Ashburn -0,1 °C Debesuota
Penktadienis, 3 Vas 2023
Spausdintų leidinių prenumerata
Ashburn -0,1 °C Debesuota
Penktadienis, 3 Vas 2023

Artėja šalčiai – apsaugokime sodo augalus

2023/01/05


Žiemos šalčių padariniai dažnai išryškėja tik vasarą. Apšalę vaismedžiai ir vaiskrūmiai pavasarį kartais atrodo normaliai, o vasarą staiga paruduoja dalis arba visi lapai, plonesnės šakutės pradeda džiūti. Kartais po šaltos žiemos augalai visai neišsprogsta, o pakasti šalčio tampa lepesni grybinėms ligoms. Tokiais atvejais manoma, kad augalas žuvo nuo kokios nors ligos, nors tikroji priežastis – pašalimas. Kodėl taip atsitinka ir kaip apsaugoti sodo augintinius pasakoja dr. Juozas LANAUSKAS.

Kada sodo augalai jautriausi šalčiui?

„Lietuviška žiema ne visuomet palanki, nors sodo augalai, medžiai ir krūmai jau būna pasiruošę ramybės periodui. Ypač dažni ir nuolat pasikartojantys temperatūrų svyravimai, atšilimai ir staigūs atšalimai (pavyzdžiui, kai 5 °C atšilimą staiga pakeičia –10–15 °C šaltis) gali pakenkti augalams, – pažymi Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro SDI Sodininkystės Technologijų skyriaus vedėjas sodininkystės specialistas. – Daug žalos pridaro stiprūs šalčiai, polaidžio vandenys, pūgos, lijundra, ledo plutelė, išdžiūvimas, išpustymas, nudegimas nuo aktyvios saulės. Kai žiemą ekstremalių temperatūros pokyčių nėra, vaismedžių žievė mažiau sudrėksta, kambis (brazdas) nenukenčia.“

J. Lanausko teigimu, obelų ir kitų sumedėjusių augalų poilsis skirstomas į tris fazes: parengtinę, giliąją ir priverstinę. Kiekvienu laikotarpiu vaismedžiai ir vaiskrūmiai skirtingai reaguoja į žiemos negandas. Poilsio laikotarpis obelims ir kitiems sumedėjusiems augalams prasideda tuomet, kai orai atvėsta ir vidutinė dirvos temperatūra šaknų zonoje būna žemesnė nei 5 oC.

Obelys žiemai pradeda ruoštis rudenį, kai kinta lapų spalva, nustoja augti ūgliai, bręsta audiniai. Tuomet didesnė maisto medžiagų dalis iš lapų pamažu pereina į šakas, liemenį, šaknis, baigiasi vegetacija – nukrinta lapai.

Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad vėlai rudenį ar žiemos pradžioje, kol sodo augalų būklė dar yra parengtinės ramybės, jie jautrūs minusinei temperatūrai. Daugiausia pirmieji šalčiai pakenkia pumpurams, ypač žiediniams, ir nesubrendusiems ūgliams.

Vėliau augalai pereina į giliąją ramybės fazę. Meristeminės ląstelės nebesidalija, medžiagų apykaita labai sulėtėja. Tuo laikotarpiu augalai nevegetuoja, net jei pakankamai šilta, ir pakitusias orų sąlygas ištveria geriausiai.

„Antroje žiemos pusėje, augalai pereina į priverstinės ramybės periodą – šis laikotarpis pavojingiausias ir dažni bei staigūs šilto-šalto oro pokyčiai pridaro daugiausia žalos. – sako J. Lanauskas. – Ypač daug vaismedžių pašąla, kai šiuo laikotarpiu būna ilgi šilti periodai, o po jų vėl sugrįžta ilgalaikiai šalčiai.“

Nors augalų pasiruošimas žiemojimui yra natūralus procesas, jis priklauso nuo jų priežiūros vegetacijos metu: tręšimo, apsaugos, derliaus normavimo, genėjimo ir kitų veiksnių. Antroje vasaros pusėje azotu pertręšti medeliai ir krūmai nespėja pasiruošti žiemai, taigi gali pašalti jų ūgliai, šakos, pumpurai.

Kokie augalai jautresni?

