Ar žmones pakeisiantys robotai mokės valstybei mokesčius?

Neseniai vykusioje žemės ūkio parodoje „Inno panorama 2021“ žemdirbiai susipažino su skaitmenizacija, robotais, bepilotėmis skraidyklėmis, kitomis į mūsų gyvenimą ateinančiomis naujovėmis. Ne vienas ūkininkas būtų linkęs investuoti į sunkų jų darbą palengvinančias naująsias technologijas. Tačiau daugeliui net nespėjus jų pradėti diegti, iš Briuselio pasigirdo balsų, kad jau rengiamas naujas – skaitmenizacijos mokestis.

Ūkininkavimo modelis keisis

Parodos metu buvo paskelbta vieno iš autoritetingiausių pasaulio verslo leidinių „Forbes“ informacija, kad 2017 metais vienoje Šiaurės Amerikos šalyje visiškai be tiesioginio fizinio žmogaus darbo sėkmingai užaugintas ir nuimtas pirmas derlius.

Tai leidžia daryti išvadą, kad skaitmenizacijos procesai jau netolimoje ateityje iš esmės pakeis dabartinį ūkininkavimo modelį. Be to, informacinės technologijos ir skaitmenizacijos procesai padės spręsti žemės ūkiui aktualias aplinkosaugos problemas bei švelninti klimato kaitos pasekmes. Nauda neabejotina. Ar teisinga tokiu atveju apmokestinti žemės ūkio skaitmenizaciją? Ar tai netaps stabdžiu diegiant pažangias naująsias technologijas?

Mano, kad būtų žingsnis atgal

 „Žemės ūkio skaitmenizacijos apmokestinimas, mano nuomone, būtų žingsnis atgal. Dabar kalbame apie inovacijas, žalinimo politiką, klimato kaitos mažinimą, tačiau naujas mokestis ūkininkus atvėsintų nuo bandymų diegti naujoves. Verslininkus sparčiau diegti inovacijas, o žemdirbius rinktis ir naudoti išmaniuosius sprendimus skaitina iš miestų į kaimus žmonių migracija, kuri ūkiams sukelia darbuotojų trūkumo problemų, bet ir klimato kaita, kurios keliamiems iššūkiams spręsti įgyvendinama žaliojo kurso politika. Mokslo tyrimai rodo, kad robotų naudojimas žemės ūkyje didina gyvulių produktyvumą ir augalų derlių. Naudodami naująsias išmaniąsias technologijas, ūkininkai gali, pavyzdžiui, pritaikyti pasėlius pagal aplinkos sąlygas arba biologinės inžinerijos būdu net manipuliuoti pasėliais, kad šie tiktų konkrečiai aplinkai. Atsiradus naujam mokesčiui už skaitmenizaciją įrangos tiekėjams ir ūkininkams neišvengiamai brangtų išmaniosios technologijos, augtų produkcijos gamybos sąnaudos. Tai pajustų ir vartotojai“, – įsitikinęs UAB „Agrodronas“ vadovas Mindaugas Dorelis.

Kol kas tik teorinės kalbos

Europarlamentarė, Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto narė dr. Aušra Maldeikienė mano, kad Lietuvoje pasklidusios kalbos apie esą Europos Sąjungos žemdirbiams rengiamą naują mokestį už skaitmenizavimą, bent kol kas yra tik teorinės.

„Populiarėjant skaitmenizacijai, ūkininkai vis dažniau naudoja melžimo robotus ar laukams prižiūrėti pasitelkia bepilotes skraidykles. Į skaitmenizavimą investuojama siekiant mažinti pieno, mėsos, javų gamybos sąnaudas. Bent kol kas Europos Parlamento  Ekonomikos ir finansų komitetas tokio apmokestinimo nesvarsto“, – tikino europarlamentarė.

Iniciatyvą nebūtų  linkusi palaikyti

Prieš keletą metų iš tiesų  buvo kalbama apie robotų apmokestinimą, bet pritrūkus politinės valios, viskas buvo padėta į šalį. Pasak A.Maldeikienės, vertinant pastarąją iniciatyvą derėtų pasverti dvi priešingas tendencijas. Žinoma, robotizacijos apmokestinimas stabdo technologinę pažangą.

