Triumfavo medžiotojų garbė, tradicijos ir bendrystė

Apie garbę

Šis renginys dar kartą parodė, kad medžiotojų bendruomenės stiprybė slypi ne tik jos gausume, bet ir gebėjime susitelkti, dalytis, padėti vieni kitiems bei atverti savo širdis visuomenei. O svarbiausia – priminė, kad medžiotojo garbė matuojama ne sumedžiotais trofėjais, bet pagarba gamtai, atsakomybe ir gerais darbais.

Atidarydamas šventę, LMŽD pirmininkas Virginijus Kantauskas kalbėjo: „Penkeri metai. Tai nemažas darbo laikotarpis. O po tų penkerių metų jau prasidės ir šeštieji. Iš esmės negaliu nepadėkoti jums visiems, kurie, kai reikėjo balsuoti už mane mūsų visuotiniame medžiotojų suvažiavime, atidavėte savo balsus. Esu jums nuoširdžiai dėkingas už parodytą pasitikėjimą. Žinote, dėkingumas – labai geras jausmas. Bet yra ir kitas dalykas – kai užsikrauni tam tikrą naštą ant savo pečių, prisiimi atsakomybę. Žvelgdamas į šį mūsų renginį, į tokį gausų susirinkusiųjų būrį, matydamas, kiek daug kas pasikeitė per tuos penkerius metus, jaučiu didelį paskatinimą toliau tęsti pradėtus darbus, žengti žingsnis po žingsnio ir keisti mūsų, medžiotojų, gyvenimą.“

Jis taip pat pasidžiaugė, kad šiandien medžiotojai jau turi naktinio matymo taikiklius, turi garso duslintuvus ir kvietė prisiminti, koks didelis ažiotažas buvo kilęs dėl šių priemonių, kiek buvo diskusijų, ginčų, įvairiausių nuomonių.

„Tačiau kartu mes visi tarsi davėme tam tikrą pažadą. Pažadėjome sau ir kitiems, kad, naudodamiesi šiomis priemonėmis, medžiosime garbingai, nenusižengsime medžioklės principams, gerbsime žvėrį, gerbsime save ir visą mus supančią aplinką. Žinote, mes, medžiotojai, pirmiausia turime savo garbę. Garbę, kurią privalome puoselėti ir saugoti“, – sakė LMŽD pirmininkas. Jo teigimu, per tuos penkerius metus jam teko daug skaityti, domėtis, gilintis į įvairius dalykus. Kartu su LMŽD direktoriumi Laimonu Daukša ir kitais kolegomis nagrinėjo įstatymus, medžioklės taisykles, jų taikymą.

„Ir žinote, kas man atrodo keista? – klausė V. Kantauskas. – Kai pasižiūrime į Europą, galime sakyti, kad Lietuvoje turime vienas geriausių medžioklės taisyklių. Kalbame apie naktinio matymo taikiklius ir kitas medžioklėje naudojamas priemones. Atrodytų, viskas reglamentuota, viskas aišku. Tačiau kai pradedame gilintis į įstatymus ir taisykles, kurios vienaip ar kitaip susijusios su medžiotojo garbe ir orumu, susidaro įspūdis, kad labai daug jų yra nukreipta prieš patį medžiotoją. O juk iš esmės turėtų būti kitaip. Medžiotojas yra šios valstybės pilietis, visuomenės dalis, žmogus, kuris rūpinasi gamta ir prisiima atsakomybę už jos išteklius.“

Jis pripažino, kad visus metus domėjosi, kaip šie dalykai reglamentuojami kitose valstybėse. Ir pastebėjo, kad ten pirmiausia svarbus pats žvėris, jo apskaita, populiacijos būklė, taip pat medžiotojo atsakomybė.

„Pas mus kartais susidaro įspūdis, kad medžiotojas laikomas vos ne žemiausios kultūros žmogumi. Tarsi juo iš anksto būtų nepasitikima. Štai kaimyninėse valstybėse į medžiotoją žiūrima kitaip, su juo kalbamasi, tariamasi, ieškoma bendro supratimo. Todėl man atrodo, kad kai mūsų šalyje medžiotojo garbė ir orumas ne visada tinkamai įvertinami, tai nėra nei gražu, nei teisinga. Tai paliečia kiekvieną iš mūsų. Pasimelskime šiandien už tai, kad mūsų, medžiotojų, garbės jausmas būtų pakeltas į deramą lygį, kad mūsų garbė ir orumas būtų gerbiami. Kad tie dalykai, kurie šiandien mus žeidžia, kurie kelia nepasitenkinimą ir nesusipratimus, pagaliau nueitų į praeitį“, – paakino V. Kantauskas.

Ir pridūrė norintis visiems palinkėti labai gero pabuvimo gamtoje, kad kiekvienas išėjimas į mišką, kiekviena medžioklė suteiktų kuo daugiau gražių įspūdžių. Pasak jo, iš esmės mūsų gyvenime yra dar viena labai svarbi vertybė – šeima.

