus, kad Lietuvoje atsiras vis daugiau biometano gamybos jėgainių, daugiašakiams ir stambesniems ūkiams, kurie gali pasistatyti savo biodujų jėgainę, kelių mokesčio mažinimas jau yra labai gera naujiena. Bet noriu sugrįžti prie ankstesnių savo siūlymų – ir mažesni ūkiai galėtų kooperuotis bei statyti tokias jėgaines arba jungtis prie didesnių, kurie stato biometano gamybos jėgaines. Vakarų šalių patirtis atskleidė daug gerų pavyzdžių – ūkininkų kooperatyvai pasistato savo biodujų jėgaines, tuomet nuveža ten mėšlą, iš jo išimamas biometanas, o digistatu patręšia laukus. Taip gaunama labai gera trąša, bei į atmosferą neišmetamas biometanas, o ūkis tampa draugiškas klimatui, nes mažėja CO₂ emisijos. O kur dar gaunamos visos mokestinės lengvatos, naudojant tokius degalus savoms reikmėms. Manau, kad tokia politika yra teisinga. Ar tai bus patrauklu ateityje? Manau, kad taip, nes jau ir dabar žemės ūkio kooperatyvas „Pienas LT“ turi nusipirkę pienvežių, varomų biometano dujomis.
Biometano gamybos ir jo pritaikymo technologija nėra labai ypatinga, ji egzistuoja jau daug metų, svarbiausia – jos populiarumas. Štai akcinė bendrovė „Lytagra“ jau turi traktorių, varomų biometanu. Dabar tokių traktorių pasirodo jau ir galingesnių, anksčiau buvo apribojimų dėl galios, o dabar to nėra. Žvelgiant į ateitį, didėjant akcizui, kuris neišvengiamai kels dyzelino kainą, biometanas tampa labai patraukliais degalais. Biometanui taikomas akcizas bus mažas arba jo išvis nebus, taikomos nuolaidos kelių mokesčiams kaip tik skatins, kad tokių transporto priemonių būtų naudojama kuo daugiau.
Apie elektrinius krovininius automobilius ir traktorius negaliu pasakyti nieko naujo, nes negirdėjau apie tuos, kurie naudotų tokias jau egzistuojančias technologijas. Teko skaityti, kad „Tesla“ lyg kažką sukūrė, bet ar tai bus patrauklu, nežinau. Aišku tik tiek, kad šiandien labai daug pažangių ūkių jau svarsto apie natūralų atsinaujinimo ciklą ir, galvodami apie naujos technikos pirkimą, įvertina, kad biometanu varomų krovininių automobilių kainos nėra tokios jau didelės – jie gal tik 7–8 proc. brangesni už dyzelinius sunkvežimius. Ilguoju laikotarpiu pagal nuvažiuotus kilometrus investicijos į biometaninius automobilius atsipirktų su kaupu.
Mokestinės lengvatos yra labai logiškos per pozityvą, o ne per bizūną. Šiuo atveju ūkininkams duodamas ne saldainis, o morka, leidžianti priimti teisingus, gamtai draugiškus sprendimus. Tokiu būdu bus tausojama ir gamta, ir taupomi ūkininkų pinigai. Žiūrėdamas į ateitį, galiu teigti, kad visas skystas gyvulių mėšlas turėtų pereiti per biodujų ciklą ir tokiu būdu mes išgautume natūralų biometaną. Ir dar kartą pakartosiu – tai, kas lieka, yra susifermentavusi, veikli, iš karto puikiausia trąša dirvai, kurioje – visa Mendelejevo lentelė, bent jau su tokiais elementais, kurių reikia dirvožemiui. Taip atstatomas ir humuso sluoksnis, ir dirva papildoma mikroelementais, bakterijomis bei kitomis reikalingomis medžiagomis.“
VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. lapkričio 4 d. numeryje!
Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją
arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,
arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.
Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt
bei Perlo terminaluose.
Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.