Pasak sodininkystės specialisto, iš vaisinių augalų atspariausios yra obelys, aronijos ir vaiskrūmiai. Obelų šakos ištveria iki –30–35 °C šaltį, šaknys nukenčia, kai temperatūra šaknų zonoje nukrinta žemiau nei –16 °C šalčio. Pirmiausia nukenčia smulkiosios paviršinės šaknys. Joms pavojingiau poringame, lengvame dirvožemyje nei molingame. Pastebėta, kad vaismedžių šaknys giliosios ramybės metu pašąla žymiai greičiau nei mediena ar žiediniai pumpurai, todėl labai padeda, kai šaknis apsaugo puri, 6–10 cm (ar dar geriau didesnio) storio sniego danga arba mulčias. Besniegę žiemą gali nukentėti vaismedžiai su lepiais poskiepiais, pavyzdžiui, obelys skiepytos į M 9 poskiepį, o kriaušės – į cidoniją.

J. Lanausko teigimu, žiemą jautresnės ir kai kurios obelų veislės, pavyzdžiui, ‘Šampion’, ‘Jonagold’, ‘Eliza’. Jos greičiau pašąla, tampa jautresnės infekcijai ir dažniau serga žievės bei medienos ligomis. Kriaušės mažiau atsparios šaltoms žiemoms nei obelys.

Žiemai perkopus į antrąją pusę, šalčiui ir temperatūrų permainoms jautrios tampa ir avietės.

Be to, šaltesnėms žiemoms neatsparūs iš rudens pasodinti ir nespėję sumedėti ar įsišaknyti augalai. Jautriausiai į šalčius reaguoja braškės, sodinės šilauogės, kaulavaisiai.

„Lepiausi iš kaulavaisių yra persikai, abrikosai, trešnės, slyvos (po gausaus derėjimo), atspariausios vyšnios. Labai svarbu, kokia veislių kilmė, – pasakoja pašnekovas. – Slyvų vaisinės šakelės pašąla esant 23–28 °C šalčio. Antroje žiemos pusėje jautrūs žiediniai pumpurai, o žiemos pabaigoje žiedų butonai ištveria iki –8–9 °C atšalimus.“

Šalčiui ir temperatūrų svyravimui antroje žiemos pusėje jautrios ir avietės. Šaltą žiemą gali pašalti jų stiebai, o, kai nėra sniego – ir šaknys.

Braškės besniegę žiemą, esant –10–14 °C šalčio, pašąla, o kai temperatūra nukrinta iki –15 ºC, gali ir žūti. Dauguma naujausių veislių mažiau atsparios šalčiui. Sodininkystės specialistas pataria braškes uždengti specialia danga ar šiaudais, jei plotelis nedidelis galima ir eglišakėmis. Jei žiemą yra sniego, braškės peržiemoja gerai.

Serbentai ir agrastai ištvermingi, jiems nebaisūs –30 °C šalčiai.

J. Lanauskas atkreipia dėmesį į tai, kad vienų augalų giliosios ramybės periodas ilgesnis, kitų –trumpesnis. Pastarieji, pavyzdžiui, persikai, sibiriniai šaltalankiai, atšilus orams, pradeda busti, o sugrįžę šalčiai padaro daug žalos.

Ištvermę lemia ne tik gentis, bet ir veislės savybės, amžius. Ištvermingesni yra vietinių veislių, jaunesni, ne pergausiai derantys vaismedžiai.

Obelys – vieni atspariausių sodo vaismedžių.

Tinkamiausia vieta sode

Sodininkystės specialistas pataria šalčiams jautresnius vaismedžius sodinti aukštesnėse sodo vietose, nes šaltas oras telkiasi žemumose. Labiau jautrūs yra vėliau rudenį pasodinti sodinukai. Augalai nespėja įsišaknyti, vandenį išgarina ūgliai, o per šaknis jo negauna. Šiuo atveju jautriausi kaulavaisiai: persikai, abrikosai, slyvos ir vyšnios, todėl juos geriau sodinti pavasarį.

Sniegas arba mulčias

„Jeigu pašąla obelų šaknys, pavasarį vaismedžiai pradeda augti, bet jų lapai ir žiedai netrukus ima vysti, medeliai greitai arba pamažu žūva, – teigia J. Lanauskas.

Vaismedžių su lepesniais poskiepiais šaknų zoną prieš šalčius verta mulčiuoti arba apkasti storesniu sniego sluoksniu. Sniegas yra geriausias augalų draugas – sulaiko šilumą dirvoje ir apsaugo vaismedžius bei vaiskrūmius nuo iššalimo. Žinoma, kad dirvos temperatūra po sniegu gali būti net 15 °С aukštesnė nei plikos dirvos temperatūra.

