Ar užklosime saulės veidrodėliais duonos laukus?

Priklauso ne tik nuo žemės       

Ginčų dėl našioje žemėje statomų saulės elektrinių yra buvę ir Lietuvoje. „Tačiau reikia suprasti, kas šaliai svarbiau – ar eksportuojami kviečiai, ar energetinis saugumas, nes ta pati žemė gali būti panaudota ir tam, ir tam“, – „Ūkininko patarėjui“ kalbėjo Lietuvos saulės energetikos asociacijos (LSEA) prezidentas Vitas Mačiulis.

Jis pritarė, kad saulės elektrines būtų geriau statyti nederlingoje žemėje, esą kiekvienam protingam žmogui tai yra suprantama. Tačiau saulės elektrinėms reikia ne tik žemės sklypų, jų vietos pasirinkimas priklauso ir nuo elektros tinklų. Anot ŪP pašnekovo, elektros tinklai dabar perkrauti ir tokių vietų, kur būtų galima pastatyti saulės elektrines, yra labai nedaug. „Būtent elektros tinklų galimybės ir lemia saulės elektrinių statybą vienoje ar kitoje vietoje. Yra prasta žemė, kurioje galima būtų statyti, bet jei ten nėra reikiamo galingumo elektros tinklų, statyti galimybių nėra“, – aiškino V. Mačiulis.

Tad gal geriau būtų šias elektrines statyti ant stogų? „Lengva pasakyti. Stogas turi būti tam pritaikytas. Ant stogų pigiau statyti, saulininkai ir nori ant jų statyti, bet kur tų tinkamų stogų rasti?“ – retoriškai klausė LSEA prezidentas.

Kiekvienas ieško naudos sau

Realybė tokia, kad ir patys žemės savininkai linkę parduoti ar išnuomoti savo žemės sklypus saulės elektrinių statytojams. „Suprantu ūkininkaujančiuosius, kurie sako, kad saulės elektrinės statomos gerose vietose, užimami derlingos žemės plotai, kuriuose būtų galima ūkininkauti, tačiau juk žemės savininkai taip pat turi būti laisvi. Kodėl jie turi kažkam parduoti ar išnuomoti pigiau, kai tai gali padaryti brangiau? Tikėtina, kad daugelis kritikuojančiųjų, jei į juos būtų kreiptasi, vargu ar kviečius augintų, nes ir patys žemės savininkai noriai parduoda ar išnuomoja žemę saulininkams – jiems tai gerokai naudingiau“, – pasakojo ŪP pašnekovas.

Anot jo, saulės jėgainių statytojai visuomet ieško pigesnės žemės, o derlinga žemė yra gerokai brangesnė. Vis dėlto, jei saulės elektrinėms tinkamos vietos tarp pigesnių žemės sklypų nerandama, nėra kito kelio, tenka pirkti ar nuomoti derlingą žemę ir mokėti brangiau.

„Žemė, kurioje pastatytos saulės elektrinės, gali būti naudojama – joje gali ganytis avys. Nauda abipusė – yra kur joms pasislėpti nuo karščio, be to, nuėda žolę. Toks pavyzdys yra Kuršėnuose, kur saulės elektrinių parke ganosi avys“, – pasidalijo šiuolaikišku vaizdu iš kaimo V. Mačiulis.

Tikimasi pokyčių

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) „Ūkininko patarėjui“ aiškino, kad Seimas dar 2022 m. birželio 23 d. priėmė Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisas, kuriose nustatyta, kad neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose, išskyrus teritorijas, kuriose, vadovaujantis galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, įstatymais, saugomų teritorijų nuostatais, atitinkama statyba negalima, gavus žemės sklypo savininko sutikimą, nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir naudojimo būdo, žemės ūkio paskirties žemės sklypuose galima statyti saulės šviesos energijos elektrines. Taip pat ir saulės šviesos energijos elektrines, kurios yra hibridinės elektrinės dalis.

Ministerija pripažįsta, kad, esant tokiam teisiniam reguliavimui, saulės šviesos energijos elektrinėmis dažnai užstatomi ypač derlingi ir dideli žemės ūkio paskirties žemės plotai. Tai apima teritorijas, kurios anksčiau buvo naudojamos pasėliams auginti, ganykloms ar kitoms žemės ūkio veikloms. Todėl Seime jau registruotas Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisų projektas, kuriuo siūloma pakeisti kai kurias nuostatas ir nustatyti, kad neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose, išskyrus teritorijas, kuriose, vadovaujantis galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, įstatymais, saugomų teritorijų nuostatais atitinkama statyba negalima, gavus žemės sklypo savininko sutikimą, nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir naudojimo būdo, galima statyti saulės šviesos energijos elektrines, tarp jų – ir saulės šviesos energijos elektrines, kurios yra hibridinės elektrinės dalis, žemės ūkio paskirties žemės sklypuose, kurių dirvožemio našumo balas yra ne didesnis kaip 28 balai.

ŪP norėjo sužinoti ir žemės reikalus kuruojančios Aplinkos ministerijos nuomonę, tačiau teišgirdo, kad tai yra daugiau ŽŪM ir Energetikos ministerijos veiklos sritys, bet ne jų. 

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.