Arbūzus sėjo tiesiai į dirvą – ir sunoko

Užsigrūdino ir augo sparčiau

A.Žeimantaitė-Kedienė, antrus metus arbūzus auginanti daigais šiltnamyje, pastarąjį pavasarį nutarė paeksperimentuoti ir dalį arbūzų po šalnų pasėti tiesiai į dirvą. Bandymas pasitvirtino su kaupu. Augalai augo sparčiau nei daigai iš šiltnamio vazonėlių – juos pasivijo ir pralenkė, mat pastaruosius persodinus į dirvą, jų vegetacija ilgesniam laikui buvo stabtelėjusi, mat šių augalų šaknys sunkiai toleruoja kilnojimą.

Pašnekovė arbūzus tiesiai į lysvę pasėjo balandžio 26 d. ir apdengė agroplėvele, pritvirtindama ją ant modernių, tam skirtų lankų. Kartas nuo karto daigus palaistydavo per agroplėvelę. Dangos nejudino tol, kol per kraštus pradėjo lįsti ūgliukai. Kad nepažeistų ir neišjudintų, daigų visiškai neravėjo jokiu augimo tarpsniu.

Pirmas lysvėje sėtas ir užmegztas arbūziukas netikėtai pastebėtas birželio 18 d., o prapjautas ir paragautas rugpjūčio 15 d. Jis svėrė 6,3 kg. Veislės, derėjusios mažesniais vaisiais, buvo derlingesnės.

Šilumą skleidė žemės mišinys

Audronė sutiko pasidalinti ypač svarbia sėkmės paslaptimi: kodėl taip greitai – maždaug per savaitę – prasikalė į lysvę sėti arbūzų daigeliai? Daržo žemėje, kuri gana molinga, iškasė kibiro dydžio duobes ir pridėjo komposto, durpių, galvijų mėšlo granulių.

„Toks mišinys teikia šilumą, todėl augalai greičiau sudygsta,“ – atsakė pašnekovė, panašiai daiginanti ir kitas daržoves. Daugiau jokių trąšų (nei natūralių, nei cheminių) arbūzams neprireikė.

Arbūzus į lysvę ji pasėjo mėnesiu vėliau negu į nešildomo šiltnamio vazonėlius, o pastarųjų derlius pradėjo nokti vos savaite anksčiau. Tiesiai į lauko žemę pasėti arbūzai užsigrūdino, o iš šiltnamio pernešti, į kitą lysvę pasodinti ir agroplėvele taip pat uždengti, ilgokai styrojo tarsi be gyvybės ženklų, kol prigijo, apsiprato naujoje aplinkoje. Užaugo ir derėjo beveik visi įvairių veislių arbūzų daigai, kurių skirtingais būdais sėjo po keturiolika.

„Man patinka ne tiek ragauti arbūzus, kiek eksperimentuoti, įdomiausias pats procesas, kol sulauki rezultato, – dalijosi įspūdžiais A. Žeimantaitė-Kedienė. – Arbūzais gardžiuojamės neskubėdami, stengiamės juos išlaikyti kuo ilgiau, pavaišinti svečius.“

Dar vienas keistas, sunkiai suprantamas augintojos pastebėjimas: pernai lysvėje likę keli nedidukai arbūzų vaisiai pavasarį sudygo ir gražiai žaliavo, tik jau nespėjo sunokinti vaisių.

Audronės ŽEIMANTAITĖS-KEDIENĖS nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.