Pašnekovas pažymi, kad blogiausia augalams, kai paspaudžia šalčiai su geležiniu, kiaurai košiančiu vėju, o sniego nėra. Tokiu oru dirvožemis įšąla itin greitai. Todėl lepesnius augalus būtina mulčiuoti durpėmis, pjuvenomis, drožlėmis, pridengti eglišakiais. Mulčiuojama, kai dirva jau būna šiek tiek pašalusi, iki 10 cm storio sluoksniu, 50–100 cm spinduliu aplink kamieną (nelygu vaismedžio dydis).

Jeigu dirvožemis sausas, perdžiūvęs ir trūksta drėgmės, šaltis skverbiasi gilyn. Todėl rudenį, jei trūksta lietaus,vaismedžius ir vaiskrūmius specialistas pataria nepamiršti palaistyti.

 

 

„Rasų“ korespondentė Rūta ANTANAITIENĖ

Rūtos Antanaitienės nuotraukos

 

 

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

Dalintis
2023/02/03

Paukščių gripas patvirtinamas vis daugiau žinduolių rūšių: ko tikėtis?

Ypač didelio patogeniškumo paukščių gripo atmaina, pradėjusi plisti prieš pusantrų metų, virusologams kelia didelį susirūpinimą. Šis virusas lėmė apie 208 mln. paukščių visame pasaulyje žūtį. Dar labiau suklusti ...
2023/02/03

Simonas Gentvilas: Balskų užtvanka turės būti atverta žuvims

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas penktadienį susitiko su Tauragės rajono bendruomene ir specialistais aptarti Balskų užtvankos būklę ir jos likimą. Susirinkę gyventojai informuoti, kad užtvankos griauti neplanuojama, tačiau ją eksploatuojanti ...
2023/02/03

Kaip yra prižiūrima kokie nauji maisto produktai patenka ant vartotojų stalo?

Europos Komisija (EK) reaguodama į išaugusį vartotojų susidomėjimą naujuoju maistu – vabzdžiais ir jų miltais, parengė pranešimą, kuriame pateikia atsakymus į dažniausiai vartotojų užduotus klausimus daugelyje Europos ša...
2023/02/03

Statistinio kandidato portretas – vedęs ir pasiturintis 49 metų vyras

Vasario 3 d., likus 30 dienų iki savivaldybių tarybų ir merų rinkimų, Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) visuomenei paskelbė oficialiai registruotų kandidatais į savivaldybių tarybų narius ir merus asmenų sąrašus. Juose – duomenys api...
2023/02/03

Moliūgus auginti linksma

Danutė SAULIENĖ su šeima iš Švenčionų rajono, Reškutėnų, kasmet moliūgais užsėja 30 arų lauką, bet ūkininkauja ne tiek dėl naudos, kiek dėl malonumo, kasdien šiomis daržovėmis palepina ir naminius paukščiu...
2023/02/03

Paslaptingas gamtos padaras mena dinozaurų laikus, bet užtvankų įveikti neišmoko

Lietuvoje atrasta nauja vandens žuvų rūšis mokslininkams yra dešimtmečio įvykis. Tačiau brakonierių užmojų nei naujos, nei retos žuvų rūšys nekeičia. Artėjant nėgių nerštui piktadariai puikiai žino vietas, kur jų bus it...
2023/02/03

Naujausi VMI duomenys teikia vilčių, kad alkoholio vartojimo kultūra europietiškės

Naujausi Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) 2022 metų duomenys atskleidė, jog ženkliai sumažėjo degtinės pardavimai – 6,6 proc. Nykstamai mažėja tarpinių produktų – spirituoto vyno pardavimai, kurie per praėjusius metus susitraukė ...
2023/02/03

Ūkininkas Jurijus Michalkevičius renkasi ilgalaikį bendradarbiavimą su konsultantais

Šalčininkų r. ūkininkaujančio Jurijaus Michalkevičiaus augalininkystės ūkio veiklos pradžia skaičiuojama nuo 2007 m. ir 15 hektarų. Dabar žemės plotas išplėstas iki 80. Sėjami rugiai, avižos, grikiai. Šalčininkų krašte ...
2023/02/03

Darbdaviai apie VIKO Veterinarijos studijų programos absolventus

Vilniaus kolegijoje (VIKO) baigusių veterinarijos studijas absolventų įsidarbinimas siekia beveik 93 proc. Taigi, darytina išvada, kad absolventai yra paklausūs darbo rinkoje, nes studijos glaudžiai susijusios su realiomis profesinėmis situ...