Ar Sporto rūmai atiteks tautai?

Mitingo organizatoriai konstatuoja, jog dar Ingridos Šimonytės vadovaujama LR Vyriausybė atsisakė įgyvendinti parengtą Rūmų rekonstrukcijos projektą ir faktiškai pradėjo jį sabotuoti bei žlugdyti.

Šių metų birželio mėnesį Lietuvos Seimas pradėjo svarstyti rezoliucijos projektą „Dėl neatidėliotinų veiksmų Vilniaus koncertų ir sporto rūmams rekonstruoti“.

Organizacija „Tautos forumas“ parengė ir mitingo rezoliuciją, kurioje reikalaujama Lietuvos Vyriausybės iki rugsėjo 1 d. priimti tris esminius sprendimus:

• Iki š. m. rugsėjo 1 d. patvirtinti ir visuomenei paskelbti Rūmų rekonstrukcijos finansavimo būdą.
• Atrinkti Rūmų rekonstrukcijos darbų rangovą.
• Skirti lėšas parengiamiesiems darbams atlikti.

Klausimai be atsakymų

„Tačiau rugpjūčio 4 d. vykusiame Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkės Fainos Kukliansky ir Amerikos žydų komiteto (AJC) Tarptautinių žydų reikalų direktoriaus Andrew Bakerio susitikime su premjeru Mindaugu Sinkevičiumi buvo paprasčiausiai uždrausta pertvarkyti Rūmus į konferencijų centrą. Premjeras nuolankiai sutiko. Du toli gražu ne visai tarptautinei ir ne visai Lietuvos žydų bendruomenei atstovaujantys ir nežinia kieno įgalioti asmenys įsakė Lietuvos valdžiai, ką ši turi daryti su Sporto rūmais“, – savo kvietime rašo organizatoriai. – „Minėdami Baltijos kelią – dieną, kai milijonai žmonių susikibo rankomis dėl savo tautų laisvės, – mes klausiame Lietuvos vadovų: Prezidente, Seimo Pirmininke, Ministre Pirmininke! Ar išduosite Sporto rūmus ir Baltijos kelio atminimą? Ar Sporto rūmų likimas jau nuspręstas už uždarų durų? Ar nebus pasirašytas naujas „slaptasis protokolas“, šį kartą – dėl lietuvių tautos istorinės atminties sugriovimo?“

Todėl rugpjūčio 24 d. 17 val. kviečiama susirinkti Vinco Kudirkos aikštėje Vilniuje: „Ateikime be užuolankų paklausti aukščiausių Lietuvos valdžios pareigūnų: Ar jie dar laiko save savarankiškos valstybės vadovais? Kas iš tiesų sprendžia Sporto rūmų likimą? Kodėl trukdoma įrengti valstybinę Lukiškių aikštę? Kodėl nebeleidžiama pagerbti ir įamžinti savo Tautos didvyrių? Kodėl Lietuvos žmonėms nebeleidžiama išsaugoti to, kas lietuviška? Ateikime su Lietuvos trispalvėmis ir drąsiai paklauskime – ar išėjome į Baltijos kelią tam, kad lietuviai šiandien būtų beteisiai ir bejėgiai savo sostinėje? Ar lietuviui Vilniuje kas nors dar leidžiama ir ar Vilnius dar priklauso Lietuvai? Parodykime, kad tautos istorinė atmintis nėra valdžios baimių įkaitė ir gėdingų užkulisinių sandorių objektas“.

Komentaras

„Ūkininko patarėjas“ kreipėsi į žurnalistą, istorijos tyrinėtoją Vilių Kavaliauską, aktyviai dalyvaujantį Sporto rūmų grąžinimo visuomenei procesuose, kad paaiškintų dabartinę situaciją.

