Ūkininkas pasidalys patirtimi taikant juostinio dirbimo sėjos technologiją Širvintų r. žemėse, išbandant įvairias sėjomainas ir atsisakant cheminių augalų apsaugos produktų. Dalyviai turės galimybę išgirsti apie praktikoje kylančius iššūkius ir pamokas, įgytas keičiant ūkininkavimo metodus.
Aplinkosaugos ekspertas Gražvydas Jegelevičius pristatys gamta grįstus sprendimus, padedančius geriau panaudoti augalų maisto medžiagas ir mažinti jų išplovimą iš žemės ūkio sistemų. Taip pat bus aptariama Modernizavimo fondo kompensacinė parama už tiesiogines ir juostines sėjamąsias: Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Susisiekimo infrastruktūros ir transporto projektų skyriaus Projektų vadovas Andrius Venckus pristatys šios paramos priemonės rezultatus ir dažniausiai pasitaikančias paraiškų pildymo klaidas.
Viena svarbiausių renginio dalių – praktinė demonstracija pasėlių laukuose. Jos metu dalyviai apžiūrės naudojamą techniką, susipažins su juostinio dirbimo sėjos technologijų taikymu ir vertins rezultatus. Renginys suteiks galimybę aptarti aktualius klausimus su kitais ūkininkais ir specialistais.
Detali renginio programa skelbiama Žemės ūkio ministerijos interneto svetainėje. Norintys dalyvauti kviečiami užpildyti dalyvio anketą: https://forms.cloud.microsoft/e/70NKeshSue. Vietų skaičius ribotas.
.jpg)
.jpg)
Ilgalaikėje perspektyvoje neariamoji žemdirbystė leidžia sumažinti degalų, technikos remonto, eksploatacinių medžiagų ir darbo laiko sąnaudas.
Gerėjanti dirvožemio kokybė padidina auginamų kultūrų derlingumą ir sumažina priklausomybę nuo išorinių veiksnių, tokių kaip klimato reiškiniai, bei nuo išorinių išteklių – sintetinių trąšų ar pesticidų. Remiantis LIFE programos integruotojo projekto ,,Energijos efektyvumo didinimas Lietuvoje“ metu atliktos studijos duomenimis, tiesioginės sėjos technologijoje degalų sąnaudos gali sumažėti nuo 32 proc. (auginant žirnius ir pupas) iki 57 proc. (auginant vasarinius rapsus), o dėl mažesnių degalų sąnaudų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos gali sumažėti nuo 1,5 iki 2,4 kartų.
.jpg)
.jpg)
Neariamoji žemės dirbimo technologija sukuria palankias sąlygas dirvožemio sveikatinimui ir biologinės įvairovės plėtotei, mažina vandens bei oro taršą. Dirva, padengta organinėmis liekanomis ir augalais, išlaiko geresnę struktūrą ir yra apsaugota nuo vėjo bei vandens erozijos. Grafikuose matyti, kad dirvožemyje, kuriame taikoma tiesioginė sėja, sliekų skaičius ir jų masė yra itin dideli (iki 235 g/m²), o štai dirbamoje žemėje šis rodiklis tesiekia vos 30 g/m². Daugiametėje pievoje, kurioje žemė taip pat nedirbama, sliekų masė siekia net 280 g/m² – tai rodo, kad neariamosios žemės dirbimo technologijos sudaro sąlygas gausiai dirvožemio gyvūnijai.
Be to, vandens susigėrimo greitis dirvožemyje, kai taikomas no-till (tiesioginės sėjos) metodas su dideliu biologinės įvairovės lygiu ir be chemijos, siekia net 762 mm/val., gerokai lenkdamas dirbamos žemės rodiklius. Tai reiškia, kad tokia dirva daug geriau sulaiko kritulių vandenį, sumažina paviršinių nuotėkių riziką ir gerina augalų aprūpinimą drėgme.
.jpg)
Neariamasis ūkininkavimas padeda mažinti ir anglies dvideginio nuostolius. Matavimai rodo, kad CO₂ praradimai per 24 val. po dirvos įdirbimo tiesioginės sėjos (no-till) atveju yra mažiausi – apie 500 kg/ha, o štai gilesnis dirvos įdirbimas iki 28 cm sukelia net iki 1 620 kg/ha nuostolių. Tai rodo, kad mažesnis dirvos judinimas leidžia išlaikyti daugiau anglies dirvoje, taip prisidedant prie klimato kaitos švelninimo.
Skatinant tvaresnį žemės ūkio kultūrų auginimą, per Žemės ūkio ir kaimo plėtros strateginio plano ekologinę schemą papildomai skiriamos priemokos už tiesioginės ir juostinės sėjos būdu auginamus žemės ūkio augalų plotus – po 66 Eur/ha, o už minimalaus dirbimo pasėlių plotus – po 20 Eur/ha.
Norintiems daugiau sužinoti apie tvarų ūkininkavimą augalininkystėje, rekomenduojame atvykti į neariamųjų technologijų lauko dieną Širvintų r., o prieš tai pasiklausyti projekto ,,Energijos efektyvumo didinimas Lietuvoje“ tinklalaidės ,,Žalieji pokalbiai“ epizodų apie neariamąjį ūkininkavimą:
Daugiau informacijos apie renginį suteiks:
LR Žemės ūkio ministerijos LIFE IP EnerLIT projekto „Energijos efektyvumo didinimas Lietuvoje“ koordinatorius Aleksas Bukinas, tel. 0 664 87 477, el. p. aleksas.bukinas@zum.lt
Projektas „Energijos efektyvumo didinimas Lietuvoje“ (Nr. LIFE20 IPC/LT/000002) yra finansuojamas Europos Sąjungos LIFE programos ir Lietuvos Respublikos lėšomis. Šiame pranešime spaudai pateikiamas autorių požiūris. Europos Komisija nėra atsakinga už bet kokį šios informacijos panaudojimą.
APVA informacija
Nr. 85/1