Socialinės apsaugos ir darbo ministerija neseniai pranešė pradedanti užimtumo sistemos pertvarką. Naujoji tvarka turėtų suteikti daugiau galimybių Užimtumo tarnybos (UT) specialistams atskirti norinčius dirbti nuo nenorinčiųjų, piktnaudžiaujančiųjų. Ar po tokios pertvarkos ūkininkai, kuriems nuolat trūksta darbuotojų, gali tikėtis, kad pas juos atskubės ieškoti darbo ir tie ilgalaikiai bedarbiai?
Domina tik sveikatos draudimas
Ministerijos užmojai – gana radikalūs. Įsigaliojus naujai tvarkai, iš bedarbių sąrašų būtų be jokių išlygų braukiami dirbantys šešėlyje, atsisakantys darbo pasiūlymų – jie netektų ir nemokamo privalomojo sveikatos draudimo.
Ypač didelį dėmesį žadama skirti ilgalaikiams bedarbiams, kurių šiuo metu yra registruota 26 proc. (72 tūkst.). Iš jų apie 27 proc. (beveik 20 tūkst.) yra nedirbę ilgiau nei 2 metus, o daugiau kaip 6 proc. (4,5 tūkst.) apskritai nėra dirbę.
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė pripažįsta: Užimtumo tarnyboje yra labai daug registruotų žmonių, kurie realiai net neieško darbo. Užsiregistruoja čia vien tam, kad būtų nemokamai apdrausti socialiniu draudimu. Tai jiems garantuoja socialinį saugumą, daugelis dirba nelegaliai nemokėdami valstybei jokių mokesčių. Pasak parlamentaro, netekę tokių galimybių, jie būtų priversti ieškotis legalaus darbo, mokėti privalomojo sveikatos draudimo mokestį, kad prireikus sveikatos priežiūros paslaugų ar atsiradus kitoms socialiai jautrioms situacijoms, neliktų be apsaugos.
Tikisi įpūsti motyvacijos
„Tikimės, kad pertvarka padės išjudinti tokius žmones, kurie neturi motyvacijos aktyviau ieškotis darbo. Žinoma, visų žmonių negalima vertinti vienodai ir teigti, kad e visi tingi arba nenori dirbti. Yra labai daug priežasčių, kurios verčia žmones būti ilgiau be darbo. Tai – įvairios priklausomybių situacijos, kai tokiems asmenims jau reikia ir gydymo, kiti – baiminasi antstolių, nes oficialiai dirbant tektų mokėti skolas, vykdyti kitokius įsipareigojimus. Daug kam tokiu atveju neapsimokėtų dirbti. Yra kategorija žmonių, kuriems gyvena toliau nuo rajonų centrų, neturi kuo ten nuvažiuoti arba degalams,autobusų bilietams tektų išleisti nemažą atlyginimo dalį.
Vienu sprendimu visų problemų neįveiksime. Bet pagrindinis pertvarkos sumanytojų akcentas toks, kad jeigu pasiūlomas darbas, kurį asmuo galėtų dirbti, ir šis jo atsisako, jis būtų išbrauktas iš Užimtumo tarnybos ieškančiųjų darbo sąrašo“, – ministerijos poziciją palaiko M. Lingė.
Permainų reikėjo seniai
Žemės ūkio bendrovės „Ginkūnų agrofirma“ (Šiaulių r.) valdybos pirmininkas Arūnas Grubliauskis sutinka: „Seniai Užimtumo tarnybai reikėjo tokios pertvarkos. Joniškio r. savivaldybės meras Vitalijus Gailius aiškino, kaip pas juos vyksta bandomasis projektas (kartu su savivaldybe ir seniūnijomis) siekiant išanalizuoti visas problemas, kodėl kaime yra tiek daug bedarbių, ypač ilgalaikių.
Seniūnijos sukviečia bedarbius ir aiškinasi, ko jiems reikia. Jeigu nėra visuomeninio transporto, o gal reikia tik maršruto tvarkaraščio laiką pakeisti, prašom – yra tokia galimybė. Ko dar reikia? Visos situacijos ir priežastys išnagrinėjamos ir tada tam bedarbiui nėra kaip atsakyti, kad jis negalįs į darbą nuvažiuoti ir pan.
Situacija seniai žinoma, tačiau iki šiol nieko nedaryta.“
Trūksta darbuotojų
A.Grubliauskiui keista, kad darbingas žmogus, neturintis sveikatos problemų, negali dirbti. Pasak jo, jeigu žmogus neturi net paprasčiausios kvalifikacijos, Užimtumo tarnyba turėtų daug plačiau taikyti įvairias perkvalifikavimo programas.
„Ar ateis dirbti pas mus į žemės ūkio bendrovę? Manau, kad vienas kitas tikrai ateis. Masiškai to tikrai nebus. Darbingiems žmonėms turi būti uždarytos visos galimybės pasislėpti, teisinantis, kad nerandantys darbo.
