Kova dėl kvapų

Kaimui – švelnesni reikalavimai?

LŪS pirmininkas Raimundas Juknevičius „Ūkininko patarėjui“ pripažino, kad iš fermų sklindantys kvapai nėra nauja problema, bet ji tampa vis aktualesnė, nes žmonės norėtų gyventi sveikoje aplinkoje. „Kvapas, kaip dirgiklis, gyvenimo kokybę tik blogina, – teigė R. Juknevičius. – Todėl iš visuomenės jaučiamas tam tikras spaudimas, kad kvapai būtų reguliuojami. Yra ir teisės aktas, nustatantis, kokio stiprumo bei intensyvumo kvapai gali būti. Šiuo metu aktualu tai, kad kai kas norėtų, jog šis teisės aktas būtų dar labiau sugriežtintas, kad būtų galima esant net ir mažesniam kvapui taikyti tam tikras sankcijas kvapo skleidėjams – gamybinėms įmonėms, ūkininkams. Dabar politikai turi nagrinėti ir derinti interesus bei pasiekti kompromisą. Aišku, žemdirbių visuomenė siekia, kad kaimiškose vietovėse būtų taikomi kiek kitokie reikalavimai kvapams bei triukšmo lygiui vakare bei naktį. Tai neatsiejama nuo kaimo, nuo sodžiuje vykstančio gyvenimo, todėl kvapų ar triukšmo lygio reguliavimai miestuose negali būti automatiškai perkeliami kaimiškajai teritorijai.“

Jis pažymėjo, kad Lietuvoje daug iš miesto į kaimą persikėlusių žmonių galvoja, kad čia jie bus arčiau gamtos, juos apims vien malonūs pojūčiai. Tačiau kaime jie susiduria su agrarine realybe – ir gaidžiai gieda, ir karvės mūkia, ir traktoriai burzgia, ir kombainai ošia, triukšmą kelia melžimo aparatai, o iš fermų sklinda kvapai.

„Kvapų problema labai skaudi stambesniems gamintojams – paukštynų ir galvijų fermų savininkams. Nors fermos stovi jau seniai, bet prie jų priartėjo gyvenamosios zonos, todėl joms taikomi griežtesni reikalavimai ir nebėra galimybių toliau vykdyti veiklą. Kuo didesni gamybiniai objektai, tuo didesnės ir problemos. Miestai plečiasi priemiesčių sąskaita ir tose vietose, aišku, konfliktų yra daugiausia“, – pasakojo LŪS pirmininkas.

Kvapo nepamatuosi

Lietuvos paukštininkystės asociacijos (LPA) direktorius Gytis Kauzonas į šią problemą žvelgia iš keleto pusių. Viena iš jų – nuo 2026 m. sausio 1 d. pagal jau anksčiau priimtus teisės aktus mažėja leidžiamas kvapų vienetų kiekis už sanitarinės apsaugos zonos. „Jeigu anksčiau buvo 8 kvapų vienetai, dabar bus tik 5. Tai yra pakankamai didelis iššūkis, ypač žemės ūkyje. Juk nėra technologijų, kurios mažintų tuos kvapus, pvz., karvių fermose negalima laikyti mėšlo,  reikia jį išvežti, bet kiek karvės skleidžia kvapus, tiek ir skleis. Kai kuriose karvių fermose net sienų nėra, tai kvapų išfiltruoti niekaip neįmanoma. Todėl mūsų pasiūlymas Lietuvos žemės ūkio tarybai buvo toks, kad kaimiškosiose teritorijose būtų palikti galioti 8 kvapo vienetai. Fermos nestovi vidury miesto, o kaimuose jos buvo, yra ir bus“, – redakcijai aiškino G. Kauzonas.

Antroji problema, pasak LPA direktoriaus, yra ta, kad nėra nei labai aiškios metodikos, nei instrumentų kvapams pamatuoti. Kalbama apie kažkokius mechaninius instrumentus, o Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) pripažįsta, kad kvapus įmanoma pamatuoti tik nuo 11-ojo kvapo vieneto, o kažkas nori, jog būtų kontroliuojama nuo 5-ojo. Bet net nėra tokių prietaisų, kad būtų galima patikrinti, ar sklindantys kvapai atitinka leidžiamas normas. „Oras imamas į maišelį, jame uždaromas ir tada ekspertai jį uosto. Sprendimai priimami pagal jų ekspertinę nuomonę. Kvapų paėmimo metodologija nėra labai aiškiai numatyta ir ten lieka daug neaiškumų, pvz., ar reikia orą imti kažkokiu atstumu nuo fermos, ar lipti ant fermos pastato ir imti kvapus iš ventiliacijos kaminėlio. Yra tik įvairių diskusijų, bet nėra bendros metodikos. Todėl vėliau tenka aiškintis, ginčytis net teismuose. Ir nuo to priklauso, ar ūkio subjektas galės tęsti darbą, ar jam bus atimtas veiklos leidimas. Kreipėmės į Aplinkos ministeriją (AM), kuri už visa tai atsakinga, pats ministras Povilas Poderskis pažadėjo, kad iki rugsėjo mėnesio bus sukurta arba bent jau patikslinta metodika, kaip reikės imti kvapų mėginius“, – kalbėjo ŪP pašnekovas, stebėdamasis, kad mūsų šalyje bandoma prisikurti daug teisės aktų, bet niekas nežino, kaip paimti kvapų bandinį.

Trečiąją problemą, pasak G. Kauzono, kelia tai, jog kvapus kontroliuoja Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), o metodologijas kuria AM. Dar dalyvauja ir SAM pavaldus NVSC. „NVSC metų pradžioje norėjo likti vieninteliu, kuris kontroliuotų kvapus ir priiminėtų sprendimus. Tokius siekius mes apskundėme. Dabar aiškinamės metodologijas – kaip ir iš kur imti mėginius, kaip turėtų būti nustatomas pažeidimas. Turime pasiūlymų NVSC, kad jie labiau pasitikėtų pačiais ūkio subjektais, kaip tai daro Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, ir leistų patiems susikurti savikontrolės mechanizmus. Jeigu ūkyje neatsiranda esminių pokyčių, pvz., nepadaugėja kiaulių, karvių ar vištų, tai ir kvapų neturėtų daugiau būti. Vieną kartą nustačius, sumodeliavus kvapų lygius, nebereikėtų aplinkui vaikščioti visokiausiems tikrintojams. Tokius siūlymus teikėme, tik neaišku, kaip juos vertins SAM ir NVSC“, – dėstė G. Kauzonas.

Reikia ieškoti išeities

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. gegužės 27 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.