Ar žinote, ką daryti, kad nesinorėtų pakilti iš terasos?

Yra stogas – yra noras būti terasoje

Netoli Trakų pušų apsuptyje įsikūrusi Jurgitos šeima turi net tris vietas, kuriose gali smagiai leisti laiką. Viena – erdvi pa­vėsinė kieme, kita – mažesnė prie pirties, tačiau smagiausia, pasak Jurgitos, būti terasoje.

„Terasas galiu tik pagirti. Žinoma, kai jos atitinka lūkesčius, – šypsojosi pašnekovė. – Kai projektavome namą, neabejojome, kad bus ir terasa. Namo stogas dengtas čerpėmis, toks pat pagal pradinį sumanymą turėjo būti ir terasos, tačiau labai greitai supratome, kad tuomet joje truks šviesos. Kol galvojome, ką daryti, kurį laiką terasa buvo be stogo. Ir tai nebuvo vieta, kur norėjosi ilsėtis, dirbti, žaisti mažiesiems: arba saulė spigino, arba lietus lijo, tad nusprendėme įrengti tamsintą, šviesą praleidžiantį polikarbonatinį stogą. Štai tuomet ji tapo mėgstamiausia šeimos vieta. Jei norite jaukios, parinkite jai tin­kamą stogą.“

Pasak Jurgitos, po stogu terasoje gy­venimas pradėjo virti. Atskira zona buvo skirta vaikams, atsirado vietos kepsninei, darbo kampeliui, vieta pusryčiauti, pie­tauti, vakarieniauti. Vos tik atšyla oras, šeimos gyvenimas persikelia į terasą ir tik po Kalėdų Jurgita nuima užuolaidas.

Tarė sau „stop“

„Kai yra stogas, terasą galima puošti augalais, kurie nemėgsta kaitrios saulės ir užmirkimo. Juk mūsų vasaros labai permainingos, – sakė J. Sėjūnaitė. – Buvo metas, kai žavėjausi begonijomis, kitais vienmečiais vazonuose auginamais au­galais. Lauko induose auginau aitriąsias paprikas, pomidorus, prieskoninius au­galus. Buvo mada po ranka turėti to, kas valgoma. Pamačiusi, kiek reikia stengtis, jei nori, kad tokios terasos puošmenos atrodytų gražiai, tariau sau „stop“. Tai ne man – nei derliaus, nei grožio.“

Susižavėjusi vadinamąja olandiška banga, moteris pabandė vazonuose auginti šalavijus, snapučius, katžoles. Bet vėl su­prato, kad pasuko neteisingu keliu. Tai, kas skirta auginti grunte, jos nuomone, neturi būti auginama vazonuose. „Kad ir kaip tupinėtum apie tokius augalus, jie skurs ir atrodys ne taip, kaip turėtų atrodyti, – nesėkmių neslėpė pašnekovė. – Pabodo tampyti vazonus, laiku nepatraukiau į šešėlį ir apdegė vazone auginamas kukmedis. Su auginamais vazonuose vargas ir žiemą. Iš rudens vazonus reikia apšiltinti, stebėti, kad žemė neperdžiūtų, apkasti sniegu, saugoti nuo saulės anksti pavasarį.“

Anot Jurgitos, jei žmonės turi laiko ir noro puošti terasą ir kiemą vazonuose auginamais augalais, gali tai daryti, tačiau tam reikia nemažai žinių, daug laiko ir jėgų.

Panaudoja ir peržydėjusius

Namas pušyne, tad kraštovaizdžio dizai­nerė mieliau renkasi auginti kukmedį, kėnį, kitus visžalius augalus, kurie paįvairina miško fono žalumą. Prie terasos ji pataria sodinti riboto augimo visžalius augalus arba tokius, kuriuos galima formuoti. „Iš puskiparisio nesunku suformuoti rutulį, po juo gražiai atrodo snapučiai, bandreniai. Gražiai atrodo ir paprastos miško pušys, jei jos formuojamos a la bonsai. Karpy­mas – malonus užsiėmimas. Praplikinu kukmedžio šakas, valdau, kad neaugtų į aukštį, būtų platesnis“, – dalijosi patirtimi pašnekovė.

Paklausta apie dekoratyvinius česnakus, kurie pirmiausia patraukia dėmesį, Jurgita sakė, kad vienintelis jų trūkumas – juos augina beveik visi. „Dekoratyviniai čes­nakai man tobulai tinka. Pirmiausia dėl to, kad jų yra ir aukštų, ir žemų, antra – ilgai išlieka gražūs, juos galima panaudoti sausažiedėms kompozicijoms, vainikams, kitoms dekoracijoms. Ne veltui dabar vos ne kiekviename gėlyne jų rasite. Veislių pasirinkimas – begalinis, spalvų gama labai plati, būna ažūrinių ir kompaktiškų. Kodėl nepasipuošti?“ – šypsojosi Jurgita.

