Ar plukdysimės mėšlą iš Nyderlandų?

Metų pradžioje prasidėjęs trąšų brangimas pasiekė neregėtas aukštumas. Ūkininkai svarsto, ką daryti – pirkti brangias trąšas, ieškoti alternatyvių tręšimo būdų ar rizikuojant laukti palankių pokyčių.

Laukia kainų burbulo sprogimo

Kelmės rajone ūkininkaujantis Martynas Puidokas augina apie 160 ha grūdinių kultūrų – vasarinių ir žieminių kviečių, rapsų. Kol kas ūkininkas verčiasi su anksčiau pirktomis pigesnėmis trąšomis. „Turėjome nuojautą, kad trąšos brangs, todėl iki minimalaus kiekio sumažinome jų naudojimą. Svarbiausia, kad augalas iš pradžių įsikabintų“, – „Ūkininko patarėjui“ pasidžiaugė savo įžvalgumu ūkininkas.

Puidoko nuomone, pirkti trąšas dabartinėmis kainomis – didžiulė rizika, nes neaišku, ar javų supirkimo kainos padengs trąšų išlaidas.

„Pakeisti mineralines trąšas organinėmis – sudėtinga. Lietuvoje jų mažai kas turi, o jei turi, tai tik dėl savęs. Biotrąšų nesu naudojęs, pirmiausia reikėtų žiūrėti veikliąsias medžiagas ir tada skaičiuoti“, – sakė ūkininkas. Esant tokiai situacijai M. Pui- dokas mato vienintelę išeitį – mažinti trąšų kiekį ir laukti, kol pasikeis situacija, tačiau nežinomybė kelia didelį nerimą.

Kvedarų ūkyje Kėdainių rajone 400 ha plote auginamos įvairios daržovės ir čia tvyro laukimo nuotaikos. „Dabar didžiausias galvosūkis – amonio salietra ir kalio chloridas. Kalio chloridą galima berti rudenį, bet jo kaina daugiau kaip 500 Eur, o amonio salietros – virš 600 Eur.

Kainos taip greitai keičiasi, kad nespėji nė sužiūrėti. Belieka laukti ir tikėtis, kad šis burbulas sprogs iki pavasario. Organika – gerai, turim reikalingą techniką jai įterpti, tačiau per vienerius metus nepavyks pasiekti gerų rezultatų. Viliamės, kad kažkas pasikeis. Jei bus tokia kaina, tai mažės pirkimai ir trąšų pardavėjai turi apie tai pagalvoti“, – ŪP kalbėjo ūkininkas Vidmantas Kvedaras.

Kils ir produkcijos kainos

Anot Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) direktorės Zofijos Cironkienės, daugelis daržovių augintojų naudoja kompleksines trąšas su mikroelementais, bechlores, kurios yra pačios brangiausios. Jas pakeisti organinėmis trąšomis nėra taip paprasta, nes reikia būti apsirūpinusiems atitinkama technika.

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) pirmininko Aušrio Macijausko nuomone, azotinėms trąšoms pabrangus 250 proc., išeitis tokia, kad reikės pirkti brangias trąšas. Ūkininkai naudos mažiau trąšų, o tai turės šiek tiek įtakos ir derliui. „Naudoti tokias tręšimo normas, prie kokių buvome įpratę, esant tokioms kainoms bus neįmanoma“, – ŪP tvirtino A. Macijauskas.

Jo teigimu, galima prognozuoti, kad visame pasaulyje pabrangus trąšoms, kitų metų rudenį žemės ūkio produkcija kainuos dvigubai brangiau negu kainuoja šiandien.

LGAA pirmininko nuomone, organinės trąšos Lietuvos neišgelbės, nes gyvulininkystės sektorius taip sunykęs ar sunaikintas, kad jo tiesiog nėra.

„Alternatyva – naudoti miestų valymo įrengimų dumblą kaip trąšas. Kol kas labai įtariai žiūrima į šią alternatyvą, nes tas dumblas yra užterštas sunkiaisiais metalais ir kitomis pavojingomis cheminėmis medžiagomis. Sunaikinę gyvulininkystę, atsidūrėme nepavydėtinoje padėtyje. Latviai šiemet jau atsigabeno vieną laivą mėšlo iš Nyderlandų, galbūt ir Lietuvoje taip bus sprendžiama mėšlo trūkumo problema“, – kalbėjo A. Macijauskas.

