Arklys – ne gyvulys?

Dvejopas požiūris

Žirgų sporto organizatorius, teisėjas, vienas iš Respublikinės lenktyninių žirgų lygos įkūrėjų Stasys Svetlauskas kalbėdamas apie ristūnų žirgų veislininkystę bei jų sportą „Ūkininko patarėjui“ pripažino, kad sportininkai į tai žvelgia vienaip, komersantai ir verslininkai – kitaip. „Aš šioje srityje dirbau nuo 1971 m. Kūrėme, dėjome pagrindus žirgynams, visoje Lietuvoje plėtėme veislininkystę ir džiaugėmės kiekvienu pasiekimu. Kai šiek tiek prakutome ir pradėjome išauginti geresnius žirgus, juos platinome po pasaulį. Tuomet viskas ėjo į tą pusę, kad Lietuvos lygis atitiktų pasaulinius standartus, kad žirgai dalyvautų ir konkuruotų bet kokiose, net ir aukščiausio lygio varžybose“, – pasakojo S. Svetlauskas, tuo metu dirbęs ŽŪM Veislininkystės įmonių tresto direktoriaus pavaduotoju žirgynams ir arklininkystei.

Kalbėdamas apie veislininkystę jis minėjo, kad Lietuvos sunkieji ir žemaitukai arkliai veislei iš Lietuvos iškeliaudavo į Rytų ir kt. valstybes. Tai mūsų šaliai buvo ekonomiškai naudinga. Jis pasakojo apie arabų veislės žirgus, kurių populiacija nebuvo didelė, tačiau dėl savo gerųjų savybių jie buvo plačiai naudojami sporte. Neatsitiktinai 1994 m. Lietuvos arabų veislės arklių augintojai buvo priimti į pasaulinę organizaciją. Nuo 1987 m. Vilniaus žirgyno direktoriumi dirbęs S. Svetlauskas teigė, kad jų tikslas buvo gerinti viską, o dabar – kaip prasčiau padaryti, kad įrodyti, jog tai – nereikalinga. „Iš 5 žirgynų buvo palikti tik 3, nes jų vadovams ne žirgynai rūpėjo. Prasidėjus privatizacijai, žmonės, kurie norėjo iš to pasipelnyti, žirgynus privatizavo. Vilniaus žirgynas taip pat visą laiką buvo taikinyje“, – atviravo ŪP pašnekovas.

Jis minėjo, kad požiūris į ristūnų žirgų veislininkystę bei sportą ateina iš nemokšiškumo, nesuvokiant, kad be veislininkystės nebus ir sporto. „Šioje srityje turi dirbti žmonės, kurie nori, kad pažanga vystytųsi, kad šalis klestėtų. Galimybių yra, tik reikia kitaip dirbti“, – pabrėžė S. Svetlauskas.

Arkliai – gyvuliai

Žirgų sporto entuziasto ukmergiškio Gintaro Radzevičiaus nuomone, valdininkai gal patys nesupranta ką rašo, nebežino, ar nenori žinoti apie veislininkystės programą, nebeatsimena, kad Sartų žirgų lenktynių pagrindinį prizą tradiciškai įsteigdavo lenktynių organizatorė – ŽŪM, bet ne ŠMSM. „Čia juk ne tik varžybos, čia – žirgo veislės ypatumų išaiškinimas. Šiuo atveju ristūnas turi nubėgti tam tikrą distanciją per tam tikrą laiką. Tam jis yra ruošiamas, treniruojamas, kaustomas, jam atliekamos veterinarinės patikros ir kt. dalykai“, – aiškino žirgininkas.

Kam yra skirta veislininkystės programa? Anot G. Radzevičiaus, veisėjas, dalyvaudamas veislininkystės programoje, susimoka asociacijai, šiuo atveju Respublikinei lenktyninių žirgų lygai, tam tikrą mokestį, kad jis galėtų veisti ir gautų patvirtinimą, jog žirgas yra būtent tos veislės, tos kilmės, kuri yra numatyta. „Respublikinė lenktyninių žirgų lyga gyvuoja 25 metus ir visą laiką ji bendradarbiavo su Veislininkystės priežiūros tarnyba prie ŽŪM, o ne su ŠMSM. Šiuo, ŽŪM laikinojo kanclerio, atveju, tegaliu pasakyti, kad jei valdininkai to nežino, tai nesuprantu, ką jie savo postuose veikia. Arklys yra gyvulys, o gyvulys juk yra žemės ūkio atstovas, taip pat kaip ir karvė, kiaulė. Juokas pro ašaras“, – kalbėjo G. Radzevičius.

