„Taip, tai iš tiesų yra biurokratijos mažinimas, kadangi tos deklaracijos buvo perteklinės – tiesiog dokumentų pildymas. Jas pildydamas žmogus tiesiog pažymėdavo, kad, įsigijus tą naują sklypą, jo visi sklypai neviršys leidžiamos ribos – 500 ha. Deklaracija tikrai buvo perteklinė ir tai jau yra žingsnis po žingsnio biurokratijos mažinimo link, kaip Vyriausybė ir buvo žadėjusi. Turime suteikti didesnį pasitikėjimą piliečiais, pasitikėti jais, o ne apkrauti papildomais biurokratiniais popieriais.“
„Šituos veiksmus dabartiniu metu tikrina notarai. Bet kadangi dabar veikia elektroninė sistema, nes Registrų centre yra vieši duomenys, tai manau, kad deklaracijos buvo perteklinis reikalavimas. Juk perkant žemės ūkio paskirties žemę vis tiek nebus patvirtintas sandoris, jeigu viršijama leistina pirkti žemės norma. Tai toks kiekvienąkart deklaracijų pildymas – nereikalingas dalykas. Galima teigti, kad tai – jau seniai valdžios žadėto biurokratijos mažinimo pradžia. Yra elektroninė apskaita, todėl deklaracijų pildymas yra visiškai beprasmis. Perkantysis žemės sklypą vienaip ar kitaip prisiima visišką atsakomybę, kad nepažeis įstatymo – neįsigis žemės daugiau, nei leistina.“
„Žemė visados buvo ir bus vertybė. Man buvo keista, kai mes išėjome iš to sovietinio kiauto, kuomet bankai žemės nepripažindavo kaip užstato. Bet tie laikai praėjo negrįžtamai – žemė kas dieną, kas valandą vis brangsta ir brangsta. Ir mūsų žmonės yra nežmoniškai kūrybingi, apeidami įstatymus ir įsigydami žemės sklypus. Kodėl tik dabar sugalvojo taip supaprastinti žemės ūkio paskirties sklypų įsigijimą, nežinau. Gal atsirado valdininkų, kurie nori dar labiau palengvinti dalią tiems, kurie jau turi dešimtis tūkstančių hektarų...
Kuo gali padėti savanoriškas deklaravimas? Jis niekuo nepagelbės, vis tiek tokie pasisamdo juristus, kurie suka galvas, kaip apeiti įstatymus. Aš nesuvokiu tik vieno dalyko – kalnai juristų ir Seime, ir Vyriausybėje, ir Prezidentūroje, bet vis tiek tiems verslininkams, kurie nori supirkti žemės sklypus ir nustumti nuo jų ūkininkus, daromos tokios indulgencijos. Suprasčiau, kad jauniesiems ūkininkams būtų lengvatos įsigyti žemę arba tiems, kurie dėl senatvės amžiaus jau baigia ūkininkavimą ir nori parduoti savo ūkius. Kaip padaryti, kad tuos ūkius galėtų nusipirkti jauni ūkininkai? Bet ne. Tuo keliu neinama, o stengiamasi dar labiau supaprastinti žemės įsigijimą. Manau, kad taip, kaip yra pas mus, neturėtų būti. Žmonės tiesiog ieško variantų ir juos randa. O mūsų valdžia teisingumo prasme nuolatos atsilieka.
Valdžia rodo begalinį nenorą spręsti šią problemą. Kokio proto reikia, kad būtų užkardytas neteisėtas žemės įsigijimas? Ne kartą esame sakę ir Seime, ir kitur, ką reikia padaryti. Bet dėl to niekas nė piršto nepajudino. Jau ne kartą visiems esu pasakojęs, kaip lankydamiesi Prancūzijoje domėjomės, ar įmanoma įsigyti žemės atvažiavusiems iš kitų šalių. Ten tokiems jokių šansų nebėra – pirmiausia susirenka žmonės, kurie ten gyvena, ir tik jie sprendžia – leisti tam žmogui įsigyti žemės, ar ne. Jeigu tokie įsigijo žemės ir ten negyvena, valstybė priverčia ją grąžinti atgal į žemės fondą. Didžiausia problema, kad mūsų valdininkai yra labai aptingę ir neturi nė mažiausio noro spręsti problemų. Ir tai tęsiasi jau 30 metų arba nuo to laiko, kai gyvuoja atkurta mūsų valstybė.“
„Nemanau, kad tai yra valdžios biurokratizmo mažinimas, gal greičiau pliusas laikinajam žemės ūkio ministrui Ignui Hofmanui. Tai tuščias reikalas – visi registrai yra, gyvename šiuolaikinėje visuomenėje, o mes kaip kvailiukai ranka pildome ir nešiojame kažkokius popierius. Juokingai atrodo...