ŪP pašnekovas neabejojo, kad tai pasekmės, už kurias turės sumokėti visi vartotojai mokėdami brangiau už maistą, kurį reikės atsigabenti iš labai toli – Pietų Amerikos, JAV ir iš kitur.

Dirvožemį reikia tausoti

„Pakeisti mineralines trąšas organinėmis būtų sudėtinga, nes gyvulių Lietuvoje labai sumažėję. Nelaikomi ne tik gyvuliai, bet ir triušiai. Lapus sugrėbiame, žolę rekomenduoja išvežti“, – apie organinių trąšų stygių ŪP kalbėjo patyręs agronomas prof. habil. dr. Antanas Svirskis.

Anot jo, sumažinus dirvožemio tręšimą mineralinėmis trąšomis, vienintelis kelias, norint pagerinti dirvožemį – mažinti dirvos suspaudimą, riboti arimą, taikyti sėjomainą, neforsuoti derliaus.

„Tai pats baisiausias dalykas, nes kuo daugiau paimsi iš dirvos, tuo mažiau joje liks. Tarkim Švedijos ūkininkai paskaičiuoja, kas jiems naudingiau, ar intensyviai tręšiant gauti didesnį derlių, ar taikyti ekspansyvų tręšimą ir gauti mažesnį. Lietuva dar niekada nenaudojo tiek daug pesticidų, mineralinių trąšų. Gerai, kad atsiranda vis daugiau ūkininkų, taikančių minimalų žemės dirbimą, į dirvą sėjančių tarpines kultūras, paliekančių žiemoti ne tik ražienas, bet ir visus šiaudus. Pusmetrinės ražienos yra ne tik prieglobstis dirvos mikroorganizmams, mažina temperatūrų svyravimus, bet jose peržiemoja ir paukščiai. Dirvožemis – labai sudėtinga ekosistema, mes dar daug ko nežinome apie jį. Sugadinti šią svarbiausią gamybos priemonę galime labai greitai“, – perspėjo mokslininkas.

Biotrąšos ir mikroorganizmai

Ko gero, niekas neabejoja biotrąšų naudingumu, tačiau bent kol kas jos nėra patraukliausia alternatyva ūkininkams. UAB „Biodinamika“ direktoriaus Artūro Vasiljevo teigimu, biotrąšų privalumas tas, kad jos yra ekologinės, tausoja dirvą, jas naudojant galima užauginti sveikesnius augalus, tačiau, norint užauginti tokį patį derlių, šių trąšų į dirvą reikėtų įterpti gerokai didesnį kiekį, nes biotrąšose azoto, kalio, fosforo yra žymiai mažiau.

„Manau, kad esant tokiai situacijai, ūkininkai tręš mineralinėmis trąšomis, bet atkreips dėmesį ir į organines. Be to, jeigu daug ūkininkų į mus kreiptųsi dėl biotrąšų, negalėtume jų aprūpinti dėl žaliavos trūkumo ir nedidelių gamybos apimčių“, – apgailestavo A. Vasiljevas.

UAB „Nando“, kurianti žemės ūkiui produktus su mikroorganizmais, nesiūlo ūkininkams visiškai atsisakyti mineralinių trąšų. „Mes laikomės pozicijos, kad reikia tręšti, tačiau tai nereiškia, kad, jei daugiau tręši, gausi geresnį rezultatą. Svarbiausia – atkreipti dėmesį į dirvožemio sudėtį ir suderinamumą, esančio azoto ir kitų mikro bei makro elementų kiekį dirvožemyje. Vadinasi, mineralinių trąšų reikėtų, o mikroorganizmai ir kitos biologinės trąšos būtų kaip papildymas, kad cheminės trąšos efektyviau naudotųsi, mažiau išsiplautų azotas, fosforas nevirstų neprieinama forma. Pagal atliktus tyrimus, mikroorganizmų naudojimas atsiperka ir jie gali išlaikyti konkurencingumą“, – ŪP aiškino „Nando“ direktorius Justinas Taruška.

