Ar žinote, kokios spalvos morkos labiau tiktų jums?

Žodis mokslininkams

Pirmas klausimas, kuris gali kilti susidomėjusiesiems kitokiomis morkomis: kuo jos vertingos ir skirtingos? To teiravomės LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto Biochemijos ir technologijos laboratorijos vedėjo dr. Jono Viškelio ir mokslininkės dr. Dalios Urbonavičienės. Pateikiame jų komentarą šiuo klausimu:

„Morkos yra viena iš populiariausių daržovių visame pasaulyje ir dėl maistinės vertės priskiriamos prie dažniausiai auginamų kultūrų. Morkose ir jų gaminiuose yra daug biologiškai aktyvių junginių (karotenoidų, mineralinių medžiagų, vitaminų, maistinių skaidulų ir kt.), kurie naudingi žmogaus sveikatai.

Įprastai mūsų, europiečių, mityboje dominuoja morkos oranžinėmis šaknimis, tačiau Amerikoje ir Europoje atsirado naujų veislių, išskirtinų geltonomis, raudonomis ar violetinėmis šaknimis. Tyrimais įrodyta, kad morkų šakniavaisių spalvą sąlygoja biologiškai aktyvios medžiagos.“

Mokslininkų pastebėjimu, nors karotenoidų kiekis morkų genotipuose labai skiriasi, paprastai oranžinėse morkose yra daug α- ir β-karoteno; geltonose esama liuteino, raudoną spalvą lemia likopenas, o purpurinėms šaknims būdingos fenolinės medžiagos, daugiausia antocianinai. Taigi morkų violetinės spalvos šakniavaisiai pasižymi didesniu kiekiu fenolinių junginių (tarp jų ir antocianinai), tuo pačiu ir antioksidaciniu aktyvumu.

Mokslinėje literatūroje pateikiamuose tyrinėjimuose yra įrodytas teigiamas polifenolių poveikis imunitetui, nauda vėžio prevencijai. Moksliniai tyrimai nurodo, kad fenolinių junginių vartojimas profilaktiškai gali sulėtinti pirmalaikio senėjimo procesus, širdies ir kraujagyslių bei galvos smegenų neurodegeneracinių ligų, tokių kaip Parkinsono, Alzheimerio ligos, požymių atsiradimą. Polifenoliai taip pat gali padėti sumažinti kvėpavimo takų infekcijų riziką. Būtent fenolinės rūgštys (chlorogeno rūgštis, ferulo ir kt.) kaupiasi ir mažyčių morkų šaknyse. Šie junginiai sudaro apie 80 proc. visų fenolinių junginių kiekio morkų šaknyse.

„Antocianinai yra natūralūs pigmentai, kuriuos rekomenduojama profilaktiškai vartoti dėl teigiamo poveikio sveikatai. Tai unikalios medžiagos, suteikiančios augalams nuo mėlynos iki violetinės spalvos“, – atkreipė dėmesį instituto mokslininkai.

Morkų biocheminė sudėtis priklauso nuo auginimo sąlygų. Specialistai pripažino, kad vertėtų plačiau ištirti skirtingų spalvų morkų veislių, auginamų Lietuvos agroklimatinėmis sąlygomis, biocheminę sudėtį.

Tinka ne viskam

Viena pirmųjų Lietuvoje spalvotas morkas pradėjo auginti Plungės rajono Paežerės kaimo gyventoja Rasutė Batavičienė:

„Palyginus su įprastomis, nesunku pastebėti šiokį tokį violetinių morkų aitrumą, vos pikantišką poskonį. Pirmas pojūtis – tarsi šiek tiek karstelėjusių salotų. Virtos jos neestetiškos, nes praranda spalvą. Tačiau šviežių salotų vaizdą ir skonį tikrai pagyvina, – pliusus ir minusus vardijo pašnekovė. – Šviesios, gelsvos morkos daugeliui asocijuojasi su pašarinėmis (ta klišė išlikusi nuo tarybinių laikų). Vis dėlto baltas ir gelsvas morkas vertinu dėl gero, – labai gero, švelnaus skonio.“

‘Purple Sun H’ – plungiškės išbandyta violetinių morkų veislė. Tai ankstyvas, derlingas, atsparus ligoms hibridas. Jį galima auginti ir rudens derliui ar dar ilgiau laikyti – tuomet sėklos turėtų būti sėjamos nuo gegužės 20 dienos iki birželio 10 dienos. Šakniavaisiai siekia 25–30 cm ilgio, saldūs, aromatingi. Juose yra natūralaus pigmento antocianino, todėl ir vidus, ir išorė violetinės spalvos. Šios morkos daugiausia vartojamos šviežios, tinka salotoms, sultims gaminti.

Lietuvoje įvairių spalvų morkų sėklos pardavinėjamos ir rinkiniais. Štai keletas įvairių spalvų morkų veislių, pamėgtų užsienyje: ‘Purple Elite F1’ (violetinės su geltona šerdimi), ‘Rubyprince F1’ (raudonos išorėje ir viduje), ‘Cream Pak F1’ (kremiškai geltonos), ‘Creme de Lite F1’ (kremiškai baltos), ‘Snow Man F1’ (ryškiai baltos), ‘Yellow Bunch F1’ (geltonos).

Rutulinis atradimas

Vaikams palepinti plungiškė augintoja R. Batavičienė kviečia pasėti apvalios formos morkas ‘Rondo’: jos mažiesiems įdomios ne tik dėl kitokios išvaizdos, bet ir dėl saldesnio skonio. Tiesa, R. Batavičienė pastebėjusi, kad joms skusti tinka nebent pramoninė skutamoji, o vaikams dažniausiai tekdavo jas paprasčiausiai nulupti peiliuku.

Tęsiant apvalių morkyčių temą, galima pastebėti, kad ‘Rondo’ vegetacijos laikotarpis trunka 73–78 dienas nuo sėjos. Šakniavaisiai oranžiniai, apvalūs, net ir iškilę į paviršių nelinkę pažaliuoti, atsparūs trūkinėjimui, saldūs. Jų šerdis išskirtinai nedidelė. Auginama šviežiam vartojimui, perdirbimui, labai tinka šaldyti. Apvalius šakniavaisius galima nepjaustytus konservuoti kartu su kitomis daržovėmis.

Saldžiosios paryžietiškos morkytės

Skaitinėdami užsienio literatūrą, užkliūvame už vadinamųjų paryžietiškų oranžinių morkyčių: jos irgi nedidukės, trumpos, ypač mėgstamos vaikų, tik ne visų forma apvali, kai kurios labiau ovalios ir kiek smailėjančios. Tarp tokių veislių rikiuojasi ‘Parisian Rondo’, ‘Mercado de Paris’, ‘Paris Ball’, ‘Round French’, ‘Round Paris Market’...

Kaip daugeliui žinoma, prancūzai yra saldaus skonio mėgėjai. Paryžietiškos morkos tarp užsienio virėjų labai vertinamos dėl natūralaus „kūdikiškos morkos“ dydžio ir būtent ryškaus saldumo. Šias apvalainas morkytes daržininkai labai mėgsta, nes dėl trumpų šaknų ir mažesnės lapijos jos puikiai auga sunkesnėse molingose ​​dirvose, todėl tinka beveik bet kokiai vietai įvairiuose soduose – nuo ​​tradicinių žemėje įrengtų pakeltų lysvių iki nedidelių konteinerių, vazonų.

123rf nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.