Mūsų bendrovėje trūksta melžimo operatorių ir fermos mechanizatorių. Ne kartą kreipėmės į Užimtumo tarnybą, bet tokių profesijų darbininkų kažkodėl nebeatsiunčia. Prieš keletą metų dar ateidavo tokių, kurie prašydavo ant tarnybos siuntimo pasirašyti, kad jie netinkami šiam darbui. Dabar ir tokių nebėra.
Aš sveikinu tokias naujoves, nes kas pagal savo sveikatos būklę gali dirbti, tai ir privalo dirbti. Tik sudarykime jiems tinkamas sąlygas“, – ragina bendrovės valdybos pirmininkas
Didesnių pokyčių nesitiki
Telšių rajono ūkininkų sąjungos pirmininkė Zita Dargienė nusiteikusi ne taip optimistiškai: „Niekas nepasikeis ir po šitos pertvarkos. Nebent bedarbių pašalpų nebemokėtų ir tada jie nebeturėtų ką valgyti. Kitaip jie vis tiek nenorės ir neateis dirbti. Ne tik ūkininkams trūksta darbo jėgos. Neseniai teko bendrauti su „Žemaitijos pieno“ vadovais, kurie skundžiasi, kad ir pas juos darbuotojų labai trūksta. Sako, ūkininkų blogos darbo sąlygos, kvapai fermoje kai kam nepatinka. O ką apie pieninę kalbėti – juk ten visur tvarka, švaru ir blogi kvapai nevargina, bet darbuotojų vis vien trūksta.
Nežinau, kodėl tie žmonės nenori dirbti. Galbūt gerai gyvena. Juk statistika rodo – nekilnojamasis turtas brangsta. Parduotuvėse eilės pirkėjų. Kol žmonės nesuvoks, kad viskas pasiekiama tik darbu, ir toliau bus tokia pati situacija.“
Tenkinasi socialinėmis pašalpomis
Panašiai mąsto ir Raseinių rajono Katauskių kaimo bendruomenės pirmininkas, mišraus ūkio savininkas Jonas Galinaitis. Jis labai abejoja, ar kas nors pasikeis.
Raseinių r. Katauskių kaimo bendruomenės pirmininkas, mišraus ūkio savininkas Jonas Galinaitis abejoja, ar po šios pertvarkos kas nors pasikeisKas nori dirbti, tas randa darbo. Pasak jo, kurie priprato nebedirbti, į darbo rinką niekada nebegrįš. Blogai, jeigu jie nebebus socialiai drausti, valdžia tą grupę žmonių visai į neviltį nuvarys.
„Iš savo patirties galiu pasakyti, kad buvo ir tokių, kurie dirbo mano ūkyje, nepatiko ir išėjo, kitur įsidarbino, bet apsisukę vėl man skambino ir teiravosi: „Čia, pas jus, buvo geriau. Gal priimsite atgal?“ Aš tokius žmones suprantu – jie ieško kur geriau.
Esu kalbinęs žmones, gyvenančius iš socialinių pašalpų, kad ateitų pas mane dirbti, žadėjau neblogą atlyginimą. O šie: ne, mums nereikia, gauname socialines pašalpas ir visas garantijas, ir užtenka. Jiems gana tiek, kiek turi“ , – neslepia pasipiktinimo J. Galinaitis.
Sunku ką nors pakeisti
Ar iš tiesų padėtis be išeities ir valstybė neturi rimtesnių svertų grąžinti šiuos žmones į darbo rinką, o siūloma pertvarka nieko nepakeis? J. Galinaitis ragina pažvelgti giliau: „Negautų jie socialinių garantijų, nebūtų apdrausti, dar daugiau skurstų – negalėtų gydytis. Visose šalyse tebėra tokia tvarka, bedarbiai gauna socialines garantijas ir taip išgyvena. Kai kurie lietuvaičiai važiuoja į užsienį, kad ten gautų socialines pašalpas. Mūsiškiai iš užsienio išmoko nebedirbti. Kartą sutikome Vokietijoje po Berlyną bevaikštančius lietuvius ir paklausėme, kokius ten darbus turi: „Ne, niekur nedirbame, bet mus aprengia, duoda šiltai permiegoti. O ko mums daugiau bereikia? Cigaretėms patys susikombinuojame.“ Paveldėjus tokį požiūrį, sunku ką nors pakeisti“.
2021-11-27
Stasys BIELSKIS UT, bedarbis, nauja tvarka, ilgalaikiai bedarbiai, Mindaugas Lingė, Arūnas Grubliauskis, Ginkūnų agrofirma, Arūnas Grubliauskis, Zita Dargienė, Jonas Galinaitis, socialinė pašalpa