UAB „Bioversio“ direktoriaus Stanislav Balion nuomone, azotinių ir kompleksinių trąšų poreikį galima sumažinti gerinant maistinių medžiagų dirvožemyje išsaugojimą – mažinant azoto išsiplovimą bei išgaravimą.

Naudojant „Biomas“ mikroorganizmų technologiją pirmaisiais metais trąšų sunaudojimą galima mažinti 23 proc., antraisiais – 28 proc., o trečiaisiais – net 34 proc. Tokie rezultatai pasiekiami augalines liekanas verčiant į humusą, naudojant azotą iš atmosferos fiksuojančias bei kalį ir fosforą iš dirvožemio atpalaiduojančias bakterijas“, – mikroorganizmų nauda neabejojo S. Balion.

Kai mineralinės trąšos ne tik sparčiai brangsta, bet ir nebedidina derliaus, didžiausios Šiaurės Europoje mikrobiologinių produktų gamintojos – panevėžiečių UAB „Bioenergy LT“, specialistai, pasitelkę pažangias gamybos technologijas, siūlo intensyvių augalininkystės technologijų ekologizavimą mažinant trąšų normas ir kartu naudojant mikrobiologinius produktus, skirtus dirvožemio biologinio aktyvumo skatinimui, augalų produktyvumo didinimui ir kokybiško derliaus užtikrinimui.

„Prisidėdama prie tvaraus ūkininkavimo ir siekdama padidinti ūkių rentabilumą, šiuo metu įmonė gamina 12 mikrobiologinių produktų, pritaikytų kiekvienam augalo augimo tarpsniui. Vienuose produktuose (pvz., „Azofix Plus“, „Fosfix Plus“) esantys mikroorganizmai efektyviai fiksuoja atmosferos azotą, sunkiai prieinamus fosforo junginius bei fosfatus pakeičia į prieinamas augalui formas, taip aprūpindami juos ypatingai reikalingu fosforu, mikroelementais, išskiria biologiškai aktyvias medžiagas, skatina augalų šaknis pasisavinti kuo daugiau maisto medžiagų. Kituose produktuose (pvz., „Bactoforce“, „Ruinex“) esantys mikroorganizmai, patekę į dirvožemį intensyviai dauginasi nepalikdami vietos ligas sukeliantiems mikroorganizmams ir skatina humifikacijos bei mineralizacijos procesus. Sėkmingai ūkininkauti sumažinus mineralines trąšas tikrai įmanoma – svarbu žinoti, kokias technologijas taikyti“, – ŪP tvirtino UAB „Bioenergy LT“ Mokslinio padalinio vadovas dr. Audrius Gegeckas.

UAB „Timac AGRO Lietuva“ ūkininkams siūlo ilgo poveikio trąšas su biostimuliantais, kurie augalą skatina paimti daugiau medžiagų iš trąšų. Trąšos sukurtos taip, kad ilgą laiką būtų augalui prieinamos dirvožemyje pagal poreikį: jei jis mažas, sunaudoja nedidelį kiekį trąšų, o ūgtelėjęs įsisavina didesnį. Labai svarbu tai, kad jos, atsidūrusios dirvožemyje, nekeičia savo formos, mitybiniai elementai neužsiblokuoja, neišsiplauna ir išlieka augalui prieinami visą vegetacijos laikotarpį.

„Tai leidžia trąšų naudoti šiek tiek mažiau ir tuo pačiu ir sutaupyti pinigų. Šių trąšų reikia iki 30 proc. mažiau nei mineralinių, tačiau kaina būtų panaši kaip ir mineralinių. Jų išskirtinumas tas, kad augalas gauna visas reikalingas medžiagas ir nėra teršiama aplinka“, – apie trąšų su biostimuliantais poveikį ir naudą ŪP pasakojo UAB „Timac AGRO Lietuva“ produktų vadovė, agrarinių mokslų daktarė Skirmantė Balnytė-Rusė.

UAB „Bioenergy LT“ ir 123rf nuotraukos