Ar tikrai marokietiški produktai skandina Europos ūkininkus?

Protestuotojai padeginėjo vilkikus

Atviri protestai prieš marokietiškų daržovių ir vaisių eksportuotojus prasidėjo vasario pradžioje. Protestuotojai produktus vežančius vilkikus pasitiko plakatais, atkreipiančiais dėmesį į „nesąžiningą konkurenciją“ ir kaltinančiais Maroką importuojant į ES „žemos kokybės produktus“.

Konfliktui įsisiūbavus, ūkininkai Ispanijoje ir Prancūzijoje ėmė padeginėti vilkikus, sunaikino jų vežamas dešimtis pomidorų partijų ir kitus produktus. Tiems, kam pavyko išvengti tiesioginių išpuolių, įstrigdavo užblokuotuose keliuose, todėl vėluodavo pristatymai, o klientai skirdavo baudas.

Tokie veiksmai, suprantama, sukėlė nerimą eksportuotojams. Jie atkreipė dėmesį, kad protestuotojai užsipuola ne tik į ES, bet ir Jungtinę Karalystę, kuri net nėra ES narė, važiuojančius sunkvežimius su marokietiškais žemės ūkio produktais.

Situaciją jie net palygino su husių išpuoliais Raudonojoje jūroje. „Nematau jokio skirtumo tarp to, kas dabar vyksta Europoje, ir husių piratų atakų Raudonojoje jūroje“, – žemės ūkiui skirtam naujienų portalui „FreshPlaza“ sakė eksportuotojas Oussama Machi. Jis teigė, kad patirtus nuostolius padengti tenka tik jiems, nes nei vežėjai, nei draudimo bendrovės neprisiima jokios atsakomybės.

ES eksportas į Maroką – didesnis

Situacijai aštrėjant, savaitės pradžioje oficialiai sureagavo ir Maroko valdžia. Klausimo aptarti buvo susitikę Maroko užsienio reikalų ministras Nasseris Bourita ir Prancūzijos kolega Stéphane Séjourné Rabate. N. Bourita atkreipė dėmesį į tai, kad prekybos susitarimai tarp Maroko ir ES yra pagrįsti griežtais standartais, dėl kurių buvo kruopščiai deramasi, siekiant visų šalių interesų pusiausvyros. Todėl kaltinimai, kad neva marokietiški produktai žemos kokybės, yra neteisingi.

Jis priminė ir tai, kad iš šių susitarimų daug naudos gauna ir ES, nes jos eksporto apimtys į Maroką pastaraisiais metais išaugo gerokai labiau nei produktų judėjimas priešinga kryptimi.

Prekyba tarp Maroko ir ES vyksta pagal partnerystės susitarimą tarp ES ir jos valstybių narių iš vienos pusės bei Maroko. Žemės ūkio produktų mainams tarp Maroko ir ES taikomos Žemės ūkio susitarimo nuostatos. 2010 m. gruodžio mėn. pasirašytu ir 2012 m. spalį įgyvendintu susitarimu Maroko žemės ūkio produktų eksportui suteikiamas lengvatinis režimas, panašiai ir ES eksportui į Maroką. Susitarimas atleidžia eksportuojančią šalį nuo mokesčių, tačiau taikomos įvežimo kainos ir metiniai apribojimai, o viršijus kvotas, eksportuojamiems kiekiams taikomi papildomi tarifai.

Stiprėjant nepasitenkinimui tiek iš ES ūkininkų, tiek iš Maroko eksportuotojų pusės, vasario viduryje atvirą pareiškimą išplatino Maroko žemės ūkio ir kaimo plėtros konfederacija (COMADER). Jame tvirtinama, kad marokietiškų žemės ūkio produktų eksportas į ES išsiskiria aukšta kokybe, griežtu standartų, kurių reikalaujama importuojančiose rinkose, laikymusi.

Be to, akcentuojama, kad 2021–2022 m. marokietiškų žemės ūkio produktų eksportas į ES išaugo 15 proc., eksportas į Ispaniją – 2 proc. Tuo tarpu ES žemės ūkio produktų eksportas į Maroką išaugo 75 proc., o Ispanijos eksportas – 20 proc.

Šiuos skaičius papildo ir eksportuotojo O. Machi teiginiai, kad Marokas turi „prekybos deficitą su Prancūzija ir Ispanija. Prancūzija pernai importavo marokietiškų pomidorų už 706 mln. USD, o Marokas – prancūziškų kviečių už 868 mln. Eur. Prekyba vykdoma jų valiuta, o tai naudinga visai jų ekonomikai. Prancūzija yra suinteresuota pirkti marokietiškus pomidorus, atsižvelgiant į tai, kad gabenimo atstumas nedidelis ir kaina palanki, tuo tarpu Marokas galėtų pirkti rusiškus kviečius. Ir turėkime omenyje, kad visoje Europoje tik 3 proc. pomidorų yra Maroko kilmės“.

Pasak portalo „Newarab“, Marokas 2022 m. buvo didžiausias pomidorų tiekėjas ES ir tais metais eksportavo 424 690 t. Marokietiški pomidorai parduotuvėse išties pigesni nei užauginti Prancūzijoje ar kitoje ES šalyje, todėl mėgstami pirkėjų ir mažmeninių prekybos tinklų, ieškančių pigesnės produkcijos. Marokietiški vyšniniai pomidorai yra 2,4 karto pigesnis nei prancūziški. Žemesnę kainą iš dalies lemia pigi darbo jėga. Viena iš priežasčių, lemiančių žemesnę kainą, yra ta, kad vaisių surinkėjų atlyginimas Maroke nesiekia 1,5 USD per valandą.

ŪP portalo informacija

Asociatyvi 123rf nuotr.