Ar „prasisuksime“ su 40 mln. parama greituoju būdu?

Žemės ūkio ministras Ignas HOFMANAS:

„Įvertinus KPP visų priemonių lėšų panaudojimą ir išsiaiškinus, kad dalis ūkininkų gali atsisakyti projektų, nes negauna statybos leidimų bei dėl kitų priežasčių, prognozuojame, kad gali būti nepanaudota apie 40 mln. Eur. Šios lėšos turi būti išmokėtos ūkininkams iki šių metų pabaigos, bet patys projektai turi būti pabaigti iki rugsėjo 30 d.

Todėl ŽŪM įpareigojo Nacionalinę mokėjimo agentūrą (NMA) nuo balandžio 7 d. iki gegužės 7-osios papildomai rinkti paraiškas pagal KPP priemonę ,,Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“. Kvietimo biudžetas – 40 mln. Eur – paskirstomas sektoriams taip: pieninei galvijininkystei – 12 mln. Eur, mėsinei gyvulininkystei – 12 mln. Eur, sodininkystei, uogininkystei ir daržininkystei – 6 mln. Eur, kitiems augalininkystės sektoriams – 10 mln. Eur. Galimos įsigyti įvairios gamybos priemonės – žemės ūkio technika, padargai ir įranga. Paraiškos bus renkamos supaprastinta tvarka, maksimali paramos suma projektui – 80 tūkst. Eur.

Svarbiausia nepamiršti, kad projektus reikės įgyvendinti iki rugsėjo 30 d., todėl rekomenduoju nesirinkti statybos ar rekonstrukcijos darbų. Mūsų tikslas – parama turi pasinaudoti mūsų žemės ūkio subjektai, o taip reikalingos lėšos būtų įlietos į Lietuvos ekonomiką, o ne grąžintos į Europos Sąjungos (ES) biudžetą.“

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Raimundas JUKNEVIČIUS:

„Tikiuosi, kad šį kartą tie skaičiai buvo pasirinkti ne dėl to, kad „myli“ ar „nemyli“, o tikintis, jog tokias pinigų sumas yra realu panaudoti. Tie 40 mln. Eur yra iš projektų, kurių ūkininkai negali įgyvendinti iki reikalaujamos datos – rugsėjo 30 d. Dalis šių didžiųjų projektų įgyvendintojų buvo gyvulininkystės ūkiai. Tada gal ir logiška yra tai, kad gyvulininkystės ūkiams numatyta gan didelė papildomos paramos dalis. Bet ir šiuo atveju dėl tokio labai trumpo laiko yra rizikos panaudoti visas paramai numatytas lėšas. Priežasčių gali būti įvairių – mokėjimo prašymo ūkininkai gali nespėti pateikti iki jau maksimaliai pratęstos datos. Tad rizika ne tik statant, bet ir įsigyjant norimos technikos, įrenginių, nes nebūtinai ūkininkai pageidaus įsigyti tai, ką technikos pardavėjai jau turi įsivežę į Lietuvą ir pastatę technikos pardavimo vietose. Tikriausiai vėl bus bandoma rizikuoti įsigyti įrangą ir techniką, kuri dar tik pakeliui į mūsų šalį arba dar tebegaminama. Svarbiausias – anksčiau buvo nurodoma kita galutinė data, o ši – jau yra pavėlinta atsižvelgiant į tai, kad Lietuva pilnai už praėjusį 2014–2020 m. laikotarpį su ES turi atsiskaityti iki gruodžio 1-osios. Tai reiškia, kad iki to laiko reikės ne tik surinkti bei patikrinti visus gautus mokėjimo prašymus, pervesti pinigus pareiškėjams, bet ir pasiruošti atsiskaityti su ES. Tikrai bus įtemptas laikas ne tik ūkininkams, bet ir ŽŪM.

Ketinimai teisingi, geri, apie tai, kad tokio šaukimo reikės, mes jau kalbėjome su socialiniais partneriais, nes matome, kaip sunkiai ūkininkai skinasi kelią įgyvendindami statybų projektus, kaip labai ilgai užtrunka gauti statybos leidimą, kol objektas galų gale būna priduodamas. Taip jau atsitiko, jog dėl tokio nesklandaus organizavimo iš valstybės pusės, nes tai yra valstybės paslaugos, pinigai liko nepanaudoti.