„Įsivaizduokite gražų sekmadienio rytą. Atsikeliate, įsijungiate televizorių, pasižiūrite laidą apie medžiotojus. Žmona paduoda puodelį kavos. Žmona pasidžiaugia, jūs kartu pasidžiaugiate. Paskui ji padaro dar vieną puodelį kavos. Pasiimate „Ūkininko patarėją“, kuris taip gražiai ir nuolat apie mus, medžiotojus, rašo. Paskaitote, pasižiūrite, kas naujo, kuo gyvename, kas vyksta mūsų bendruomenėje. Tai ir yra tas gražus gyvenimas, kurį mes visi turime branginti“, – apie kasdienį gyvenimo džiaugsmą kalbėjo V. Kantauskas ir jam plojimais pritarė Raudonės pilies parke susirinkusi keliatūkstantinė minia.

Įregistruota Šv. Huberto – medžiotojų globėjo – diena

Medžiotojų šventės dalyvius sveikino ir Seimo Pirmininkas Juozas Olekas: „Pirmiausia noriu padėkoti mūsų kunigams už tokią gražią šv. Mišių auką. Taip pat noriu padėkoti LMŽD už tai, kad galime susirinkti čia, Raudonėje, pabūti kartu, pabendrauti ir pajusti vienas kito artumą. Kaip draugijos pirmininkas jau paminėjo, per pastaruosius metus nuveikta tikrai daug svarbių darbų. Tačiau, kaip visada sakoma, dar yra ir ką nuveikti, ir ką reikėtų padaryti. Manau, kad ta mūsų bendrystė, ta komanda, kuri iš tikrųjų myli gamtą ir ja rūpinasi ne tik savo medžiotojų būreliuose ar klubuose, bet ir dirbdama Seime, toliau tęs pradėtus darbus. Jeigu dar liks problemų, kurias reikės spręsti Parlamente, esu įsitikinęs, kad mes jas išspręsime.“

J. Olekas kalbėjo ir apie tai, kad kurį laiką medžiotojai buvo tarsi šiek tiek nustumti į pašalę, jog net atrodė, kad gamta rūpinasi tik gamtos apsaugos tarnybose dirbantys žmonės, o medžiotojai tarsi neturi nieko bendra su gamtos saugojimu. Dabar situacija keičiasi.

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys Audrius Radvilavičius medžiotojams, ir ne tik jiems, pranešė gerą žinią: „Džiaugiuosi būdamas šios didelės bendruomenės dalis. Mes, medžiotojai, jau atradome savo vietą visuomenėje, turime stiprų vardą ir tikiu, kad ne tik ši šventė kasmet bus vis didesnė, bet ir medžiotojų bendruomenė pasieks dar geresnių rezultatų. Sveikindamas jus su artėjančiu medžioklės sezonu, noriu pranešti, kad mes kartu su kolege Seimo nare Ilona Gelažnikiene, jos iniciatyva, įregistravome Šv. Huberto – medžiotojų globėjo – dieną. Nuo lapkričio 3-iosios turėsime oficialią Šv. Huberto dieną.“

Medžiotojų šventės dalyvius sveikino ir geriausios sėkmės linkėjo Seimo kancleris Algirdas Stončaitis, žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika, aplinkos viceministras Algirdas Pieniuta, Seimo nariai Rimantas Sinkevičius, Arvydas Pocius, Ričardas Juška, I. Gelažnikienė bei kiti politikai.

Gausybė apdovanojimų

Garbūs svečiai medžiotojams įteikė daugybę apdovanojimų. LMŽD Garbės medžiotojo vardas suteiktas ir medaliu už svarius nuopelnus Lietuvos medžioklei apdovanoti Kęstutis Balašaitis (Tauragės medžiotojų ir žvejų draugija (MŽD) ir Artūras Rimkus (Kauno medžiotojų sąjunga). Šis Garbės medžiotojo vardas suteikiamas draugijos nariams, turintiems ne mažesnį kaip 25 metų medžiotojo stažą.

„Lietuvos penketo“ prizu apdovanojami Lietuvos arba užsienio medžiotojai, mūsų šalyje sumedžioję medalio vertės briedžio, tauriojo elnio, stirnino, šerno ir vilko trofėjų. Net visų trijų – I, II ir III laipsnio – „Lietuvos penketo“ prizais apdovanotas Nilius Kupliauskas (Mažeikių MŽD). III laipsnio „Lietuvos penketo“ prizu apdovanotas Aleksandras Korotkinas (Utenos skyrius).

„Didžiojo trejeto“ apdovanojimai skiriami medžiotojams, sumedžiojusiems trofėjinės vertės stirnino, tauriojo elnio ir šerno trofėjus.

III laipsnio „Didžiojo trejeto“ prizu buvo apdovanoti Vytautas Poškus (Kauno medžiotojų sąjunga), Deimantas Krivickas (Klaipėdos miesto skyrius), Svajūnas Tamulionis (Mažeikių MŽD), Laimonas Šiaulys ir Arūnas Patiejūnas (abu iš Ignalinos skyriaus), Povilas Viskontas (Kretingos skyrius), Giedrius Viskontas, Algimantas Šmaižys (abu iš Skuodo skyriaus), Paulius Spudys (Kelmės MŽD) ir Virginijus Šablauskas (Raseinių MŽD). II laipsnio „Didžiojo trejeto“ prizu apdovanoti Algimantas Šmaižys (Skuodo skyrius) ir Aleksandras Korotkinas (Utenos skyrius).

