Respublikos Prezidento rinkimuose ir referendume teisę balsuoti turės 2 385 234 rinkėjai
Lietuvos rinkimų apylinkių rinkėjų sąrašuose įrašyti 2 327 624 rinkėjai.
Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose balsuojančių rinkėjų sąrašuose yra iš viso 57 610 rinkėjų – tiek, kiek jų užsiregistravo balsuoti užsienyje.
Į rinkėjų sąrašą yra įtraukti rinkėjai, kurie yra deklaravę savo gyvenamąją vietą Lietuvoje arba užsiregistravo balsuoti užsienyje.
Tie Lietuvos Respublikos piliečiai, kurių deklaruota gyvenamoji vieta nėra žinoma (79 369), į rinkėjų sąrašą kol kas nėra įtraukti, nors balsavimo teisę jie turi. Tai būtų padaryta, jeigu jie ateitų balsuoti į bet kurią rinkimų apylinkę Lietuvoje ir užpildytų tam tikrą dokumento formą arba užsiregistruotų balsuoti užsienyje. Dėl to, rinkėjų skaičius iki balsavimo Respublikos Prezidento rinkimuose pabaigos dar gali keistis.
Lyginant su 2019 m. Respublikos Prezidento rinkimais (2 486 915), šiais metais rinkėjų skaičius sumažėjo 99 681 rinkėju.
Daugiausiai rinkėjų yra deklaravę savo gyvenamąją vietą Vilniaus mieste – 441 006; Kauno mieste 240 773; Klaipėdos mieste – 120 029.
Mažiausiai rinkėjų turi šios savivaldybės – Birštono (3579), Neringos (4607) ir Rietavo (6147).
Gegužės 12 d. (sekmadienis) yra pagrindinė Respublikos Prezidento rinkimų ir referendumo dėl Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo diena, kai tikimasi sulaukti didžiausio balsuojančių rinkėjų skaičiaus. Rinkimų apylinkės duris atvers 7 valandą ryto ir dirbs iki 20 valandos vakaro.
Rinkimų sekmadienį balsuoti Respublikos Prezidento rinkimuose ir referendume bus galima bet kurioje rinkimų apylinkėje, iš viso – 1895 vietose visoje Lietuvoje.
Visi Lietuvoje balsuojantys rinkėjai taip pat gali pasinaudoti balsavimo iš anksto galimybe.
Gegužės 7-9 dienomis, 7-20 valandomis, balsuoti bus galima visose 60 savivaldybių.
Rinkėjai gali balsuoti bet kurioje išankstinio balsavimo vietoje, nepriklausomai nuo to, kur jie yra deklaravę gyvenamąją vietą.
VRK primena, kad svarbiausias rinkėjo dokumentas einant balsuoti yra asmens tapatybės dokumentas: pasas arba asmens tapatybės kortelė. Taip pat tinka ir kiti Lietuvos Respublikoje išduoti dokumentai, kuriuose yra rinkėjo nuotrauka ir asmens kodas: vairuotojo pažymėjimas, diplomatinis pasas ir pan.
Rinkimų dieną, norint išvengti stovėjimo eilėse, rinkėjams rekomenduojama atvykti rytinėmis balsavimo valandomis, nuo 7 iki 9 valandos ryto, kai balsavimo vietose būna mažiausiai žmonių.
Rinkėjai kviečiami pasidomėti kandidatais į Respublikos Prezidentus. Ši informacija skelbiama VRK interneto svetainėje>>
Patikrinti rinkimuose į Europos Parlamentą kandidatuojančių partijų surinkti parašai
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK ) skelbia užbaigusi rinkimuose į Europos Parlamentą kandidatuojančių partijų surinktų rinkėjų parašų patikrinimą.
Tam, kad galėtų dalyvauti rinkimuose į Europos Parlamentą, kiekviena politinė partija turėjo surinkti ne mažiau kaip 10 tūkstančių rinkėjų palaikymo parašų.