Bandėme kalbėti ir su aplinkos ministru, kad reikėtų skirti ypatingą dėmesį tiems, kuriems jau pavyko gauti statybos leidimus, bet jie galimai nesuspės laiku apiforminti statybų pabaigos. Pažadų iš aplinkos ministro buvo, bet, atvirai pasakius, ūkininkai dar nepajuto, kad kažkas iš tikrųjų pasikeitė ir situacija gerėja. Deja, Lietuvoje tokių dalykų taip greitai nebūna ir biurokratinės problemos taip greitai nesisprendžia. Situacija apgailėtina, nes pinigai jau buvo išdalyti ir jie jau galėjo virsti projektais bei nešti atitinkamas pajamas ūkininkams, o valstybei – mokesčius. Dabar vėl verčiamės per galvą rizikuodami, o ūkininkai turės prisiimti labai didelę riziką. Paraiškos bus surinktos, tik klausimas, kiek užtruks NMA, kol įvertins ir ūkininkas galės pasirašyti projekto įgyvendinimo sutartį. Todėl yra labai didelė rizika, kad atsiras tokių ūkininkų, kurie bus per daug optimistiškai įsivertinę savo galimybes.“  

LŪS vicepirmininkas, LŪS Pakruojo skyriaus pirmininkas Gedas ŠPAKAUSKAS:

„Svarbu, kad šie projektai NMA būtų vertinami skubos tvarka. Nes, pvz., pernai gruodžio 23-iąją pasibaigęs paraiškų rinkimas baigtas vertinti tik kovo 24 d. – iš viso tai trunka tris mėnesius. Ir net perkant techniką iš pardavėjų kiemo, dar reikalingas mažiausiai vienas mėnuo pirkimams įvykdyti (pirkimo sutartys, bankai, technikos pristatymas, jos registravimas, mokėjimo prašymo parengimas ir t. t). Tad visiems reikės labai skubėti.

Nors mes jau gyvename esant naujam finansiniam laikotarpiui, vis dėlto paaiškėjo, kad vis dar yra nesibaigę 2014–2020 m. pinigai. Šie metai – jau paskutiniai, jokių atidėjimų iš ES nebegalime tikėtis ir nepanaudotas lėšas privalėsime grąžinti. Kadangi pinigų dar yra likę, ŽŪM yra vos ne galvos skausmas, kaip juos kuo greičiau paversti ūkininkų investicijomis. Efektyviausias būdas, kurio ūkininkai labiausiai nori, yra investicijos į žemės ūkio valdas, technikos modernizavimas. Bet turime bėdą, kad pinigų likutis paaiškėjo tik dabar visai neseniai. Ir viskas realiai gali vykti tik iki rugsėjo 30-osios. Tad dar reikės sulaukti šaukimo, kuris prasidės nuo balandžio 7 d., sulaukti, kada bus įvertintos paraiškos, tada atlikti pirkimus, priduoti NMA visus dokumentus, mokėjimo prašymus, dar kartą laukti, o kad būtų fiziškai suspėta visa tai padaryti tiek ūkininkams, tiek ŽŪM, tiek NMA, reikės visiems tikrai pasistengti.

Kol gaudavome statybos leidimus, visada buvo labai ilga biurokratinė procedūra. Tikriausiai ŽŪM ir Aplinkos ministerija (AM) iki šiol neturėjo artimų santykių. Prisimenu, dar anais laikais tuometis žemės ūkio ministras Bronius Markauskas buvo atvažiavęs į Pakruojo r. ir aš jo paklausiau apie vis griežtėjančias sąlygas gauti statybos leidimus – anksčiau 18 m pločio sandėliai jau būdavo ypatingas statinys ir jiems reikėdavo statybos leidimo, dabar jau daugiau nei 12 m yra ypatingas ir reikia siurblinių, priešgaisrinių baseinų. Neįmanoma išpildyti tokių reikalavimų. Tai B. Markauskas atsakė, kad ne ŽŪM reguliuoja AM darbą. Iki šiol buvo toks požiūris. Nežinau, koks jis yra dabar, ar yra kalbamasi. Bent jau iš viešų pranešimų aišku, kad žemės ūkio ir aplinkos ministrai susitinka, bet ar jiedu diskutuoja apie tuos dalykus? Absurdas, kai ne tik polikarbonatiniams, bet ir polietileniniams šiltnamiams, jeigu jie yra šiek didesni, reikia statybos leidimo, nors kaimyninėje Lenkijoje viskas yra paprasčiau. Nupirkti šiltnamio įrangą galima labai greitai, deficito nėra, bet dėl statybos leidimo reikalavimo dalyvauti paramos priemonėje – tiesiog misija neįmanoma. Be to, dabar privalomi ir grunto tyrimai, kurių anksčiau nereikėdavo. Tyrimas užima tikrai nemažai laiko, o kur dar suprojektavimas ir vis kita. Tad apie net ir paprasčiausias statybas geriau nekalbėti.“

Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos (LMGAGA) tarybos pirmininkas Nerijus GRICIUS:

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. kovo 25 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.