Ar pelnytai glifosatas yra atsidūręs dėmesio centre?

Imasi neariamosios technologijos

„Ūkininko patarėjo“ kalbinti žemdirbiai pasakojo, kad pastaraisiais metais vis daugiau ūkininkų naudoja aplinką tausojantį žemės dirbimo būdą – neariamąją technologiją. Ji, Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) duomenimis, jau yra taikoma
1,2 mln. ha plote.

Neariamosios žemdirbystės puoselėtojai, sėjantys į ražieną, tvirtina, kad uždraudus glifosatą jiems būtų sunku įveikti piktžoles, nes šio herbicido veikimo spektras yra platus ir jis kol kas neturi konkurentų.

Tiesioginę sėją savo ūkyje taikantis Algis Jankeliūnas domisi diskusijomis apie glifosato naudojimą. Anot ūkininko, mokslas yra įrodęs, kad glifosatas nėra toks žalingas, kaip jį piešia. „Be glifosatų tiesioginėje sėjoje būtų prastai, nes prarastume derlių ir būtume priversti žemę judinti. Tas vienas žingsnis daug ką sugriautų“, – ŪP savo nuogastavims išsakė Pasvalio r. ūkininkas.

Tektų dirbti žemę

Šakių r. ūkininkų sąjungos valdybos narys Mindaugas Martinaitis, ūkininkaujantis daugiau nei du dešimtmečius, ŪP sakė, kad jei būtų uždraustas glifosatų naudojimas, tektų intensyviai dirbti žemę. „Tuomet toks ūkininkavimas būtų nelabai susijęs su tvarumu, o geriausiu draugu ir vėl taptų plūgas“, – įsitikinęs M. Martinaitis. Jis teigė domėjęsis mokslininkų atliktais tyrimais, kuriais tvirtinama, kad glifosatų naudojimas jokios realios grėsmės nesukelia. „Glifosatas nėra baubas, kokį jį bandoma nupiešti. Manau, mūsų šalis nebus pirma, nebus pionierė, bandanti įgyvendinti glifosatų naudojimo draudimą. Visa tai turėtų būti susiję su sveiku protu. Juk yra daug kitų pavojingesnių cheminių medžiagų“, – sakė redakcijos pašnekovas.

Joniškio r. ūkininkas Vytautas Miliškevičius tikino nesuprantantis glifosato uždraudimo prasmės. „Juk tai – pati pigiausia veiklioji medžiaga, kuri sunaikina didžiąją dalį piktžolių ir pabirų prieš sėją. Juk niekam nėra daroma žala. Glifosato naudojimas ūkyje palengvina darbą ir atpigina veiklą. Aš – ne mokslininkas, tačiau domiuosi mokslininkų išvadomis. Jie teigia, kad glifosato keliamas pavojus sveikatai tikrai nėra didesnis negu daugybės kitų cheminių augalų apsaugos priemonių“, – aiškino V. Miliškevičius.

Populistinis žaidimas

Ūkininkas Gytis Narbutas sakė, kad jei glifosato naudojimas būtų uždraustas, žemdirbiams tektų naudoti kitas brangesnes chemines medžiagas, kurios padėtų sustabdyti nepageidaujamų piktžolių augimą. „Tuomet nebegalėtume taikyti tiesioginės sėjos, reikėtų daug kartų su padargais važiuoti ir žemę vagoti, naikinti piktžoles“, – ŪP teigė Radviliškio r. ūkininkas.

Asociacijos „CropLife Lietuva“ direktorė Zita Varanavičienė paantrino, kad glifosato, kaip plataus veikimo spektro herbicido, reikalingo dirvožemį tausojantiems metodams (neariamojoje žemdirbystėje), uždraudimas priverstų ūkininkus griebtis plūgų. Tačiau ji paminėjo, kad mokslas nemato kliūčių šios veikliosios medžiagos naudojimui. „Viešojoje erdvėje vis pasitaikančios melagienos apie veikliosios medžiagos glifosato galimą draudimą / suplanuotą uždraudimą, ko gero, yra populistinis žaidimas, neturintis nieko bendro nei su sprendimų priėmimo procedūra, nei su mokslo duomenimis“, – ŪP sakė Z. Varanavičienė.

Paskelbė išvadas

Asociacijos „CropLife Lietuva“ direktorė teigė, kad šių metų rugpjūčio 25 d. Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) paskelbė glifosato, kaip augalų apsaugos produktų veikliosios medžiagos, vertinimo išvadas. „Tai yra standartinis procesas, taikomas visoms veikliosioms medžiagoms, ne išimtis – ir glifosatas, kuris peržiūrėtas daugiau kaip prieš penkerius metus. Tuometę vertinimo ataskaitą paskelbė Vokietijos kompetentingos institucijos ekspertai ir remdamiesi gautais rezultatais pasiūlė glifosato registraciją atnaujinti penkiolikai metų. Tačiau politiniu sprendimu šios veikliosios medžiagos registracija buvo pratęsta trigubai trumpesniam laikui – penkeriems metams. Glifosatas buvo patvirtintas penkerių metų laikotarpiui, kuris turėjo baigtis 2022 metų pabaigoje – gruodžio 15 d. Tačiau dėl informacijos gausos, ES institucijos iki praėjusių metų nespėjo atlikti vertinimo ir tam vertinimui atlikti buvo suteikta papildomai laiko. Europos cheminių medžiagų agentūra (dėl klasifikavimo) ir Europos maisto saugos tarnyba dar pernai paskelbtą vertinimo ataskaitą pateikė viešosioms konsultacijoms, kurių metu gauta per 3 000 atsiliepimų iš visuomenės, nevyriausybinių organizacijų, universitetų ir nepriklausomų ekspertų“, – ŪP sakė Z. Varanavičienė.

Sprendimas – finišo tiesiojoje

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje,

„Ūkininko patarėjas” Nr. 101, 2023 m. rugsėjo 9 d.

Laikraštis „Ūkininko patarėjas” parduodamas visuose didžiuosiuoe prekybos centruose, Lietuvos pašto skyriuose.

Taip pat laikraštį galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo” redakcijoje el. paštu: platinimas@up.lt, tel. +370 603 75 963 arba

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt bei Perlo terminaluose.

Redakcijos nuotrauka

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.