Ar ribojimai atsiskaityti grynais pinigais gali tapti šešėlio pakasynomis?

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, atsižvelgdamas į tai, kad tiriant korupcines bylas neretai randamos itin didelės grynųjų pinigų sumos, apsisprendė siūlyti griežčiau riboti asmenų tarpusavio mokėjimus grynaisiais pinigais. Balandžio 22 d. vėl užregistruotas projektas, kuris Seime svarstomas jau nuo 2014 metų. Dabar vėl siūloma nustatyti atsiskaitymo grynaisiais ribą – 3 000 Eur. Šįkart pašnekovų klausėme: ar tai praskaidrins, ar dar labiau uždumblins rinką?

Vilnietis advokatas, teisės mokslų daktaras Algimantas ŠINDEIKIS: „Iš esmės šiais laikais atsiskaitymas grynais pinigais yra nonsensas. Suprantu, kad yra kai kurių atvejų, kai grynieji pinigai reikalingi. Iš tikrųjų turime vienas geriausių pasaulyje technines galimybes – tai interneto ryšys, jo prieinamumas. Jei norima nenaudoti grynųjų pinigų, galima kuo puikiausiai ir be jų išsiversti. Praktiškai nėra vietų, kur Lietuvoje nebūtų galima įsirengti atsiskaitymų kortele. Elektroninė bankininkystė veikia visur. Suprantu, kad yra dalis žmonių, kurie jau vyresnio amžiaus, yra konservatyvūs ir nenori taip naujoviškai gyventi. Reikia skatinti visus žengti priekyje ir naudotis technologijomis. Jos nėra tokios sudėtingos, kad žmogus negalėtų išmokti.

Jeigu norime išvengti šešėlinės ekonomikos, toks draudimas – riboti atsiskaitymus iki 3 tūkst. Eur – būtų tikrai nebloga priemonė. Nes kuo mažiau cirkuliuoja grynųjų pinigų, tuo mažiau jų yra šešėlyje.

Nemanau, kad lietuviai sugebėtų pergudrauti tokį draudimą, nes grynųjų pinigų yra arba nėra, atsiskaityti jais galima arba negalima. Ne visada pavyks ir atsiskaityti dalimis, t. y. mažesnėmis nei 3 tūkst. Eur sumomis, nes bus daroma visokių papildomų apsunkinimų.

Teisė apskritai yra toks socialinis reguliatorius. Jeigu žmogus nėra linkęs laikytis teisės, įstatymai jam nei padės, nei pakenks. Dar turime visuomenėje žmonių, kurie mano, kad įstatymai jiems negalioja. Tokie žmonės būna advokatų dažni klientai. Į draudimą riboti atsiskaitymus grynaisiais pinigais žiūriu pozityviai. Tik reikia atsižvelgti į atskirus atvejus, kad nenukentėtų tie, kurie tikrai tam nėra pasirengę. Gal reikėtų pereinamojo laikotarpio. Manau, valstybė galėtų skirti lėšų padėti tokiems žmonėms – išmokyti naudotis naujosiomis technologijomis. Galėtų būti ir centrai, pvz., Lietuvos pašte, kur žmonės galėtų pasinaudoti elektroninėmis priemonėmis, bankininkyste.“

Buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva ČIBIRIENĖ: „Bet kokie draudimai yra draudimai. Jeigu tėvai mato, kad vaikai blogai elgiasi, gali juos mušti, gali drausti ką nors daryti ir gali sugalvoti, kaip motyvuoti vaiką elgtis tinkamai. Taigi priversti elgtis tinkamai ir nevykdyti šešėlinės veiklos nėra paprasta, reikia smegenų, teisingų teisės aktų.