Anot ŪP pašnekovo, žirgų ristūnų bandymai ir pats sportas yra ne olimpinio sporto šaka, nors ir turi virš 100 metų tradicijas. „Man kyla klausimas: „Kodėl norima nuvertinti mūsų šalies tradicijas? Kur mes nueisime? Uždarysime Sartų lenktynes... Gal ir Dainų šventę reikėtų uždaryt? Gal kokia ministerija pasakys, kad Dainų šventėje dainuoja ūkininkai ir tai yra ŽŪM prioritetas ir rūpestis. Pastaraisiais metais Sartų lenktynių organizavimą ŽŪM nustumia savivaldybei, savivaldybė žvalgosi į ŽŪM. Situacija yra tokia, kaip vaiko, palikto devynioms auklėms“, – sarkazmo nestokojo pašnekovas. 

ŽŪM – vienaip, o ŠMSM – kitaip

ŪP pasiteiravo ŠMSM, ar jos veiklos akiratyje yra ristūnų žirgų veislininkystė bei jų bandymai – lenktynių organizavimas. ŠMSM Komunikacijos skyriaus specialistai atsakė, kad ristūnų žirgų veislininkystė bei jų bandymai nėra ŠMSM kompetencijos sritis. „Ministerija taip pat nėra užsiėmusi arklių veislininkyste ar kilmės knygomis, nėra organizavusi Sartų ar kitų lenktynių“, – aiškino ŠMSM.

Žemės ūkio ministro Igno Hofmano atstovas spaudai Justas Jaskonis ŪP teigė, kad Sporto (ir žirgų) klausimus kuruoja ŠMSM. „Visą ūkinių gyvūnų veislininkystę kuruoja, teisės aktus leidžia ŽŪM, o selekcinių programų įgyvendinimą tikrina Žemės ūkio agentūra. Laikinai kanclerio pareigas einantis Personalo skyriaus vedėjas A. Sereika yra teisus deramai pakomentuodamas faktines aplinkybes, kurias numato galiojantys teisės aktai“, – aiškino J. Jaskonis.

Redakcija pateikia A. Sereikos 2024 11 11 rašto Lietuvos ristūnų sporto sąjungai ir Respublikinei lenktyninių žirgų lygai citatą: „Atkreipiame dėmesį, kad žirginis sportas nėra Žemės ūkio ministerijos kompetencijos klausimas, todėl žirginio sporto klausimais rekomenduojame kreiptis į Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministeriją.“

Kieno atsakomybė?

Seimo kaimo reikalų komiteto (KRK) pirmininkas Kęstutis Mažeika, išgirdęs, kad žirginis sportas nėra ŽŪM kompetencijos klausimas, suabejojo šį atsakymą pateikusio asmens kompetencija. „Aš manau, kad pirmiausia reikia žiūrėti ne į tai, ar gyvūnas sportuoja, ar yra auginamas dėl grožio, pirmiausia tai yra gyvūnas. Fiziologine prasme, kas apie tai gali daugiau suprasti, kas gali daugiau išmanyti jei ne ŽŪM, mokslininkai, specialistai? Bet esminis dalykas šioje vietoje yra tas, kad bandoma nustumti atsakomybę kitiems. Todėl ir žirgininkystė yra tokioje skurdžioje situacijoje. Per pastaruosius 10 metų žirgų skaičius mūsų šalyje mažėja. Tai yra pasekmė to, kad niekas į žirgininkystę nekreipia dėmesio, nėra programų, nėra prioritetų, kurie, galbūt, palaikytų šį sportą ir ta veikla užsiimančius žmones, nes tai – brangus malonumas“, – neabejojo KRK pirmininkas.

K. Mažeikai buvo keista girdėti, kad ŽŪM, kurios prioritetas yra gyvūnai, jais nenori rūpintis. Ar ŽŪM turėtų rūpintis tik augalininkyste ir kviečiais bei jų produkcija? „Labai nesinorėtų, kad iki to nueitume. O žirgai visada buvo, yra ir, turbūt, bus tiek Lietuvos, tiek kitų šalių žemės ūkio ministerijų kompetencija, nes kitur tos kompetencijos nėra“, – pridūrė KRK pirmininkas.

Redakcijos ir RLŽL nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.