Yra Registrų centras, yra visos sistemos, visi Lietuvoje kiaurai mato kiekvieną asmenį – kiek jis turi turto, kiek žemės ir pan. Ir dar esame verčiami nešti kažkokią deklaraciją. Ta deklaracija iki tų 500 ha – kaip iki kokio kosmoso. Kam ji įdomi, juk vis tiek į ją niekas nežiūri. Šis siūlymas – labai geras, seniai reikia taip padaryti.“
„Kažkaip kitaip tikrinti, ar ūkininkas arba juridinis asmuo turi ar neturi 500 ha, tikrai nebūtina, kadangi šiais lakias Registrų centre yra visa informacija, visi duomenys. Tai kodėl privaloma atskirai pildyti deklaraciją, kiek asmuo dirba žemės. O jie vis tiek sako: „Blogai užpildei, mes vėliau patikrinome Registrų centre – ten rodo arba daugiau, arba mažiau“. Labai keista, šiais laikais visi duomenys yra vieši, tai kam pildyti deklaracijas? Kas, galų gale, turėtų paaiškinti, kam reikalinga tokia biurokratinė našta, jei visus tuos duomenis NŽT gali patikrinti. Ir notaras prieina prie Registrų centro duomenų, jis irgi galėtų patikrinti.
Sakoma, kad neveikia įstatymo ribojimas turėti žemės nuosavybės iki 500 ha. Bet jeigu neveikia, nereiškia, kad reikia nebetikrinti. Jeigu ir kontrolė nebepadeda, tai tada reikia keisti įstatymą.
Dar prie ankstesnės valdžios buvo įkurta atskira darbo grupė, tarėmės, kalbėjome, kaip griežtai tie dalykai tvarkomi kitose šalyse, kaip pas mus. Ūkininkams tenka pakeliauti ir po kitas valstybes, grįžę jie pasakoja, kad ten yra kur kas griežčiau. Pvz., jeigu Rumunijoje nori nusipirkti žemės, turi būti tame regione išgyvenęs mažiausiai 10 metų. Jeigu neturi deklaravęs 10 metų gyvenamosios vietos, negali pirkti žemės. Todėl rumunai ūkininkai sako, kad nebūtina skubėti pirkti žemę, kadangi žino, jog neateis svetimi ir nenupirks jos. Lygiai taip pat Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje – ten kur kas griežčiau, o pas mus – kažkaip įstatymai taip susukti, kad atrodo labai griežti, bet iš tikrųjų jie neveikia. Pirmiausia reikia apsispręsti, ar mes viską sugriežtinome, kad žemės nepirktų įvairūs investuotojai. Mūsų krašte, už 2 km nuo mano ūkio, visiškai su žemės ūkiu nesusijęs asmuo, turintis visiškai kitokį verslą, nupirko 70 ha žemės ir sumokėjo už ją labai brangiai. Nė vienas ūkininkas ar žemės ūkio bendrovė už tokią kainą negalėjo įpirkti. Taip ir lieka iškreiptas tas mūsų įstatymas – kaip gali pirkti investuotojai ir vėliau išnuomoti žemdirbiams žemę labai brangiai?“
„Kadangi šio strateginio laikotarpio pinigai investicijoms jau beveik visi išnaudoti, valdžia dabar gali kuo nuosekliau imtis biurokratinių dalykų mažinimo. Jeigu žemės ūkis yra toks svarbus, tai būtinai reikia leisti ūkininkams dirbti tik tuos darbus, kurie jiems privalomi, o ne tuos, kurie yra pertekliniai. Nereikalingi darbai reikalauja ir lėšų, ir laiko. Naujoji tvarka būtų sveikintinas dalykas, bet norėtųsi tokių ir dar daugiau. Nereikėtų valdžiai, padariusiai vieną darbą, girtis, kad kažkas padaryta, būtina nuosekliai mažinti ir patį biurokratinį aparatą. Praėjo daugiau nei pusė metų su naujuoju ministru, mes jau norime tikrų jo veiklos rezultatų. O dabar, jeigu vėl pasikeis ministrai, tas įdirbis ir bendradarbiavimas su juo gali nueiti šuniui ant uodegos. Pritariame ir palaikome biurokratinės naštos mažinimą.“
VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. rugpjūčio 26 d. numeryje!
Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją
arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,
arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.
Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt
bei Perlo terminaluose.
Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.