Ar norite burgerio su vabzdžių lervomis?

Pasirinko labiausiai ištirtus

„Žmonių skaičiui augant ir gyventojams keliantis į miestus, auga ir alternatyvių baltymų šaltinių poreikis. Šalia augalinių baltymų šaltinių – dumblių ir grybienos, laboratorinių mėsų, toks šaltinis yra vabzdžiai“, – „Ūkininko patarėjui“ porino didžiųjų milčių lervas pradedančios auginti UAB „Divaks“ direktorius Kęstutis Lipnickas.

Jo aiškinimu, pasaulyje esą skaičiuojama daugiau kaip 2 000 valgomųjų vabzdžių rūšių – svirplių, skėrių, žiogų, laumžirgių, termitų, drugių, bičių, širšių, musių, įvairių vabalų ir net tarakonų. Vienus jų valgo žmonės, kiti labiau tinka gyvulių pašarui, augintinių maistui. Dažniausiai auginamos ir labiausiai ištirtos yra 7 rūšys: juodosios plokščiamusės, kambarinės musės, didieji milčiai, malūniniai juodvabaliai, naminiai svirpliai, juostuotieji svirpliai ir jamaikiniai svirpliai.

„Auginti didžiuosius milčius pasirinkome atsižvelgę į keletą faktorių – tinkamumą žmonių mitybai, jie bene labiausiai ištirti iš vabzdžių ir yra saugūs vartoti maistui, atsparumą ligoms, maistinę vertę ir tvarumą“, – tikino K. Lipnickas.

Augins Marijampolėje

Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) leidimą gavusi Lietuvos kapitalo įmonė kol kas vykdo eksperimentinę veiklą Vilniuje, kur turi nedidelį fabriką. Jame milčiai ir auginami, ir perdirbami. Vėliau įmonė savo veiklą perkels į Marijampolės LEZ, kur turi 4 ha teritoriją. „Pirmajame etape įsikursime 1 ha plote, po to plėsimės. Planuojame šiemet pradėti statybas ir, per porą metų pastatę įmonę, organizuoti didesnio masto gamybą. Per du etapus bus įdarbinta 100 darbuotojų – iš pradžių apie 60–70, o paskui jų skaičius didės“, – ŪP pasakojo K. Lipnickas.

Anot verslininko, aplinka, kurioje augs milčiai, bus didelis automatizuotas sandėlis, kuriame bus reguliuojama drėgmė, temperatūra. Lervos bus maitinamos kartą kitą per savaitę šlapiu ir sausu pašaru iš įvairių grūdinių kultūrų šalutinių produktų. Jos dėžutėse augs 7–8 savaites, kol pasieks reikiamą dydį, po to bus alkinamos, panašiai kaip sraigės, tada nuimamos, švelniai numarinamos ir perdirbamos.

Dalis lervų tęs gyvenimo ciklą – formuos lėliukes, po to taps vabzdžiais ir dės kiaušinėlius, iš kurių vėl išsiris lervutės. Užaugę milčių vabaliukai nevalgomi, jie yra reproduktoriai, tačiau milčių išnaros esą yra vertingos.

„Kursime aukštesnę pridėtinę vertę turinčius produktus. Per metus planuojame pagaminti iki 15 tūkst. t produktų. Pagamintus pusfabrikačius platinsime per didmenininkus, maisto gamintojus. Nuėjus į prekybos centrą, milčių nei kaip ingrediento, nei kaip pusfabrikačio nusipirkti nebus galima. Be to, nemažą dalį produktų sudarys trąšos, nes iš terpės, kurioje augs vabaliukai ir lervos, bus gaunamos organinės trąšos“, – gyrėsi K. Lipnickas.

Nusitaikę į jaunimą

Tačiau kol kas Lietuvoje vartotojai dar labai atsargiai vertina maisto produktus, kuriuose gali būti ingredientų iš vabzdžių. Daugelis linkę rinktis tradicinės kilmės maistą ir į tokį, kurio gamybai panaudoti produktai iš vabzdžių, nė pažvelgti nenori. Ypač vyresnio amžiaus gyventojai. K. Lipnicko nuomone, kad vabzdžiai bei lervos valgytojų Lietuvoje rastų, esą svarbu įveikti psichologinį barjerą. „Prisiminkime, kaip buvo su krevetėmis prieš 50 ar 60 metų, o dabar jos yra tapusios mėgstamu prabangiu maistu. Žinoma, krevetės vartojamos neperdirbtos, o milčių lervos – perdirbamos ir vartojamos kaip maistingas ingredientas“, – priminė ŪP pašnekovas.

Verslininko pastebėjimu, jaunesnė karta yra atviresnė naujovėms, ji apie tokį maistą žino ir nori jį išbandyti. K. Lipnicko tikinimu, kai šį ingredientą įdedi į produktą, apie vabzdį ar lervą per daug negalvoji. Svarbiausia, kad produktas gerai atrodytų, kvepėtų, būtų skanus ir maistingas. „Rinkos tyrimai rodo, kad iki 30 proc. 25–30 metų amžiaus žmonių yra pasiruošę vartoti maistą su vabzdžių ingredientais. Šiai kartai renkantis, ką valgyti, labai svarbu tvarumas. Per paskutinius trejus metus žymiam požiūrio pokyčiui į šiuos maisto ingredientus didelę įtaką turėjo viešinimas, per kurį žingsnis po žingsnio ateina ir žinojimas“, – ŪP tvirtino K. Lipnickas.

Pirmenybė tvarumui

„Pasaulyje trūksta žaliavų ir išteklių tiek maisto pramonėje, tiek žemės ūkyje, o auginant vabzdžius galima gauti daugybę svarbių ingredientų ir išmesti į aplinką gerokai mažiau CO2“, – tvirtino įmonės, kuriančios bei parduodančios skaitmeninius sprendimus vabzdžių ūkiams visame pasaulyje, vadovė ir įkūrėja Mantė Šidlauskaitė. Šios įmonės sukurta kompiuterinė programa leidžia rinkti bei apdoroti duomenis ir gautų duomenų pagrindu optimizuoti fermos veiklos ir vabzdžių auginimo procesus.

Anot M. Šidlauskaitės, Europos Sąjungoje vyrauja bendra tendencija ne tik stebėti žaliavų išgavimo kainas, bet ir ekologiją vertinti per CO2 emisijas – tampa aktuali tik tvaresnė gamyba. Būtent todėl vabzdžiai ilgalaikėje perspektyvoje esą turi nemažų galimybių užimti reikšmingą rinkos dalį. Vabzdžių panaudojimas esą bus aktualiausias tuose regionuose, kurių visuomenės daugiausia dėmesio skiria tvarumui, ekologijai, gamtos apsaugai.

„Lietuvos rinkos privalumas yra tas, kad lietuviai yra smalsūs ir modernūs žmonės, nebijantys išbandyti naujovių. Šalyje vis labiau populiarėja sveika, tvari gyvensena, ypač tarp jaunosios kartos. Tačiau kol kas vabzdžiai nėra labai populiarūs. Iš dalies tokia situacija yra ir dėl ribotos produktų pasiūlos. Svirplys siūlomas kaip pramoginis užkandis, kai visiems linksma paragauti ir pasijuokti“, – kalbėjo M. Šidlauskaitė.

Nebent eksportui

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.