„Antra vertus, jei apmokestinamos dirbančio žmogaus pajamos, gal galima apmokestinti ir roboto veiklą, ypač įvertinus tai, kad robotai darbo rinkai gali kelti rimtų grėsmių. Tiesa, ir šiuo atveju abejotina, ar labai prasminga saugoti melžėjų ar nekvalifikuoto darbo rinką“ , – svarsto A.Maldeikienė.

Klausimo esmė, matyt, slypi atsakyme, ar ir kaip robotas keičia darbo rinką ir kiek jis didina darbo našumą. „Nuoširdžiai galiu pasakyti tik tai, kad neturiu šiuo klausimu jokios aiškiai susiformavusios nuomonės, – prisipažįsta A. Maldeikienė. – O diskusijas šia tema labiau siečiau su bent kol kas menkai pagrįstomis baimėmis. Kol robotai dominuoja itin žemos pridėtinės vertės rinkose, asmeniškai panašių apmokestinimo iniciatyvų palaikyti nebūčiau linkusi.“

Bėgęs nuo vilko, pataikys ant meškos

Lietuvos pieno gamintojų asociacijos prezidentas Jonas Vilionis sako, kad melžimo, šėrimo robotų, kitų skaitmeninių technologijų ūkininkai įsigyja dėl to, kad negali surasti darbuotojų pieno ūkiams. „Ankstesnės ir dabartinės Vyriausybės programose buvo numatyta didinti kaimo gyvybingumą, parengiant ir įgyvendinant ilgalaikę žemės ūkio sektoriaus skaitmenizavimo programą. Apmokestinus verslo skaitmeninimą, ūkininkas, bėgęs nuo vilko, pataikys ant meškos. Jau ir taip pieno gamintojams nustatytas naujas mokestis už vandenį, pabrango trąšos, pašarų priedai, metalai. Gal dar ir už lietų mokestis atsiras?“ , – ironizuoja asociacijos vadovas.

Tik sukeltų daugiau chaoso

Pasak J.Vilionio, gamybos sąnaudos augs, o kainos už žaliavą liks tokios pačios. „Siūlyčiau mokslininkams apskaičiuoti, kiek valstybės lėšų į airijas ir anglijas išsivežė mūsų mokslus baigusieji, ten tapę juodadarbiais. Kai vienas krepšinio klubas paima iš kito klubo žaidėją, sumoka milijonus, o mes savo žmones atidavėme už ačiū, priekaištauja pieno gamintojų atstovas. – Mums įsivežti darbo jėgos iš trečiųjų šalių neleidžiama. Skaitmenizacija iš esmės – melžimo robotais besinaudojančių pieno ūkių šalyje tėra apie du šimtus. Didžioji dalis ūkių (apie 70 proc.) vis dar neturi pieno atvėsinimo įrangos, naudoja tik kibiro ir šakių „robotus“. Nustačius skaitmenizavimo mokestį, ne tik žemės ūkyje, bet ir visame  versle chaoso tik padaugėtų.“

Justinas ADOMAITIS

Kitokios išeities nebus

Skaitmenizacija, kuri pakeičia žmogaus darbo jėgą, turi būti apmokestinta. Tuo šiandien rūpinasi mokslininkai ir politikai. Jeigu robotai pakeis žmones, valstybėje atsiras socialinių problemų, šalies biudžetas praras pajamas, gaunamas iš mokesčių. Žmonių gyvenimo trukmė ilgėja, daugėja valstybės išlaikomųjų. Anksčiau dirbantieji išlaikydavo pensininkus, o robotams pakeitus žmones neišvengiamai reikia apmokestinti išmaniuosius įrenginius, kurie pakeitė žmonių darbo jėgą.

Pavyzdžiui, karvių fermoje pastatyti penki melžimo robotai, penki darbininkai prarado darbo vietas. Jais privalės pasirūpinti valstybė – finansuoti persikvalifikavimo galimybę, suteikti kitas socialines garantijas bei išmokas.

Pasaulis jau pajuto socialines skubančio verslo pasekmes. Technologijų pažanga garsėjanti Pietų Korėja prieš dvejus metus panaikino mokesčių lengvatas verslui, investuojančiam į skaitmenizaciją.

Valstybės susivokia, kad technologijų pažangos procese ekonominiai klausimai persipina su socialiniais ir būtina ieškoti išeičių. Mokesčiai už verslo skaitmenizaciją neišvengiamai bus.

Prof. Astrida MICEIKIENĖ

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos kanclerė

2021-09-11