„Mažojo ketverto“ prizu apdovanojami medžiotojai, sumedžioję medalinės vertės lapės, barsuko, manguto ir bebro trofėjus. III laipsnio „Mažojo ketverto“ prizu apdovanotas Minutis Buivydas, III laipsnio prizu – Stanislovas Budrikis (abu iš Skuodo skyriaus).

Tarptautinės medžioklės ir medžiojamosios faunos apsaugos tarybos (CIC) apdovanojimu už aukso medaliu įvertintas šerno iltis apdovanotas Česlavas Bogdanovičius (139,35 balo, sumedžiota 2022 m.).

LMŽD šiemet pirmą kartą įsteigė nominacijas, kuriomis siekiama pastebėti ir įvertinti ne tik individualius medžiotojų pasiekimus, bet ir visų medžiotojų kolektyvų atliekamus darbus. Lietuvos metų geriausio medžiotojų kolektyvo konkurso nugalėtoju pripažintas Kelmės r. medžiotojų būrelis „Raudgiris“, antroji vieta atiteko Vilkaviškio r. medžiotojų klubui „Gižai“, trečioji – Panevėžio medžiotojų būreliui „Pyvesa“.

Šiemet LMŽD pirmą kartą liepą paskelbė moterų medžiotojų mėnesiu ir pakvietė medžiotojas iš visos Lietuvos dalytis savo medžioklės bei buvimo gamtoje akimirkomis. Taip gimė fotografijų konkursas „Medžiotojos akimirka gamtoje“. Ir susidomėjimas pranoko lūkesčius – sulaukta net 140 nuotraukų. III vieta atiteko Laurai Tamošaitytei-Baikasukienei, II vieta – Vaidai Šyvytei-Sabalinkienei, konkurso I vietos laimėtoja tapo Ieva Steponaitienė.

Šventės metu vykusiame Medžiotojiškos sriubos virimo čempionate dalyvavo 35 komandos. Buvo išvirta apie 2 tūkst. l sriubos. Trečią vietą laimėjo Mažeikių MŽD, antrą – komanda, pasivadinusi „Žemaitijos meška“, iš Telšių r., nugalėtoju tapo Lekėčių medžiotojų klubas (Šakių r.).

Šauni iniciatyva

Šventės dalyvius stebino didžiulė 72 kv. m ploto balta palapinė, į kurią visi galėjo užeiti ir pasivaišinti. Jos šeimininkas Šakių r. ūkininkas ir medžiotojas Juozas Matijošaitis, atstovaujantis Antano Matijošaičio individualiam medžioklės plotų vienetui, ŪP korespondentui sakė, kad prisidėti prie tokio renginio yra prasminga.

„Tai įdomi šventė, kuri suburia ne tik medžiotojų bendruomenę, bet ir žmones, neturinčius nieko bendra su medžiokle. Tokie renginiai, mano įsitikinimu, gerina medžiotojų įvaizdį visuomenėje. Anksčiau medžiotojai dažniau būdavo užsidarę savo bendruomenėje, mažai bendraudavo su visuomene. Dėl to, matyt, ir atsirasdavo nemažai įvairių stereotipų apie medžiotojus, nes žmonės paprasčiausiai nematydavo, kokie jie iš tikrųjų yra. Kai medžiotojai tapo atviresni visuomenei, manau, ir tų stereotipų sumažėjo. Tokiose šventėse medžiotojai turi galimybę parodyti savo kultūrą, tradicijas, jas puoselėti ir skleisti visuomenėje“, – šiek tiek kuklindamasis pasakojo J. Matijošaitis.

Jis neslėpė, kad pasirengimas šventei pareikalavo nemažai laiko, darbo ir finansinių išteklių. Nors kasdieniai darbai niekur nedingsta, o pinigų ir laisvo laiko niekada nebūna per daug, jis įsitikinęs, kad dėl tokių renginių verta pasistengti.

„Kiek į visa tai investavome, kol kas negalėčiau tiksliai pasakyti, nes dar nesuskaičiavome visų išlaidų. Tačiau investavome nemažai. Vien pasirengimas, reikalingos įrangos ir kitų daiktų atgabenimas pareikalavo nemažai pastangų. Atsivežėme tikrai daug visko – baldų, įrangos, inventoriaus, indų, maisto, pusę sunkvežimio šiaudinių kitkų žmonėms atsisėsti ir pailsėti. Norėjome, kad žmonėms čia būtų jauku, įdomu, kad jie galėtų pabendrauti, pasivaišinti, gerai praleisti laiką. Pas mus groja muzika, yra kavos, nealkoholinio vyno, plovo, karštųjų užkandžių. Stengėmės, kad žmonės galėtų geriau pažinti medžiotojus ir jų bendruomenę“, – ŪP sakė medžiotojas.

Autoriaus nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.