„Kaip tik prieš kelias dienas buvęs Kultūros ministras (dabar einantis Ministro pirmininko patarėjo kultūros klausimais pareigas – aut. past.) Darius Kuolys sušaukė įvairių organizacijų platų pasitarimą šiuo klausimu. Dalyvavo ir prezidento patarėjai, ir Kultūros viceministrė, ir Vilniaus vicemerė, ir paveldo specialistai, ir architektai – tie, kurie valstybės užsakymu yra ir projektą paruošę... Pasitarime visi grįžome prie to paties, jog nėra jokios kitos alternatyvos“, – teigia V. Kavaliauskas. – „Sprendimas dėl rūmų perdavimo žydų muziejui yra neteisėtas ir niekinis. Tą patvirtino ir toks teisinis autoritetas, kaip buvęs teisingumo ministras, Konstitucinio ir Aukščiausiojo teismų teisėjas prof. Jonas Prapiestis... Pavyzdžiui, toks žanras kaip Ingridos Šimonytės „protokolinis įrašas iš ministrų pasitarimo“ nėra joks teisinis dokumentas, jis net neregistruojamas teisinių aktų registre, o 100 milijonų vertės pastatą atiduoti neaiškaus popieriaus pagrindu yra visiškai neteisėta. Turėjo būti atitinkamos procedūros, tačiau pirmiausia turėjo būti naikinami net du ankstesnių vyriausybių nutarimai šiuo klausimu – tiek Algirdo Butkevičiaus, tiek ir Sauliaus Skvernelio... Tik tada, tuo pagrindu po atitinkamų diskusijų turėjo priimti dokumentą, kuris būtų privalomas vykdyti. O I. Šimonytės „dokumentas“ yra neprivalomas, nes jis yra niekinis...“

V. Kavaliauskas primena ne tik šias aplinkybes, bet ir atitinkamą teismo sprendimą: „2021 m. gegužės mėnesį Vilniaus m. apygardos teismas atmetė 160-ies Amerikos piliečių žydų kreipimąsi į teismą, kuriuo buvo mėginama uždrausti mūsų vyriausybei bet ką toje vietoje daryti... Teismas pirmiausia pasakė, kad pastatas yra tvarkomas valstybės ir miesto interesais, be to, veiksmai derinami ir su tarptautinėmis žydų institucijomis, kurias mums yra rekomendavę ir patys amerikiečiai. Bet svarbiausias akcentas yra tas, kad toje vietoje šiuo metu nėra jokių kapinių, o jos buvo parduotos dar cariniais laikais... Taigi, teismas atmetė visas pretenzijas, o sprendimas yra įsiteisėjęs. Vadinasi, dabar reikia veikti pagal esamus oficialius dokumentus, t. y. A. Butkevičiaus ir S. Skvernelio vyriausybių nutarimus, kurie galioja ir pagal kuriuos išduotas leidimas statyboms bei atitinkamas aplinkotvarkos leidimas. Tereikia surasti rangovą ir pradėti darbus.“

Istorijos tyrinėtojas minėtame pasitarime iš valstybės pareigūnų išgirdo ir teigiamus atsiliepimus, kas įnešė kažkiek optimizmo: „Kalbama, jog darbams skirs kažkiek pinigų 2027 m. biudžete, o pirmieji darbai prasidės nuo parko tvarkymo bei vidinės rekonstrukcijos. Kitaip sakant, pirmas etapas gali prasidėti jau greitai, tai mums įkvėpė optimizmo, tik aš iki šiol nežinau nė vieno Lietuvos valstybės vadovo ar politiko, kuris išdrįstų tą pasakyti vis atvykstantiems užsienio svečiams... Beje, šiuo metu Seime svarstoma atitinkama rezoliucija šiuo klausimu, įpareigojanti vyriausybę pagaliau pradėti tvarkyti tuos rūmus. Labai svarbu, kad parlamento nutarimas būtų priimtas laiku, dar iki biudžeto priėmimo, o tuomet atsirastų ir tinkamas pasiteisinimas valdžiai – gal ir mūsų politikai būtų drąsesni ir pasakytų tiems užsienio svečiams: labai atsiprašome, bet mūsų tautos atstovai nusprendė kitaip...“

Parengė Ričardas Čekutis