Ar valstybinio banko įgaliojimus gavęs paštas palankiai kredituotų ūkininkus?

Lietuvoje įsigalėję skandinaviški komerciniai bankai visiškai nusisuko nuo kaimų, provincijoje nebeliko bankų skyrių, bankomatų, beveik pusei milijono vyresnio amžiaus lietuvių, neperkandusių internetinės bankininkystės, pasidarė sunkiau gauti vartojimo kreditus, išsigryninti pinigus, atsidaryti sąskaitas kredito įstaigose, kad nereikėtų rizikingai slėpti santaupų kojinėse ar stiklainiuose. Politikai pradėjo kalbėti apie valstybinį komercinį banką, kuris pasirūpintų švedų bankininkų pamirštais Lietuvos provincijos gyventojais. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas įsivaizduoja, kad greičiausia ir lengviausia valstybiniu banku paversti Lietuvos paštą. Jis gali rinkti mokesčius, turi bankininkystės infrastruktūros užuomazgų (iš bankrutavusio „Snoro“ banko perimtų kioskų) ir mobiliųjų laiškininkų, kurie apmokyti galėtų tapti „ateities bankininkais“.

Ar Lietuvos paštui patikėjus valstybinio komercinio banko funkcijas kaimų gyventojams palengvėtų finansinės operacijos? Gal toks bankas palankiau kredituotų ūkininkus negu SEB, „Swedbank“ ar „Luminor“?

Vaida BUDRIENĖ, Lietuvos pašto Korporatyvinių reikalų departamento vadovė: „Lapkričio 20 d. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas kartu su Lietuvos banku parlamente surengė konferenciją „Kuo pakeisime išeinančius bankus regionuose: problemos, galimybės ir perspektyvos“.

Vienas iš pranešėjų buvo AB Lietuvos pašto Rinkodaros ir pardavimų departamento direktorius Norbertas Žioba. Mūsų atstovas pabrėžė, kad paštas galėtų būti visuomenės ir bankų tarpininkas.

Paštas bendrauja su gyventojais kiekvieną dieną, turi 500 padalinių visuose regionuose, 90 „PayPost“ skyrių, 2 100 laiškininkų ir kurjerių, 300 mobiliųjų laiškininkų. 2018 m. bendrovė beveik 20 mln. kartų suteikė žmonėms finansinių paslaugų už 12,5 mln. eurų: surinko 9 mln. įmokų, išnešiojo 2,6 mln. pensijų, pervedė 611 tūkst. perlaidų, 36 tūkst. kartų tarpininkavo gyventojams, prašiusiems paskolų iš kredito įstaigų. Jau dabar padedame draudimo, vartojimo kreditų, piniginių perlaidų bendrovėms pasiekti klientus visoje Lietuvoje. Pratinamės bendradarbiauti ir su bankais. Pradėtas bandomasis projektas. Lietuvos paštas galėtų padėti indėlininkų grynuosius pinigus į sąskaitas kitose mokėjimo įstaigose, išgryninti klientų, turinčių mokėjimo korteles, prašomas sumas.

Tačiau tik Vyriausybė, Susisiekimo ministerija, Seimas turėtų nuspręsti, ar būtina suteikti paštui visas banko funkcijas. Tai politinis klausimas.“

Dr. Daiva ŠATEIKIENĖ, Lietuvos daržovių augintojų asociacijos valdybos pirmininkė: „Sunkiai įsivaizduoju ant pašto pamatų pastatytą banką. Kaip ta valstybinė taupomoji kasa dirbs? Juk valstybinio komercinio paštinio banko operacijų apimtys gerokai išsiplės. O paštai dabar grynųjų pinigų mažai turi. Gal bus padidintas Lietuvos pašto įstatinis kapitalas?

Pas mus Šiaulių r. Meškuičių seniūnijos pašte perlaidas gali atsiimti tik tada, kai kas nors prieš tai sumokėjo už vaikų darželius, dujas. Pašto skyriuje prie klientų aptarnavimo langelio išsirikiavus miestelio gyventojų eilutei, paštininkė garsiai klausia: „Ar kas nors atsiskaitys už komunalines paslaugas?“ Jeigu tokių laukiančiųjų atsiranda, jie kviečiami į priekį, pirmieji aptarnaujami, iš jų gautais pinigais išmokamos perlaidos. Jeigu tą dieną niekas mokesčių nemokėjo, tai ir perlaidos negausi. Ateik rytoj, poryt, gaišk laiką.

Skolindamasis banke, turi pranešti, kokios tavo pajamos, išlaidos. Jeigu paskolų prašančio asmens verslo apyvarta maža, jis kažkuo turi garantuoti bankui, kad atiduos kreditą.

Ar mūsų valstybė, kuriai nuolat trūksta lėšų, be jokio užstato mažesnėmis palūkanomis apdalins savo banko klientus pinigais, gal net visiškai beprocentes paskolas suteiks? Abejoju.

Nors užsienio komerciniai bankai dabar dažnai keikiami, bet su jais neretai lengviau susitarti negu su „tautiškomis“ kredito unijomis, žadančiomis žemdirbiams

„gerovę“. Bent jau Šiaulių apskrityje unijos užsiprašo labai didelių palūkanų. Nebendradarbiaujame su „bankeliais“.

Mūsų mažoje seniūnijoje bankomato neapsimoka statyti, nes aptarnavimo išlaidos bus didesnės negu nauda gyventojams.

