Ar skaudesnis botagas pažabos šešėlinę augalų apsaugos priemonių rinką?

Manoma, kad iš visų ūkininkų sunaudojamų augalų apsaugos produktų maždaug trečdalis yra nelegaliai įvežti arba falsifikuoti produktai. Susigundę gerokai pigesniais nelegaliais produktais ūkininkai yra baudžiami už falsifikato įsigijimą ir naudojimą, o sausi iki šiol iš balos išlipdavo falsifikatų tiekėjai. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) parengė Baudžiamojo kodekso 275 straipsnio 1 dalies papildymo įstatymo projektą. Siūloma, kad Lietuvoje neregistruotų augalų apsaugos produktų, produktų, netapačių registruotiesiems šalyje, ir falsifikuotų augalų apsaugos produktų įvežimas į Lietuvą, tiekimas rinkai, jeigu bendra produkcijos vertė viršijo 100 MGL dydžio sumą, būtų baudžiama skiriant baudą, viešųjų darbų, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki dvejų metų.

Pašnekovų klausiame: kiek svarbu priimti šias įstatymo pataisas? Ar numatomos priemonės padės užkardyti falsifikuotų augalų apsaugos produktų tiekimą į rinką? Kokią žalą ir kam daro falsifikatai?

Sergejus FEDOTOVAS, Valstybinės augalininkystės tarnybos prie ŽŪM direktorius: „Šiuo metu galiojančios baudos yra labai mažos ir dėl to nėra veiksmingos. Dauguma taikomų baudų už netinkamą augalų apsaugos produktų naudojimą yra 30 eurų. Nuo ketinimų naudoti nelegalius, neregistruotus produktus, ypač didesniais mastais, tokio dydžio baudos nesulaiko. Augalų apsaugos produktai sudaryti iš cheminių medžiagų, o jos dėl netinkamo naudojimo yra labai pavojingos tiek aplinkai, tiek vartotojams. Pakeitimai teisinėje bazėje yra reikalingi – tinkamos bausmės turėtų būti veiksminga priemonė, svarbus veiksnys potencialiems pažeidėjams atgrasyti.

Nėra vieningos nuomonės, kokio dydžio yra šešėlinė rinka. Pateikiami įvairūs skaičiai: remiantis vienais skaičiavimais, augalų apsaugos produktų rinkoje šešėlis sudaro 10 proc., kitais – 20 proc., tačiau bet kuriuo atveju privalome suprasti, jog turime reikalų su pavojingomis, kenksmingomis cheminėmis medžiagomis. Nelegalių, falsifikuotų produktų poveikis nėra įvertintas ir gali kelti didelės rizikos. Turi būti naudojami tik patikrinti, saugiais pripažinti augalų apsaugos produktai. Tai svarbu ir vartotojams, ir eksportui, mat jis sudaro žymią dalį mūsų ūkio gamybos. Nelegali prekyba daro žalos ir šalies biudžetui, nes netenkama dalies pajamų.

Įstaigos, kuri prižiūri augalų apsaugos produktų tiekimą, naudojimą, svarbiausias tikslas – kad šalyje būtų naudojami patikrinti ir saugūs produktai.“

Zita VARANAVIČIENĖ, Lietuvos augalų apsaugos asociacijos direktorė: „Tai nėra nauja idėja. Maždaug prieš penkerius metus buvo bandymas nustatyti baudas už falsifikuotų aplinkos apsaugos produktų tiekimą rinkai. Labai gaila, tačiau tas projektas netapo įstatymu.

Asociacija pritaria valdžios ketinimui – baudos ar (ir) kitos drausminančios priemonės privalo būti nustatytos. Būtina imtis priemonių, nes situacija rinkoje drastiškai blogėja, falsifikatai užima vis didesnę rinkos dalį. Lietuva yra tarp trijų Europos Sąjungos (ES) valstybių, kurių rinkose falsifikuotų aplinkos apsaugos produktų kiekis yra didžiausias. Mes viršijame europinį vidurkį net 10 proc.