Išduodama parašų lapus, VRK rekomendavo kandidatuojančių asmenų atstovams, kad šie surinktų bent 10 procentų daugiau rinkėjų parašų nei reikalauja Rinkimų kodeksas, kadangi praktika rodo, kad dalis parašų patikrinimo metu nebūna įskaitomi.
Iš viso rinkėjų parašus rinko 9 politinės partijos. Lietuvos liaudies partija ir politinė partija „Lietuvos sąrašas“ nustatyto 10 tūkstančių parašų skaičiaus nesurinko ir pateikė prašymus atsiimti pareiškinius dokumentus, todėl toliau dalyvauti rinkimuose nebegali.
VRK patikrino likusių 7 partijų surinktus parašus.
Visi į VRK pristatyti rinkėjų parašų rinkimo lapai buvo nuskenuoti. Pagal gautą informaciją Lietuvos gyventojų registre buvo tikrinama, ar pasirašę asmenys egzistuoja, ar turi teisę balsuoti rinkimuose į Europos Parlamentą, ar yra sulaukę tinkamo amžiaus, ar nepasirašė du ir daugiau kartų ir pan.
„Rinkėjo puslapyje“, kur piliečiai savo tapatybę identifikuoja jungdamiesi per Elektroninius valdžios vartus, yra užtikrinta tik vieno parašo už politinę partiją galimybė. Tačiau būna, kad pasirašydami popieriniuose parašų lapuose, kai kurie rinkėjai parašą padeda daugiau kaip vieną kartą arba pasirašo ir „Rinkėjo puslapyje“, ir popieriniame lape. Aptikus tokius įrašus, neįskaitomas nė vienas rinkėjo parašas.
Taip pat pasitaiko, kad popieriniuose parašų lapuose pasirašydami rinkėjai įrašo neteisingus duomenis arba pateikia savo duomenis nepilnai. VRK juos tikrina sulygindama su Lietuvos gyventojų registru ir taip identifikuoja klaidingus įrašus rinkėjų parašų lapuose. Tokie parašai taip pat negali būti įskaityti.
Fiksuota, kad nedidelė dalis rinkėjų, elektroniniu būdu „Rinkėjo puslapyje“ pasirašiusių už kandidatus, turi teisę balsuoti Lietuvoje vykstančiuose savivaldos rinkimuose, tačiau balsuoti rinkdami Europos Parlamento narius negali, tad savo parašu paremti šiuose rinkimuose kandidatuojančių politinių partijų taip pat negali.
Kitas parašų lapų tikrinimo etapas – vizualinė įrašų patikra. Jos metu VRK nariai apžiūri kiekvieną įrašą visuose popieriniuose lapuose, sutikrina, ar visi laukeliai parašų lapuose yra užpildyti, ar yra padėtas parašas, ar nėra įtarimų, kad keletą įrašų užpildė tas pats asmuo.
Po vizualinės patikros, VRK narių siūlymu, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos, Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partijos ir Žemaičių partijos pateikti parašų rinkimo lapai buvo perduoti Lietuvos teismo ekspertizės centrui, kad šioje institucijoje dirbantys rašysenos ekspertai patikrintų ir pateiktų išvadas.
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos, Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partijos ir Žemaičių partijos pateikti parašų rinkimo lapai buvo perduoti Lietuvos teismo ekspertizės centrui, kad šioje institucijoje dirbantys rašysenos ekspertai patikrintų ir pateiktų išvadas.
Rašysenos ekspertizė parodė, kad ne visus duomenis rinkėjų parašų rinkimo lape pasirašantys rinkėjai užpildė patys ir pasirašė. Pasitaikė atvejų, kai iš rašysenos braižo buvo galima spręsti, kad būta dviejų ar daugiau įrašų, kuriuos padarė vienas ir tas pats asmuo.
Pasibaigus patikrinimui, buvo surašyti rinkėjų parašų tikrinimo aktai ir konstatuotas galutinis surinktų parašų skaičius.
Sprendimus dėl kandidatų sąrašų registravimo planuojama priimti gegužės 7 d.
Rinkimai į Europos Parlamentą vyks birželio 9 d.
VRK informacija
ŪP redakcijos archyvo nuotr.