Dilema: kaip padėti jauniesiems ūkininkams, bet atsijoti spekuliantus

Vizijos dalis

Prancūzijos žemės ūkio ministrė Annie Genevard ketvirtadienį Paryžiaus žemės ūkio parodoje paskelbė apie 40 mln. eurų paramą jauniesiems ūkininkams, svajojantiems įsigyti dirbamos žemės. Problema opi visoje ES, o vieningo sprendimo kol kas nėra.

Galimybė naudotis žeme yra pagrindinė ES žemės ūkio ateities vizijos dalis, kurią tą pačią dieną „Salon de l'Agriculture“ pristatė ir ES žemės ūkio komisaras Christophe'as Hansenas. „Sukūrėme kartų atsinaujinimo strategiją, kuri bus paskelbta šiais metais“, – „Euractiv“ sakė Komisijos narys: „Turime pagerinti ūkininkų prieigą prie žemės“.

Jis apgailestavo „dėl didžiulių skirtumų tarp valstybių narių, nes tik 12 proc. ES ūkininkų yra jaunesni nei 40 metų“. Taip pat jis paminėjo teigiamą Austrijos pavyzdį, kur šis skaičius siekia 24 proc.: „Turime savęs paklausti, kodėl tai veikia kai kuriose vietose, o kitur neveikia“.

Skirtinga praktika

Austrija ir Airija gerokai palengvina žemės mainus, prie jos suteikia prieigą jauniesiems ūkininkams. Airijoje net įkurta Žemės mobilumo tarnyba – tai speciali aktyvi paramos tarnyba ūkininkams ir ūkininkų šeimoms, planuojantiems plėstis, keistis sklypais ar pasitraukti iš žemės ūkio verslo.

Italijoje žemės ūkio verslininkai ir jaunieji ūkininkai iki 41 metų gali tikėtis, kad žemės įsigijimo išlaidos jiems gali būti kompensuotos 100 proc. 

Prancūzija laikoma geru pavyzdžiu, mat čia veikia speciali valstybinė institucija „Safer“, kuri suranda žemės savininkus, norinčius parduoti žemę, ir užmezga ryšį su potencialiais pirkėjais jaunaisiais ūkininkais. Taip pat ši institucija tiesiog perka žemę ir ją nuomoja ūkininkams, kol šie galės patys ją įsigyti.

Vis dėlto finansinė parama, suteikianti galimybę jauniesiems ūkininkams įsigyti žemės, Europos Sąjungoje nėra reguliuojama vienodai, jauniems žmonėms iš tiesų sudėtinga pradėti ūkininkauti.

Sunkumai ir nepatogumai

„Įsigyti žemę yra labai sunku“, – „Euractiv“ sakė Peteris Meedendorpas, Europos jaunųjų ūkininkų tarybos (CEJA) prezidentas.

Nacionalinės saugesnio ūkininkavimo federacijos („Safer“) direktorė Muriel Gozal prancūzišką modelį gina kaip „sėkmingiausią pasaulyje“, tačiau pripažįsta, kad jauniesiems ūkininkams net ir čia kyla specifinių problemų.

„Jie neturi finansinių išteklių pradėti savo projektams, o žemei pirkti reikalingas kapitalas yra toks didžiulis, kad net jei jų projektas yra pelningas, bankai nenori skolinti“, – sakė ji.

Pagal naują planą prancūzų jaunieji ūkininkai, nuomojantys žemę per „Safer“, prieš pirkdami žemę turės ilgą laiką – iki 25 metų – „investuoti kapitalą į ūkio veiklą“ ir galės pasirinkti, kada norės pirkti“, – aiškina M. Gozal.

Nesitraukia nuo žemės

Prieigos prie žemės problema yra susijusi ne tik su sąnaudomis, bet ir tuo, kad į pensiją išeinantys ūkininkai nori pasilikti žemę, už ją gauti tiesiogines išmokas.

Siekiant įveikti šį iššūkį CEJA atstovai ragina sukurti „geresnes pensijų sistemas Europoje“. Jie tvirtina, kad „bendroji žemės ūkio politika (BŽŪP) negali pakeisti padorios pensijos“.

Lenda spekuliantai

Naujasis Prancūzijos planas atspindi vyriausybės „požiūrio į ūkininkus pasikeitimą“, kurio tikslas – paversti juos verslininkais, kuriančiais „žemės ūkio startuolius“.

Kai kurie rinkos žaidėjai jau taiko šį verslumo metodą, konkuruodami su ūkininkais dėl prieigos prie žemės.

„Matome, kad daugėja kitų žaidėjų, tokių kaip prekybos centrai, užsienio investuotojai ir spekuliaciniai investiciniai fondai, įsigyjantys žemę“, – perspėjo P. Meedendorpas.

Pasak eurokomisaro Ch. Hanseno, siekiant išspręsti šią problemą, „ES sukurs dirbamų žemių observatoriją“.

Tačiau jauniesiems ūkininkams reikia daugiau, – tokia karti P. Meedendorpo išvada: „Tikiuosi, kad tai ne vienintelis žingsnis, kurį žengiame, mėgindami  struktūrizuoti žemės rinką. Reikia dar daug nuveikti“.

Parengė Ričardas Čekutis