Nepaprastai sunku nustatyti, kokią rinkos dalį sudaro falsifikatai. Niekas neprisipažįsta, kad naudoja nelegalius, falsifikuotus augalų apsaugos produktus, todėl šešėlinį rinkos dydį mėginama apskaičiuoti netiesioginiais vertinimais, anoniminių apklausų būdu. ES nelegalūs, kontrabandiniai augalų apsaugos produktai užima apie 13 proc. rinkos, o Lietuvoje – beveik 24 proc., nors, mūsų Asociacijos nuomone, galėtų siekti ir iki 30 proc. Falsifikuotų produktų poveikis yra keleriopas – tai ir šešėlinis verslas, ir nemokami mokesčiai, ir konkurencijos rinkoje iškreipimas. Be to, niekas nežino, kas yra falsifikuoto produkto buteliuke.

Jeigu žmogus renkasi avėti falsifikuotus sportbačius arba kvėpintis falsifikuotais kvepalais, tai yra asmeninis jo pasirinkimas (aišku, kartu tai ir prekės ženklo intelektinės nuosavybės pažeidimas), bet kai naudojami falsifikuoti augalų apsaugos produktai, jų poveikis yra žymiai platesnis – veikiami ir vartotojai, ir operatoriai, ir aplinka, nes neaišku, kokios medžiagos, kokios priemaišos, kokie koformuliantai pakliūva į aplinką. Kad legalus produktas patektų į rinką, jis turi būti nuodugniai ištirtas, atliekama daugybė studijų, jos įvertinamos, ištiriamos visos priemaišos, kurių produkte yra daugiau kaip 10 proc. Falsifikuoti, nelegalūs augalų apsaugos produktai yra tarsi katė maiše – neaiškios sudėties, galbūt ne iki galo sureagavusios medžiagos.

Palaikome ŽŪM iniciatyvą imtis sutvarkyti šią landą ir numatyti baudas, nes šiandien yra baudžiamas galutinis vartotojas – ūkininkas, kuris įsigijo ir naudojo falsifikatą, bet nėra baudų falsifikatų į rinką tiekėjams.

Labai dažnai augalų apsaugos produktai yra lyginami su vaistais. Už falsifikuotų vaistų tiekimą į rinką skiriamos baudos, vadinasi, jos turėtų egzistuoti ir už augalų apsaugos produktų – tai yra vaistų augalams, šiuo atveju falsifikuotų – tiekimą rinkai. Labai gaila, kad to nebuvo padaryta prieš beveik penkerius metus. Juk falsifikuotų, nelegalių augalų apsaugos produktų poveikis yra didžiulis.

Turime būti civilizuota valstybė ir tam, kas yra nelegalu, stengtis užkardyti kelią įvairiais būdais. Turime mažinti ir pasiūlą, ir paklausą nelegaliems produktams. Visi kartu – institucijos, Asociacija, rinkos dalyviai, ūkininkai – turime dėti pastangas, kad kuo mažiau falsifikuotų augalų apsaugos produktų patektų į Lietuvą, stengtis mažinti ir pasiūlą, ir paklausą įvairiais frontais – teisiniu, švietimo ir kitais. Asociacija aktyviai dirba informuodama ir mokydama ūkininkus apie grėsmes jų sveikatai, aplinkai, kurias gali kelti neištirti, nežinomos sudėties produktai, tačiau Asociacija nėra politiką formuojanti institucija. Palaikome ŽŪM siekius šioje srityje ir tikimės, kad šį kartą projektas taps įstatymu.“

Karolis ŠIMAS, Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos prezidentas, UAB „Agrokoncerno grūdai“ direktorius: „Viskas, kas nelegalu, įvežama kontrabanda turi būti užkardoma visomis įmanomomis priemonėmis. Manau, kad visiems svarbu, jog būtų naudojami patikrinti, sertifikuoti ir registruoti augalų apsaugos produktai. Už juos turi būti sumokėti mokesčiai. Falsifikuotuose ar kontrabanda įvežtuose produktuose gali būti nežinia kokių cheminių medžiagų, kurios daro žalos žemės ūkiui.

Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacija ir aš, kaip įmonės vadovas, pritariu atsakomybės griežtinimui už falsifikuotų, neregistruotų augalų apsaugos produktų įvežimą į Lietuvą, jų tiekimą rinkai. Nežinau, kokį efektą duos Baudžiamojo kodekso papildymo projekte numatomos bausmės, tačiau palaikau priemones, kurios skaidrintų augalų apsaugos produktų rinką.

Manau, kad falsifikuoti produktai, kontrabanda – tai pavienių asmenų, kurie juos perka, platina, o ne viso sektoriaus problema. Tokia veikla yra nusikalstama ir už tai reikia atsakyti.

Kontrabandinių augalų apsaugos produktų platinimo veiklos mastą būtų sunku įvertinti, tačiau būtina užtikrinti, kad legalių produktų pardavėjai galėtų konkuruoti rinkos sąlygomis, kokybę gali garantuoti tik rinkoje registruoti produktai, taip pat didesnis smūgis tenka Lietuvos biudžetui, kuris praranda dalį mokesčių.“

Saulius STIRNA, Lietuvos ūkininkų sąjungos Kaišiadorių skyriaus pirmininkas: „Sunku patikėti, kad tokie dideli prekyba nelegaliais produktais mastai. Atrodo, lyg būtų pernelyg išpūstas burbulas. Pačiam su tuo neteko susidurti, o ir aplinkui nieko panašaus nesigirdi.

Gal kai kurie ūkininkai augalų apsaugos produktų atsiveža iš kaimyninės Lenkijos. Ten chemikalai pigesni nei Lietuvoje. Jei produktas Lenkijoje registruotas, o Lietuvoje ne, tai mes jo naudoti negalime, nes mūsų šalys priskirtos skirtingoms zonoms: Lenkija – pietinei, Lietuva – šiaurinei. To produkto mūsų šalyje dažniausiai neregistruoja todėl, kad registravimas labai brangus.

Mes, žemdirbiai, manome, kad jei produktas registruotas Europos Sąjungos šalyje ir skirtas naudoti, pavyzdžiui, javams, tai ir Lietuvoje turėtų būti galima jį naudoti javams. Juk Lenkija – ES šalis, teisinė valstybė. Perkame Lenkijoje dešras, kiaulieną, vežame ir valgome. Lygiai tas pat turėtų būti ir su augalų apsaugos produktais. Jei jie registruoti Lenkijoje, Vokietijoje ar kitoje ES valstybėje, turėtų būti galima juos naudoti ir Lietuvoje.

Neatmetu galimybės, jog galbūt į Lietuvą nelegaliai patenka pesticidų ar kitų augalų apsaugos produktų iš Ukrainos. Tačiau jei produktas registruotas Ukrainoje, tai veiklioji jo medžiaga bus tokia pati, kaip ir kitų šalių produktuose. Lietuva iš Ukrainos importuoja grikius, betgi Ukrainoje tie grikiai purškiami ukrainietiškais pesticidais, kurie Lietuvoje neregistruoti. Ir ukrainiečiai tuos grikius valgo, ir mes, lietuviai...

Ūkininkas nepirks ir nenaudos chemikalo nežinodamas jo sudėties. Ypač nerizikuotų neaiškiais kiniškais produktais.

Aišku, už nelegalių, nesaugių kiniškų ar kitokių augalų apsaugos produktų įvežimą ir tiekimą rinkai turėtų būti baudos, tačiau nemanau, kad reikėtų bausti žemdirbius už atvežtų iš Lenkijos produktų naudojimą. Kas žemdirbiams belieka, kai Lietuvos firmos nori labai daug uždirbti.“

Parengė ŪP korespondentė Violeta GUSTAITYTĖ