Žemės ūkyje nanotechnologijos gali būti taikomos augalų apsaugos produktams ir trąšoms. Jos galėtų tvariai paremti pasaulinę maisto gamybą. Pasak Olandijos Nacionalinis visuomenės sveikatos ir aplinkos instituto, rezultatai rodo, kad pasėlių apsaugos produktų nanoformulių efektyvumas yra 20 proc. didesnis nei įprastų preparatų. Nanoformulės skirtingai elgiasi aplinkoje, daugiausia dėl lėtesnio išsiskyrimo ir lėtesnio skilimo. Pasak mokslininkų, šios technologijos kontroliuojamas trąšų ir maistinių medžiagų išsiskyrimas galėtų sumažinti jų išplovimą ir padidinti derlių iki 20–30 proc., palyginti su įprastomis trąšomis. Tačiau norint tai pagrįsti turi būti atlikti laboratoriniai ir lauko tyrimai.
Tad kodėl vis dar iki galo neištirtos šios technologijos galimybės žemės ūkyje ir neišsiaiškintas jos poveikis aplinkai? Nyderlandų ekspertų nuomone, tai labiausiai lemia socialiniai ir ekonominiai veiksniai, tarkime, maža pelno marža ir atsargesnis naujovių pripažinimas žemės ūkyje nei kituose sektoriuose tiek iš vartotojų, tiek iš gamintojų pusės.
Vis tik negalima sakyti, kad bandymai ir tyrimai nevyksta. Pavyzdžiui, Vakarų Brabanto srityje daržoves šiltnamiuose auginantis ūkininkas šią vasarą ryžosi išbandyti „B+H Solutions“ nano trąšas. Viename plote agurkus patręšė įprastomis trąšomis, kitame 2 ha plote augančius agurkus pabarstė nano trąšomis. Per 12 savaičių jis pastebėjo, kad ant antrajame pasėlių lauke užmegzta 8 proc. daugiau vaisių, o jų svoris 9 proc. didesnis nei įprastai patręštų agurkų.
Be to, vaisiai buvo vienodesnės formos ir, pasak augintojo, puikaus skonio. Pastebėta ir tai, kad nano trąšos paspartino agurkų augimą.
Šias nano trąšas gaminančios Vokietijos bendrovės atstovas Robertas Zuyderwijkas portalui Groentennieuws.nl teigė: „Novatoriškas požiūris į trąšas ne tik padidino derlių, bet ir nutiesė kelią tvaresnei ir efektyvesnei auginimo praktikai.“ Agurkus pabarstęs nano trąšomis, augintojas kitokių augalų augimą ir vystymąsi skatinančių priemonių nenaudojo, taigi ir poveikis aplinkai buvo mažesnis.
Eksperimento duomenis rinkę ir analizavę specialistai mano, kad šios trąšos pagerina augalų maistinių medžiagų pasisavinimą ir padidina atsparumą biotiniam stresui, todėl spartėja fotosintezė.
Šis metodas leidžia pasiekti gerų rezultatų tiek šiltnamių daržovių, tiek gėlininkystės srityse. Vakarų Brabanto agurkų augintojas jau svarsto apie galimybę nano trąšas išbandyti auginant ir pomidorus.
Parengta ŪP pagal Nacionalinio visuomenės sveikatos ir aplinkos instituto ir Groentennieuws.nl informaciją
Asociatyvi 123rf nuotr.