Finansinius reikalus mūsų šeima tvarko „Luminor“, Medicinos bankuose. Iš pradžių bankai į ką tik įsikūrusius, nemodernizuotus ūkius nežiūrėjo rimtai, tada ūkininkams buvo sunku skolintis. Dabar mūsų santykiai su „Luminor“ geri.“

Algis ALIUKEVIČIUS, Prienų r. Naujosios Ūtos seniūnas: „Ne toks jau ir platus pašto skyrių tinklas. Pas mus tik rajono centre tie pašto perimti „snoriukai“ stovi. Žmonėms iš atokesnių seniūnijų per toli juose būtų tvarkyti finansinius reikalus.

Be to, Lietuvos paštą dabar krečia vidiniai sunkumai – susisiekimo ministras atleido pašto valdybą ir sudarė naują. Ar turės jėgų paštininkai esminei savo veiklos permainai?

Prienų rajone viename iš pirmųjų buvo pradėta „mobiliųjų laiškininkų“ programa. Sunkiai prie jos priprato Naujosios Ūtos gyventojai. Mobilieji laiškininkai, ypač pakaitiniai, gerai nepažįstantys vietovių, pridarydavo daug klaidų, siuntas nunešdavo ne tuo adresu, sulytiems, sušalusiems gyventojams sutartose vietose tekdavo ilgai laukti atvykstančių „judriųjų laiškininkų“. Žmonės iš darbų grįžta 17–18 valandą. Maždaug tokiu pat laiku darbą baigia ir paštai. Neradę adresatų, laiškininkai palieka pranešimą, kad siuntinį reikės atsiimti Prienų pašte. Trenkis iš Naujosios Ūtos 14 kilometrų, kad gudrus.

Gal dabar mobilieji laiškininkai bus greitesni ir patikimesni. Lietuvos paštas jiems pradėjo dalyti naujus bendrovės grafiniu ženklu pažymėtus tarnybinius automobilius „Dacia Stepway“. Pašto vadovybė pažadėjo iki 2020 m. pavasario rajonų skyrius aprūpinti naujuoju transportu. Gal iš 440 automobilių koks vienas teks ir Naujajai Ūtai.

Bijau, kad ir naujasis pusiau bankas, pusiau paštas nelengvai prigis. Gal ūkininkams ir bus naudinga jame atsidaryti sąskaitas. Prienų rajone jokio kito banko neliko, tik „Swedbank“ atstovybė. Bet su jos darbuotojais reikia iš anksto tartis, grynaisiais pinigais finansinių operacijų nesulauksi. Neatliekamos.

O pagyvenusiems žmonėms jau per vėlu išmokti internetu registruotis pas gydytoją, susimokėti mokesčius, parsisiųsti reikalingas pažymas ir dokumentus, tikrinti savo sąskaitas bankuose nekeliant kojos iš namų.

Kredito unija, tapusi valstybiniu komerciniu banku, gal ir būtų šiokia tokia išeitis. Bet ir artimiausią uniją Jiezne nuo mūsų skiria nemažas atstumas.“

Algirdas BUTKEVIČIUS, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas: „Geriau valstybinį komercinį banką kurti iš kredito unijų grupių. Manau, Europos centrinis bankas neprieštarautų. Kredito unijos tradiciškai yra arčiausiai kaimo, žemdirbių.

Svarstymai, kad paštas galėtų tapti nacionaliniu banku, kuriame valstybės institucijos ir gyventojai saugiau laikytų pinigus negu komercinėse kredito įstaigose, prasidėjo prieš gerą dešimtmetį. Ypač tos kalbos sustiprėjo, bankrutavus „Snoro“ ir Ūkio bankams.

Dalį kasdienės bankininkystės paslaugų iš bankų ilgainiui perėmė didieji prekybos tinklai, „Perlo“ terminalai, Lietuvos paštas. Lietuvoje yra apie 4 tūkst. vietų, kur galima išsigryninti pinigų.

Žinoma, Lietuvos pašto kandidatūra tapti valstybiniu komerciniu banku turi privalumų. Tereikėtų gauti Lietuvos banko licenciją. Minimalus kapitalas, kurį privalo sukaupti steigiamas bankas, – ne mažiau nei 5 mln. eurų. Kelis kartus didesnio Lietuvos pašto kapitalo užtektų su kaupu. Lietuvos pašto bankinės paslaugos turėtų būti itin patrauklios miesteliams ir kaimams, kuriuose nėra bankų filialų, bet veikia pašto skyriai. Tačiau paštas privalėtų pasiūlyti daugiau finansinių paslaugų. Neužtenka surinkti mokesčius, siųsti ir gauti perlaidas. Paštas ir jo padaliniai turėtų suteikti vartojimo kreditus, priimti indėlius.

Lietuvos paštas neturi bankomatų tinklo, nepraktikuoja elektroninės bankininkystės, skolina ne savo, bet išperkamąją nuomą, išsimokėtinus pirkimus kredituojančių finansinių įstaigų pinigus. Pašto finansinių paslaugų kasmet mažėja, mat įsitikinta, kad gyventojai vis dažniau renkasi tradicinių mokėjimo paslaugų pakaitalą internetą.

Vis dėlto svarbiausia priežastis, kodėl pašto nepavyktų padaryti banku, – biurokratinės, politinės kliūtys. Ilgai truktų įvertinti pašto turtą. Per tą laiką pasikeistų šalies vadžia, o naujieji valdantieji politikai tikriausiai pamirštų „svetimą“ projektą.“

Parengė ŪP korespondentas Arnoldas ALEKSANDRAVIČIUS