Ar Marso kanjonais, ar dirvožemiu Žemėje rūpintis – svarbiausia mokslininkų užduotis?

Ką privalome padaryti šiandien, kad turėtume sveiką dirvožemį rytoj? Šis ir kiti svarbūs klausimai aptariami birželio 10–14 dienomis Vilniuje vykstančioje tarptautinio projekto „Tausojantis klimato atžvilgiu žemės ūkio paskirties dirvožemio valdymas“ (EJP SOIL) 5-ojoje konferencijoje.

Klimato kaita veikia dirvožemio būklę

Dirvožemis palaiko biologinę įvairovę, yra didžiausia anglies saugykla žemėje. Kuo svarbi anglis? Ji gali padėti pašalinti šiltnamio efektą sukeliančias dujas iš atmosferos ir taip prisidėti prie klimato kaitos švelninimo.

Tačiau dirvožemis yra ribotas išteklius, jo būklė prastėja, užterštumas didėja. Iššūkius stiprina ir dėl didėjančios pasaulinės maisto ir biomasės paklausos intensyvėjanti gamyba.

„Mokslininkai iš 24 šalių susibūrė dėl svarbaus tikslo – pasiūlyti sprendimus žemės ūkyje naudojamų dirvožemių sveikai būklei užtikrinti. Būtina pagerinti supratimą apie žemės ūkio paskirties dirvožemio valdymą, prisitaikant prie klimato kaitos, užtikrinant maisto saugą, ekosistemų paslaugas, vykdant švietimą dirvožemio tvarumo klausimais“, – teigia projekto EJP SOIL koordinatorė Lietuvoje dr. Žydrė Kadžiulienė.

Taigi, vienas iš galimų atsakų į klimato kaitos pokyčius – tvarus dirvožemio valdymas.

Dirvožemio būklės gerinimas – mokslininkų ir politikų rankose?

Siekiant įveikti dirvožemio problemas, labai svarbios tampa žinios ir tvari ūkininkavimo praktika. Žalos mažinimo efektyvumas priklauso nuo mokslinių, politinių, ekonominių, visuomeninių ir švietimo sprendimų. Europos Komisijos direktyvoje „Dėl dirvožemio stebėsenos ir atsparumo“ 60–70 % Europos dirvožemių įvardijami kaip nesveiki, ši situacija ir toliau prastėja – pastaruosius 10–15 metų vyrauja blogėjančios dirvožemio sveikatos tendencijos.

„Tarptautinės dirvožemio programos leidžia savo žiniomis ir kompetencijomis dalintis su kitų šalių atstovais. EJP SOIL konferencijoje kalbama apie tris pagrindinius aspektus: anglies sekvestraciją, dirvožemio sveikatos stebėseną ir tvarų dirvožemio valdymą. Šie trys kertiniai dalykai gali padėti pagerinti Lietuvos ir pasaulio dirvožemių būklę“, – teigia Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro direktorius dr. Gintaras Brazauskas.

Įvairių šalių mokslininkai dalijasi patirtimi ir pasiūlymais, kaip užtikrinti dirvožemio kokybę.

Dirvožemio sveikatą atkurianti praktika – tai ne tik atitinkama technologija, bet ir politiniai sprendimai, mokslininkų siūlymai. Bet, visų pirma, tai požiūris. Tik suprasdami, kad dirvožemis yra gyvoji erdvė, kurioje egzistuoja milijardai mikroorganizmų, ir pripažindami visų gyvų būtybių tarpusavio ryšį, galėsime atkurti dirvožemio sveikatą. Tuomet žmonėms nebereikės ieškoti galimybių apsigyventi Marse.

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro informacija

Asociatyvi 123rf nuotr.