Valdžia imasi draudimo priemonės, kuri iš tikrųjų turi ir liūdnų pasekmių. Ne visi gyventojai galės to draudimo paisyti. Yra pagyvenusių žmonių, tokių asmenų, kuriems yra sudėtinga atlikti bankinį pavedimą, apmokėjimą. Jie nori sumokėti už buto remontą 4 tūkst. Eur, o tai gali būti visai normali pinigų suma. Ir tokiam žmogui, atliekančiam darbus pagal verslo liudijimą, gali būti patogiau gauti grynais, dalimis. Įstatymas draustų mokėti grynaisiais, jeigu sandoris yra išskaidytas į keletą mokėjimų. Pateiksiu pavyzdį – paprašiau suremontuoti butą, bendra remonto suma – 10 tūkst. Eur, bet meistras mano butą remontuos gal pusę metų, gal metus, ir aš už kiekvieną dalį jam mokėsiu atskirai. Tokiu atveju aš negalėčiau jam mokėti grynais, turėčiau kiekvieną dalį mokėti per banką. Tai ar gyventojai tikrai atliks mokėjimus per banką, labai abejoju, nes ne visi įgudę daryti bankinius pavedimus.

Štai ir kortelėmis vieni sugeba atlikti mokėjimus parduotuvėje, bet tenka matyti ir sutrikusius pagyvenusius asmenis, net ir jaunesnius, kurie tiesiog neatsimena PIN kodo. Ir daug kas turi tų grynųjų, kad esant situacijai, kai nutrūksta interneto ryšys ar atmintyje užkliuvo PIN kodas, galėtų atsiskaityti tikrais pinigais. Atsiskaitymų grynaisiais draudimu negalima panaikinti. Atsitiks taip, kad gyventojai vis tiek atsiskaitys grynaisiais ir tokie veiksmai bus šešėliniai. Verslo liudijimo turėtojas, suprantantis, kad jis gavo grynųjų, kurie perkopė nustatytą ribą, jų nedeklaruos, galbūt net neįsigys verslo liudijimo – kam jam jį imti, jeigu turi abipusį susitarimą, kad niekam nerodys, jog jam yra mokami gryni pinigai. Ir abi pusės supras, kad jos pažeidžia teisės aktus. Tokios situacijos ne mažins, o gimdys šešėlį. Atsiras sandorių, kurių vertė didesnė nei 3 tūkst. Eur, bet bus deklaruojama, kad jie yra mažesnės vertės. Bus slepiamos pajamos nuo viršijančios dalies, bus nesumokėti mokesčiai.“

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas Algirdas BUTKEVIČIUS: „Atsiskaitymai grynaisiais pinigais, ypač nekilnojamojo turto rinkoje, kurioje sumos, pagal mūsų turimą informaciją, yra nuo 20 tūkst. iki 60 tūkst. Eur, kelia tam tikrą nerimą. Tokie pinigai įrodo jų kilmę. Ar tai praskaidrins rinką? Manau, kad esmė yra ne šiame klausime. Tai ir saugumo klausimas, kad pinigai nebūtų laikomi namuose. Dabar jau galima atsiskaityti netgi telefonu, todėl manau, kad nebūtų jokios tragedijos. Beje, tarptautinė praktika rodo, kad tose šalyse, kur buvo įvesti ribojimai atsiskaitant grynaisiais, sumažėjo šešėlinė ekonomika ir padidėjo pajamos į biudžetą.

Šis įstatymo projektas Seime jau svarstomas nuo 2014 metų. Reikia įvertinti tai, kad buvo siūlymų tokį draudimą taikyti tik nekilnojamojo turto rinkoje. Ten atsiskaitymai grynaisiais pinigais neturėtų būti vykdomi tokiomis didelėmis sumomis. Vėliau Seime Liberalų sąjūdis buvo pateikęs pasiūlymą leisti atsiskaityti grynaisiais pinigais iki 10 tūkst. Eur. Dar buvo išsakyta ir pageidavimų iš žemdirbių pusės, jie teigė, kad perkant grūdus, parduodant juos, perkant trąšas, augalų apsaugos priemones, jiems atsiskaitymai grynaisiais vyksta greičiau. Bet stambieji ir vidutiniai ūkininkai šios problemos tikrai nebekelia.“

ŪP korespondentas - Stasys BIELSKIS

Susijusios temos - skaitykite: Seimas; Seimo Biudžeto ir finansų komitetas; korupcija;