Anot jos, pasirinkus aukštus dekora­tyvinius česnakus, reikia pagalvoti, kas bus po jais. Verta pasodinti augalus, kurie česnakams taptų atrama ir gražiai užpildytų tarpus po jais. Tuomet nesimatys pageltusių jų lapų. Didelis pranašumas – juos galima auginti ir pavėsingoje vietoje, ir saulė­je. „Auginu dekoratyvinius česnakus 2–3 metus. Kol kas dar jų neiškasu rudenį. Kai pradės smulkėti, iškasiu. Leidžiu su­brandinti sėklas, kad prisisėtų gėlyne“, – sakė pašnekovė.

Pietinė pusė – tinkamiausia

Visuose J. Sėjūnaitės gėlynuose augalai parinkti taip, kad spalvinė gama džiugintų kuo ilgiau.

„Struktūrinis sluoksnis – augalai, kurie lieka žiemą: puskiparisis (Chamaecyparis) įskiepyta forma, šluotelinė hortenzija (Hydrangea paniculata), paprastoji pušis. Pavasarį pagrindinis akcentas – česnakai. Vasarą – taškuotasis katilėlis (Campanula punctata rubiflora), žydrasis bandrenis (Echinops ritro), virgininės veronikos (Ve­ronica virginica), įvairūs snapučiai (Geranium). Rudenį ypač gražiai atrodo nendrinė melvenė (Molinia aryndinacea). Vaizdą papildo vazonuose auginami karpomas kukmedis (Taxus) ir korėjinis kėnis (Abies koreana)“, – vardijo pašnekovė.

Pasak Jurgitos, jei būtų jos valia, terasa juostų visą namą. Tuomet galima būtų pasirinkti įvairesnius augalus, nes vieniems reikia pavėsio, kiti auga plieskiant saulei. „Tinkamiausia vieta terasai – pietinė namo pusė. Saulės ir karštų dienų pas mus ne daug. Pusę metų tamsu ir šalta, tad labai gera pasimėgauti šiluma. Jos reikia ir au­galams“, – sakė kraštovaizdžio dizainerė.

Kad nekiltų problemų žiemą

Norint prie terasos suformuoti gražų vaizdą, pasak pašnekovės, pusės metro žemės ruožo palei ją neužteks. „Svarbuparinkti tinkamo dydžio augalus, kad neužstotų vaizdo. Gera, kai netoliese yra kvepiantys krūmai: jazminas, alyvos, kvepiantieji sausmedžiai, tačiau jų laja tanki ir gali užstoti kiemą. Be abejo, kartais specialiai to siekiama, kai norima privatu­mo. Man patinka į savo kiemą žvelgti pro pušaičių ažūrą“, – sakė želdintoja.

Ji pastebi, kad ne vienas nori prie terasos augančių rožių, ypač kai statinys pietų pusėje ir joms bus į valias saulės. Tik ne visi pagalvoja, ką darys, kai nuo terasos žiemą kris sniegas. Nuo jo kentėtų lanksvos, kadagiai, kiti augalai, kurių šakos netvirtos. Todėl ten, kur bus didelis sniego sluoksnis, geriau palikti tik tuos augalus, kurie žiemoja žemėje. Jų pasirinkimas gana didelis: pradedant svogūniniais ir baigiant įvairiomis daugiametėmis puikiai žiemojančiomis gėlėmis.

Ant bangos – spalvų chaosas

Prakalbus apie spalvų derinimą, J. Sėjūnaitė sakė, kad šiųmetėje Čelsio gėlių parodoje išryškėjo nauja tendencija – į madą ateina spalvų maišalynė. „Ant bangos – spalvų chaosas. Kuo arčiau gamtos, tuo geriau. Pievose apstu visokių spalvų. Jei prie jūsų terasos visa spalvų paletė, vadinasi, pataikėte į laiko dvasią, – sakė Jurgita. – Kita tema – vejos. Jų kultą sunku išgyvendinti. Turime mąstyti apie ekologiją, tvaresnį gyvenimą šioje žemėje. Išpuoselėta veja – tai pesticidai, trąšos, didelės vandens sąnaudos, tarša ir žolia­pjovių žala gamtai.“

Anot specialistės, visa, kas nauja, sunkiai skinasi kelią. Pamulčiavusi gėlynus šiaudais, ji išgirdo repliką – „na čia dabar kas...“ Baigiant pokalbį apie terasų želdinimo ypatumus, J. Sėjūnaitė priminė, kad jaukiai įsikurti galima ir kelių kvadratų terasoje, lodžijoje, balkone. Tinkamai parinkus augalus, galima mėgautis savu rojaus kampeliu.

„Rasų“ korespondentas Joris RAMONAS

Jurgitos SĖJŪNAITĖS nuotraukos

Žurnalo „Rasos“ archyvo informacija

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.